Nuo veganizmo iki „Spotify“: kas pakeitė pasaulį nuo 2010-ųjų?

Tai buvo taupymo, krizių, populizmo ir interneto melagienų dešimtmetis. Vis dėlto ne viskas buvo taip jau blogai, mano „The Guardian“ straipsnio autoriai.

Kova prieš plastiką

Anksčiau išgerti karamelinę latte pakeliui į darbą buvo laikoma didmiesčio prašmatnumo ženklu. Nešini vienkartinių kavos puodeliu jautėmės kultūros, kai viskas – gėrimas, valgymas, bendravimas, – buvo daroma paskubomis, dalimi.

Per pastaruosius 10 metų išsivysčiusiame pasaulyje vienkartiniai reikmenys tapo nebe prabangos, o gėdos elementais. Stengdamiesi mažiau naudoti plastikinius maišelius, gerti iš vienkartinių vandens buteliukų ir kavos puodeliu, dėl to šie taršūs gaminiai pradėjo po truputį trauktis ir jūrų, besivystančių šalių upių ar paplūdimių.

Nuo 2010 m. daugiau nei 120 šalių uždraudė plastikinių maišelių naudojimą ar priėmė apribojančius jų vartojimą įstatymus. Mada taip pat tapo tvaresnė, o prekės ženklai įgauna visuomenės pripažinimą dėl ekologiškų sprendimų.

Šie judėjimai yra pradinėje stadijoje, bet ekologinės katastrofos mastas vis dar yra didžiulis. Tik kai kurios įmonės imasi priemonių, tačiau Europos įstatymai, žurnalistės Sandros Lavilles žodžiais, privers stambių įmonių protus susitelkti ties atliekų pėdsakų mažinimu.

Moterų teisės

Tai buvo sunkiai pasiekiamos pažangos lyčių lygybės srityje dešimtmetis. 2012 m. pasaulyje prasidėjo stambi kampanija, kuria buvo siekiama pagerinti galimybes naudotis šiuolaikinėmis kontracepcijos priemonėmis, dėl to 53 mln. moterų ir mergaičių neturtingose pasaulio šalyse gavo progą planuoti šeimą.

Du trečdalius pasaulio šalių pasiekė lyčių lygybė pradiniame ugdyme. Ir nors šis skaičiai vis dar nėra dideli, bet pasaulio parlamentuose šiai dienai yra daugiau moterų nei 2010–ais.: 11 340, palyginti su 8 190.

#MeToo judėjimas padarė matomu seksualinį smurtą ir priekabiavimą, o jaunos moterys tapo aukšto lygio pasaulinių kampanijų lyderėmis, įskaitant Nobelio premijos laureatę Malala Yousafzai, kovojančią už mergaičių švietimą, ir Greta Thunberg, kuri buvo išrinkta žurnalo „TIME“ metų žmogumi už savo veiksmus kovojant su klimato krize.

Bet kokią pažangą silpnina statistika, kuri rodo, kad viena iš trijų moterų pasaulyje per savo gyvenimą patirs seksualinį ar fizinį smurtą. Konservatyvių religinių grupių pastangos atsisakyti moterų ir lytinių bei reprodukcinių teisių, suaktyvėjo ir daro poveikį visuomenei. Vis dėlto, kaip rašė šios straipsnio dalies autorė Liz Ford, moterys buriasi dešimtimis tūkstančių, kad kovotų už savo teises visame pasaulyje.

Medijų vartojimas

2010 m. dar buvo įprasta dovanoti DVD ar CD diskus, prisiminė žurnalistas Ammaras Kalia, tačiau šiandien mūsų įpročiai pasikeitė. Per pastarąjį dešimtmetį muzikos pramonė ne tik perėjo iš kompaktinių diskų į MP3, bet ir pagimdė naują tendenciją – platformas internete su mokamu turiniu.

Nuo to laiko, kai 2010 m. „Netflix“ pakeitė pirminį DVD nuomos verslo modelį į srautinį transliavimą, jo vartotojų skaičius žymiai išaugo. Situacija dar ryškesnė muzikos pramonėje. Nuo pat savo veiklos pradžios 2008 m. „Spotify“ išaugo iki 248 milijonų aktyvių vartotojų per mėnesį ir yra įvertinta 23 milijardais dolerių.

Dabar srautas sudaro daugiau nei pusę pagrindinių įrašų kompanijos pajamų. CD kiekiai kismet sumažėja beveik 29 proc., prekės ženklai vis labiau pasitiki transliacijomis internete. Tokios paslaugos kaip „Apple Music“, „Tidal“ ir „Amazon Music“ teikia konkuruojančias alternatyvas. Net MP3 atsisiuntimai kiekvienais metais mažėja beveik 28 proc., dėl to „Apple“ uždarė savo „iTunes“ paslaugą ir transformavo ją į srautinės platformos „Apple Music“.

Neribotas priėjimas prie tūkstančių valandų filmų žiūrėjimo ar muzikos klausymosi tapo svarbesniu dalyku nei nuosavybė.

Veganizmas

Prieš dešimt metų buvimas veganu reikė daugekį nepatogumų – tarp jų ir akių vartymą vakarėlių metų ir nuolatinį klausimą: „Taigi, ką jūs tada valgote?“, rašė Jessica Murray.

Tačiau per dešimtmetį veganizmas išpopuliarėjo išsivysčiusiame pasaulyje. Nenuostabu, kad įmonės stengiasi išnaudoti visas šios klestinčios naujos rinkos galimybes. Susirūpinimas dėl gyvūnų gerovės ir noras būti ekologiškesniais ir sveikai maitintis iš esmės paskatino paklausą.

Vos per kelerius metus vartotojų spaudimas privertė visuomenę geriau nei bet kada anksčiau pritaikyti gyvenimo būdą, kuriame nėra gyvūninės kilmės produktų. Tyrimai rodo, kad galimai iki 2025 m. net ketvirtadalis pasaulio gyventojų bus vegetariai.

Psichinė sveikata

Tai buvo dešimtmetis, kai pasaulis pagaliau atkreipė dėmėsį į psichinę sveikatą, teigė Markas Rice’as–Oxlis.

2010 m. depresija vis dar buvo liga, apie kuria išdrįstų ištarti žmonės viešai, išskyrus vieną kitą drąsią garsenybę. Iki 2019 m. pabaigos vis dar nėra lengva pasakyti pasauliui, kad jūsų smegenyse yra kažkas ne taip, bet tai padaryti yra lengviau nei bet kada. Jūs vis tiek galite susidurti su diskriminacija – ypač jei sergate viena iš retesnių ligų, kurios vis dar yra tabu, pavyzdžiui, šizofrenija, tačiau dabar jus suprasti yra daug lengviau.

Kas pasikeitė? Internetas neabejotinai padėjo (nors jūsų simptomų paieška internete vis dar yra labai bloga mintis): dienoraščių, vaizdo įrašų ir patarimų skiltis padėjo išryškinti visuomenės problemas. Prognozuojama, kad iki kito dešimtmečio pabaigos psichinę sveikatą palaikančių paslaugų poreikis dar labiau padidės.

Socialinės medijos

2010 m. vis dar daugelis žmonių naudojosi paprastais mobiliais telefonais, iš kurių galima buvo tik skambinti ir rašyti žinutes. Nors vis daugiau laiko praleisdavome internete, žmonės vis dar pasiekdavo „Facebook“ sveitainėje, arsivertus interneto langą savo namuose, per stacionarų kompiuterį.

Tačiau kai išmaniųjų telefonų naudojimas pradėjo populiarėti, viskas pasikeitė. Staiga atsirado naujų bendravimo būdų ir naujų žinių perteikimo formatų. Kadangi šimtai milijonų praleido daugiau laiko socialiniuose tinkluose, reklamos juos greitai pasiekė. Jų algoritmai padarė didžiulę įtaką komercijai, žiniasklaidai ir net politikai.

Ar tie patys socialiniai tinklai ir toliau darys įtaką politikai 2030 m., spėja autorius Jimas Wattersonas, priklauso nuo dviejų dalykų. Pirma, ar vyriausybės turi politinę valią šias įmones reguliuoti. Antra, ar jie gali įtikinti visuomenę naudoti socialines medijas dar daugiau. Vis dėlto, bauginanti pamoka Markui Zuckerbergui yra ta, jog niekas nekalba apie dabar jau visiškai pamirštos svetainės „MySpace“ keliamą pavojų demokratijai.

Migracija

2010 m. migracija buvo daug mažiau įtraukta į pasaulinę darbotvarkę, išskyrus Centrinę Ameriką ir Pietryčių Azijos dalis. Šiandien tai yra aktuali problema daugelyje žemynų. Šiuo metu visame pasaulyje daugiau nei 272 milijonai žmonių gyvena ne jų gimimo šalyje. Tai yra 3,5 proc. pasaulio gyventojų.

Nepaisant didžiulės naudos, kurią migracija dažnai atneša, ši problema politiškai yra jautresnė nei bet kada nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Žurnalistė priminė, kad didėjantis gyventojų skaičius, klimato krizė, maisto neužtikrintumas ir konfliktai pasaulyje lems, jog migracija išliks tokia pat aktualia problema iki pat kito dešimtmečio pabaigos.

Populizmas

Kai G20 pasaulio lyderiai susirinko Londone 2009 m. balandžio mėn., tik vienas politikas – Silvio Berlusconi – pagrįstai galėjo būti vadinamas dešiniojo sparno populistu. Po dešimtiems metų tris iš keturių didžiausių planetos demokratijų dabar valdo kraštutinių dešiniųjų populistai: Jairas Bolsonaro Brazilijoje, Narendra Modi Indijoje ir Donaldas Trumpas JAV, rašė Paulas Lewisas.

Europoje radikaliai dešiniųjų populistų partijos retai laimi rinkimus, tačiau jos gauna daugiau balsų, turi daugiau vietų parlamente ir daugiau vaidmenų pasidalijimo koalicijos vyriausybėse nei bet kada nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Dviejose Vakarų šalyse, kurios, kaip įtariama, labiausiai nukentėjo valdant XX amžiaus fašistams – Vokietijoje ir Ispanijoje – kraštutinių dešiniųjų partijos, naudojančios populistinę retoriką, yra trečios pagal dydį partijos parlamente. Jos kontroliuoja ir Lenkijos bei Vengrijos vyriausybes. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas nuėjo ilgą kelią siekdamas pertvarkyti ES šalį į tai, kuri, jo manymu, bus „neliberalioji demokratija“.

Politologai nesutaria, kaip atsidūrėme šioje aklavietėje, ir dar mažiau tikri dėl to, kaip galime išsikapstyti. Populistinės bangos „priežastimis“ gali būti 2008 m. kilusi finansinė krizė, rugsėjo 11 d. išpuoliai ir vadinamoji migrantų krizė Europoje.

Kiti atkreipia dėmesį į neoliberalios ekonominės santvarkos, kurią įgyvendina ne tik konservatoriai, bet ir tie, kurie įvardijami kaip kairiosios pakraipos politikai, dominavimą. Būtent ji ir atvėrė kelią siaučiančiai globalizacijai ir nelygybei. Vis dėlto, niekas neturėtų atmesti technologijų eros, kuri keičia visą informacinę ekosistemą, įtakos. Instirucijų patikimumas buvo pakirstas, bet atsivėre kelias kontroversiškomis ir sensacingomis politinėmis diskusijomis, kuriose klesti dešinieji populistai.

Alfa.lt