Nuo prievartautojų pavyksta apsaugoti ne visus

„Klaipėdoje priimami teismų sprendimai vaikų išnaudojimo bylose galėtų tapti pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams“, - ištarė Kovos su išnaudojimu ir prekyba žmonėmis centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė. Tačiau ji pabrėžė, kad uostamiesčio socialinių tarnybų pagirti negalėtų, o ypač daug kritikos pažėrė Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, kurie nepilnamečiams teikia pagalbą.

Vaikų, kuriuos kasdien mato KOPŽI vadovė K. Mišinienė, problemos nėra vaikiškos. Pastaruoju metu ją gąsdina įvykiai Klaipėdoje. Vienas jų įvyko praėjusiais metais, kai buvo sulaikytas plačiai pramogų ir sporto pasaulyje žinomas, taip pat įvairiuose vaikams skirtuose projektuose dalyvavęs žinomas uostamiesčio veikėjas, kuriam teisėsauga pareiškė įtarimus tvirkinus mažamečius ir nepilnamečius berniukus.

Vienus gyrė, kitus - peikė

„Vakarų ekspreso“ redakcijoje apsilankiusi KOPŽI vadovė dėstė besidžiaugianti Klaipėdos teisėsaugininkų darbu ir negailėjo pagyrų Klaipėdos apygardos prokuratūrai, kurios principingi prokurorai, anot jos, daro viską, kad nusikaltėliai neišsisuktų. Anot jos, tai lemia, kad pergalių pavyksta pasiekti ir uostamiesčio teismuose. Tačiau nusikaltėlių įžūlumui ir drąsai, pasakojo K. Mišinienė, nėra ribų.

„Jie ateina į teismus tokie drąsūs! Kiekvienas iš abiejų pusių pasistatęs po advokatą, sklaidosi po teismo salę. Jų drąsa atsispindi kūno kalboje, advokatų kalbos manierose. Reikėtų tai pamatyti. O nukentėjusiesiems paskirti valstybės advokatai sėdi susigūžę, įsikniaubę į dokumentus“, - apgailestavo K. Mišinienė.

Anot jos, tai, kad teismai, kuriuose išnaudotojams atstovauja brangūs advokatai, priima ne visada aukai palankų nuosprendį, nukentėjusiesiems tampa dar viena trauma.

K. Mišinienė dėstė, kad kartais nusikaltimų aukos ne tik neranda tiesos teismuose, bet po to iškrenta ir iš socialinio gyvenimo. Joms turėtų padėti socialinės tarnybos, kurios, pasak K. Mišinienės, Klaipėdoje prieš prostitucijos ir vaikų išnaudojimo problemas yra kone užsirišusios akis.

„Nuolat girdime iš tarnybų darbuotojų apie jų mažus atlyginimus. <...> Bet susidaro įspūdis, kad darbuotojams svarbu išlaikyti savo darbo vietas. Jie pateikia ataskaitas, kad viskas labai gerai“, - piktinosi ji.

Kritikos strėles K. Mišinienė paleido į Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrių. „Jie sako, kad viskas gerai, mieste valdoma situacija, nėra narkotikų, vaikų įtraukimo į prostituciją, bėgimo iš globos namų problemų„, - baisėjosi K. Mišinienė.

Moteris dėstė, kad į išnaudotojų spąstus patekusioms pilnametėms aukoms, kurios netenka gyvenamosios vietos, siūloma eiti tik vienu keliu - į Nakvynės namus. „Žmonės čia jaučiasi nesaugūs. Sprendžiant problemą nereikėtų dangstytis geru teisėsaugos darbu. Jie atlieka darbą gerai, o štai socialinės tarnybos pasislepia ir aiškina, kad nieko negali padaryti, nėra lėšų. Kita vertus, o kodėl aukos tokiais atvejais tyli ir nebendradarbiauja? Ne aukos yra kaltos, kad tarnybos silpnai dirba. Matome ilgamečius darbuotojus, kuriems derėtų rodyti mažiau ambicijų, taikyti daugiau naujovių„, - dėstė K. Mišinienė.

Problemą mato

„Apie situaciją Klaipėdos mieste nepateikėme tokios pozicijos, nes problema tikrai egzistuoja“, - miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių gynė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai su KOPŽI vadove buvo susitikę gegužės 27 dieną. Susitikime įvairių sričių specialistai aptarė situaciją Klaipėdoje.

G. Bliutaitė aiškino, kad kai Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gauna pranešimą apie išnaudojamą vaiką, susisiekia su vaiko įstatyminiais atstovais ir susitinka pokalbio.

„Be jokios abejonės, su vaiku taip pat yra bendraujama. Vaikui būna nustatomas grėsmės lygis ir pagal tai vertinama, kokia pagalba šeimai reikalinga.

Jei nustatomas pirmasis grėsmės lygis, inicijuojama atvejo vadyba BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, sudaromas pagalbos šeimai planas.

Tuo atveju, jei nustatomas antrasis grėsmės lygis, visų pirma šeimai intensyvią pagalbą 14 dienų teikia mobilioji komanda, kurią sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir priklausomybių ligų specialistas“, - atsakyme redakcijai nurodė G. Bliutaitė

Ji patikino, kad visais atvejais yra kreipiamasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Klaipėdos mieste nuo praėjusių metų liepos 1 dienos iki dabar galimai 5 nepilnamečiai patyrė seksualinį smurtą.

Neramu dėl poveikio

KOPŽI vadovė K. Mišinienė sako, kad aukoms, kai pradėti ikiteisminiai tyrimai, nusikaltėliai mėgina daryti spaudimą ir siekia, kad šios atsiimtų kaltinimus. Tad jai neramu dėl kiekvieno nepilnamečio, patyrusio seksualinį smurtą ar kitokį išnaudojimą.

„Aukų namuose apsilanko advokatai“, - pasakojo ji.

Tačiau Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė-Pukenė nurodė, kad advokatai (gynėjai) ne tik gali, bet ir privalo pagal Baudžiamojo proceso kodeksą panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę.

Taip pat gynėjai turi teisę savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis.

„Praktikoje pasitaiko situacijų, kai įtariamojo gynėjas per nukentėjusiojo atstovą - advokatą, o kai šis tokio neturi, tiesiogiai su nukentėjusiuoju (jei jis nepilnametis, su jo įstatyminiu atstovu - tėvais) tariasi dėl žalos atlyginimo“, - komentavo I. Rotautaitė-Pukenė.

Pradedami tyrimai

Tačiau atvejų, kai mėginama paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus, būna. Vien šiais metais dėl to Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai.

Praėjusiais metais dėl poveikio pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai. Vienas iš jų - nepilnametės išžaginimo byloje.

2017 metais dėl poveikio nukentėjusiesiems ir liudytojams Klaipėdos apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje? ?pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai, kurių vienas - dėl poveikio prekybos žmonėmis byloje.

I. Rotautaitė-Pukenė skaičiavo, kad dėl prekybos žmonėmis šiais metais pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai, kurie tęsiami iki šiol. Praėjusiais metais tokių pradėta 2, jie vis dar atliekami, o štai 2017 metais iš pradėtų 4 ikiteisminių tyrimų 2 jau nutraukti, 1 perduotas teismui, kitas - vis dar tęsiamas.

Pasikeičia elgesys

Psichologė-psichoterapeutė Žilvita Tamušauskienė tikina, kad paprastam žmogui atskirti išnaudotoją ir seksualinį smurtautoją - nėra lengva.

„Daugelis jų gyvena tarp mūsų ilgą laiką. Štai pavyzdys - serijiniai žudikai. Žiauriausias sovietmečio žudikas Andrejus Čikatila - geras dėdė, kaimo vaikų mokytojas. Tam, kad pastebėtum smurtautoją, reikia specialisto“, - aiškino psichologė-psichoterapeutė Ž. Tamušauskienė.

Ji komentavo, kad tai, jog vaikas patiria prievartą, lengviau pamatyti iš jo elgesio, o ne smurtautojo. „Jei tai mergaitė, ji, būdama 10-ies metų, pernelyg išreiškia savo seksualinį elgesį„, - įvardijo psichologė-psichoterapeutė.

Ž. Tamušauskienė tikino, kad kai 2-5 metų vaikas pernelyg dažnai liečia savo intymias vietas, leidžia tai daryti kitiems, tai jau yra pavojaus signalas.

„Net verčia kitus vaikus prieš jų valią žaisti daktarus, nusirengti. O štai 6-10 metų gali būti nesibaigiantys klausimai apie seksą, pernelyg daug seksualinio pobūdžio pokalbių„, - aiškino ji.

Psichologė-psichoterapeutė pasakojo, kad seksualinį smurtą patyrę vaikai suaugę patys gali tapti smurtautojais. „Ką išmoko - tą gali pakartoti. Kai kurie tampa labai uždari, vengia bet kokių kontaktų su suaugusiais. Tai nėra taisyklė, kad taps smurtautojais, bet taip nutikti gali“, - pasakojo Ž. Tamušauskienė.

Aukoms trūksta pagalbos

Tiek KOPŽI vadovė K. Mišinienė, tiek psichologė-psichoterapeutė Ž. Tamušauskienė pripažino, kad Lietuvoje itin trūksta psichologinės pagalbos nukentėjusiesiems nuo išnaudojimo.

„Pagalbos trūksta tiek vaikams, tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems. Moterys itin daug patiria smurto - daugiau nei vyrai. Žinoma, yra tam tikrų organizacijų, bet jos visko neaprėpia“, - dėstė Ž. Tamušauskienė.

Psichologė-psichoterapeutė kritikavo visuomenės požiūrį, esą aukos pačios kaltos. Anot jos, nusikaltėlio motyvai analizuojami retai, o viešumoje dažniausiai imamasi nagrinėti aukos elgesį.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.