Nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų: kas pasauliui pastatyta ant kortos įtemptuose JAV rinkimuose?

Kadangi JAV prezidento rinkimai ir tarptautiniu mastu turi didelį svorį, gali netgi atrodyti nesąžininga, kad balsuoti gali tik JAV piliečiai.

Jungtinės Valstijos atlieka svarbų vaidmenį Ukrainos, Artimųjų Rytų, Kinijos, Taivano, NATO ir transatlantinio aljanso klausimais. Tad koks gi yra tikėtinas poveikis visame pasaulyje, jei Baltųjų rūmų šeimininku taps arba respublikonas Donaldas Trumpas, arba demokratė Kamala Harris?

Ukraina – du labai skirtingi požiūriai

Vienas iš ryškiausių skirtumų tarp Demokratų partijos kandidatės viceprezidentės K. Harris ir buvusio Respublikonų partijos prezidento D. Trumpo yra jų politika Ukrainos atžvilgiu.

K. Harris požiūris į Ukrainą iš esmės sutampa su kadenciją baigiančio prezidento Joe Bideno pozicija. Ji yra įsipareigojusi toliau teikti paramą Ukrainai ir buvo ne kartą susitikusi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei apkaltinusi Rusiją „nusikaltimais žmoniškumui“. Krepidamasi į D. Trumpą vieninteliuose jųdviejų debatuose, K. Harris pareiškė, kad jei jis būtų buvęs prezidentu, „Putinas dabar sėdėtų Kyjive“.

Tuo tarpu D. Trumpo, kaip JAV išlaidų Ukrainai kritiko, anksčiau išsakyti komentarai liudija, kad jis atsisakytų paramos Rusijos užpultai šaliai. Rinkiminiame mitinge rugsėjo mėnesį jis pavadino V. Zelenskį „geriausiu pardavėju Žemėje“, ir nurodė, kad kiekvieną kartą, kai Ukrainos lyderis pasikalba su J. Bidenu, jis esą gauna milijardinę karinę paramą.

Nepateikdamas jokių įrodymų, D. Trumpas tvirtina, kad jei jis būtų buvęs prezidentu, karo neva nebūtų, bet jei jis bus perrinktas, jis tariamai galėtų užbaigti karo veiksmus „per vieną dieną“. Jis dėl karo iš dalies kaltina Ukrainą.

Abu palaiko Izraelį, bet kaip yra dėl palestiniečių?

Dažnai gali atrodyti, kad K. Harris ir D. Trumpas bando pranokti vienas kitą pareiškimais apie savo paramą Izraeliui.

K. Harris, kurią D. Trumpas yra mėginęs diskredituoti teiginiais, kad ji esą „nekenčia Izraelio“, pareiškė stiprią paramą žydų valstybei. Po to, kai Izraelis davė atkirtį Iranui, tokiu būdu reaguodamas į Teherano inicijuotą ataką spalio 1 d., K. Harris perspėjo Iraną neeskaluoti konflikto. Jos vyras yra žydas ir ji yra susipažinusi su žydų papročiais ir kultūra. Pranešime, paskelbtame po to, kai Izraelis nukovė palestiniečių smogikų grupuotės „Hamas“ lyderį Yehyą Sinwarą, demokratė pažymėjo, kad „buvo įvykdytas teisingumas“, tačiau paragino užbaigti karą, išlaisvinti įkaitus ir taip pat prakalbo apie tai, kad palestiniečiai turėtų suprasti „savo teisę į orumą, saugumą, laisvę ir savarankišką apsisprendimą“.

D. Trumpas gana plačiai vertinamas kaip tvirtas žydų valstybės rėmėjas. Savo ankstesnės kadencijos metu jis perkėlė JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, taip papiktindamas daugybę palestiniečių. Tačiau jis yra atvirai sukritikavęs Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu ir yra pareiškęs, kad Izraelis turi greitai užbaigti karą. Nors D. Trumpas kalba apie tai, kaip jis myli Izraelį, jis taip pat yra sukritikavęs žydus – kai kurie žmonės atitinkamas jo pastabas pavadino antisemitinėmis.

Kinija

Kalbėdami apie Kiniją, abu kandidatai susitelkia į ekonomiką ir prekybą. D. Trumpas yra pateikęs prieštaringai vertinamą pasiūlymą įvesti muitus ne tik Kinijai, bet ir kitiems ekonominiams partneriams, sakydamas, kad pritaikys 10-20 proc. muitus visam importui ir maždaug 60 proc. tarifus kiniškoms prekėms.

K. Harris pasmerkė šį planą, pažymėdama, kad jis išaugins kainas ir JAV gyventojams kasmet atsieis iki 3 900 JAV dolerių. Tačiau K. Harris savo ruožtu kaltina Kiniją vagiant intelektinę nuosavybę. J. Bideno ir K. Harris administracija paliko kai kuriuos ankstesnės D. Trumpo administracijos įvestus muitus ir pritaikė nuosavus tarifus.

Tarptautinės institucijos – NATO, ES, JT

Iš esmės galima tikėtis, kad K. Harris Baltieji rūmai toliau vykdytų J. Bideno propaguojamą politiką, palaikydami stiprius ryšius su Europos sąjungininkais ir NATO.

Tuo tarpu D. Trumpas gali šią politiką pakeisti. Jis jau kurį laiką kritikuoja NATO, tvirtindamas, kad daugybė Europos šalių yra išlaikytinės, kurios neskiria pakankamai lėšų ir savo ruožtu kliaunasi JAV mokesčių mokėtojais. Vasarį surengtame rinkiminiame mitinge jis pareiškė, kad paragintų Rusiją daryti „ką tik po velnių nori“ su tomis NATO narėmis, kurios skiria per mažai lėšų gynybai.

Jis yra užsiminęs apie tai, kad JAV galėtų išstoti iš gynybos aljanso, tačiau apie nacionalinį saugumą rašantis leidinys „Lawfare“ pažymi, kad „oficialius pasitraukimus iš aljanso blokuoja“ teisinės priemonės. Tačiau leidinys nurodo, kad įmanomas „tylus pasitraukimas“ – pagal tokį scenarijų JAV galėtų atsiriboti.

Tarptautiniu mastu D. Trumpas turbūt geriausiai žinomas dėl savo politikos „America First“ (Pirmiausia – Amerika). Kai valdžioje buvo jo administracija, jis pasitraukė iš Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), JT Žmogaus teisių tarybos (UNHRC) ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. D. Trumpo įpėdinis J. Bidenas šiuos veiksmus atšaukė.