Nuo šiol galima rinktis elektros tiekėją: ką reikėtų žinoti?

Prasidėjus pirmajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, vartotojai ėmė dairytis į elektros tiekėjus, kuriuos nuo šiol galės pasirinkti patys. Iki šiol elektrą vartotojai buvo pratę pirkti iš visuomeninio tiekėjo, o apie kitų metų elektros kainas išgirsti iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Situacijai pasikeitus, gyventojams kilo daug klausimų, ką reikėtų žinoti norint pasirinkti ekonomiškai sau naudingiausią elektros tiekėją ir kaip tam tinkamai pasiruošti.

„Lietuva fizinių vartotojų elektros tiekimo rinkoje pagaliau pereina iš monopolijos į aktyvios konkurencijos etapą. Tai, kas yra seniai savaime suprantama kitose Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir mūsų Baltijos kaimynėse, laikui bėgant taps įprasta ir Lietuvoje. Šioje srityje esame pripratę prie monopolijos ir tai yra natūralu, tačiau konkurencija reiškia progresą, o kiekvienam vartotojui – galimybę rinktis pigiausią, labiausiai ekonomiškai apsimokantį elektros tiekimo variantą“, – sako „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Apsisprendžiau pakeisti elektros tiekėją – nuo ko pradėti?

M. Gigos teigimu, renkantis tiekėją svarbu atsižvelgti į visumą: jo reputaciją, patirtį energetikos rinkoje, tiekėjo gamybos šaltinius, elektros kainą, elektros produktus ir papildomas paslaugas, ar pakankamai lengva tapti klientu.

„Svarbiausia, ką kiekvienas šalies elektros vartotojas turi žinoti yra tai, kad pats turės aktyviai pasirinkti savo elektros tiekėją, o tam reikėtų peržvelgti ir įvertinti visus pasiūlymus rinkoje. Blogiausias scenarijus yra nesigilinti ir palikti viską taip, kaip yra. Tikėtina, kad iš pradžių taip ir nutiks – didžioji dalis vartotojų inertiškai liks su dabartiniu tiekėju, tačiau tai gali reikšti, kad jie už sunaudojamą elektrą mokės daugiau nei galėtų“, – tikina jis.

Renkantis elektros tiekėją specialaus techninio pasiruošimo vartotojams nereikia ir be elektros jie neliks. Energijos skirstymo operatorius (ESO) ir elektros tiekėjas kartu užtikrins, kad keičiantys tiekėją vartotojai nepatirtų jokių nesklandumų. Jei, pavyzdžiui, dingtų elektra, problema būtų sprendžiama taip pat kaip ir dabar – ESO turėtų pasirūpinti šiuo sutrikimu, nes jis yra atsakingas už visą infrastruktūrą.

„Elektra kaip prekė ir jos tiekimo infrastruktūra tarpusavyje turi tiek pat bendro, kiek varškė parduotuvės šaldytuve su transporto priemone, kuri ir atgabeno šį pieno produktą į prekybos vietą. Tai nėra vienas ir tas pats. Įsišaknijęs įsitikinimas, kad valstybinis elektros tiekėjas ir tinklus valdo, ir elektros energiją gamina, neturi nieko bendro su realybe. Elektros tiekėjai parduoda elektrą, kuri iki vartotojo atkeliauja per ESO valdomą infrastruktūrą. Todėl alternatyvaus elektros tiekėjo pasirinkimas šiandien tėra sisteminis pakeitimas, tam nereikia keisti skaitiklių – pakanka pasirašyti sutartį“, – aiškina M. Giga.

Pirmiausia vartotojai turi išsirinkti jiems patraukliausią tiekėją ir su juo pasirašyti sutartį, kuri gali būti tiek ilgalaikė, tiek ir trumpesnio laikotarpio. Informaciją apie tiekėjo pakeitimą ESO perduoda pats tiekėjas – vartotojams to nereikia daryti. Sutartį pasirašius iki einamojo mėnesio 10 d., paslaugas iš pasirinkto tiekėjo gauti jau galima nuo ateinančio mėnesio pradžios. Tačiau ESO diegiama duomenų mainų tarp rinkos dalyvių platforma (angl. Data Hub) turėtų šį ir kitus tiekėjo keitimo procesus paspartinti.

Kol ši platforma dar diegiama ir duomenys apie klientus neperduodami automatiškai, vartotojams, norintiems pakeisti tiekėją ir pasirašyti su juo sutartį, būtina nurodyti objekto ir kliento numerį – šiuos duomenis galima rasti sąskaitoje už elektrą arba ESO savitarnoje.

Ar sulauksiu mažesnės sąskaitos?

Kokia bus kaina rinkoje – ar ji bus didesnė, ar mažesnė – gana sudėtinga prognozuoti, tačiau konkurencinis spaudimas visuomet veikia vartotojo naudai. Galutinė kaina vartotojui priklausys nuo VERT patvirtintų reguliuojamų tarifų, kuriuos sudaro skirstymo, perdavimo paslaugos ir mokesčiai, bei nuo elektros kainos rinkoje.

„Dar šiais metais, net neprasidėjus elektros rinkos liberalizavimui, pasiūlėme mažesnes už monopolinio tiekėjo elektros kainas. Tai reiškia, kad tam galimybių tikrai yra. Konkurencingoje rinkoje tiekėjai yra priversti greitai reaguoti ne tik į konkurenciją, bet ir į besikeičiančias didmenines elektros rinkos kainas. Paskutinių dienų realijos parodė, kad reguliuojama kaina nebūtinai yra naudingiausia vartotojui“, – teigia M. Giga.

Vienas iš laikinų barjerų alternatyviems elektros tiekėjams yra tai, kad jų klientai gauna dvi sąskaitas: vieną už elektros tiekimą iš pasirinkto tiekėjo, o kitą už jos skirstymo paslaugas iš ESO.

„Šiuo metu vienintelis monopolinis tiekėjas klientams gali pateikti vieną sąskaitą, kitų tiekėjų klientai gauna dvi sąskaitas. Žmonės nenori dviejų sąskaitų už vieną paslaugą – tai viena iš priežasčių, pristabdančių juos rinktis alternatyvius elektros tiekėjus. Planuojama, kad įpusėjus vasarai ši nepatogi situacija pasikeis“, – sako ekspertas.

Elektros rinkos liberalizavimo etapai – kada mano eilė?

Gyventojai, suvartojantys daugiau nei 5000 kWh elektros per metus, tiekėją turi pasirinkti iki šių metų gruodžio 10 d., kad nuo kitų metų pradžios elektros tiekimą jiems užtikrintų naujasis tiekėjas. Gyventojai, sunaudojantys 1000-5000 kWh elektros per metus, tiekėją privalės pasirinkti iki kitų metų gruodžio 10 d. O mažiau nei 1000 kWh elektros suvartojantys gyventojai tai turės padaryti iki 2022 metų pabaigos. Jei per nurodytą etapą vartotojas nepasirenka elektros tiekėjo, garantinio tiekimo paslaugą jiems dar pusę metų užtikrins ESO – tik šiuo atveju ji bus brangesnė nei būtų pasirinkus tiekėją. Socialiai pažeidžiamiems gyventojams garantinio tiekimo kainą VERT nustatys atskirai.

„Rinkos atvėrimas yra išskaidytas etapais, kad visi spėtų tam pasiruošti: tiek tiekėjai, tiek gyventojai, tiek šiuos procesus reguliuojančios institucijos. Tačiau gyventojai neprivalo laukti etapo, kuriam yra priskiriami, jie gali elektros tiekėją pakeisti ir dabar. Kadangi vartotojams galėjome pasiūlyti mažesnę nei reguliuojamą kainą, šiuo metu turime ir didžiausio, ir vidutinio segmento vartotojų. Skaičiuojame, kad šiuo metu esame pasirašę per 500 sutarčių su privačiais vartotojais“, – komentuoja M. Giga.