Nuo olimpiados iki Olimpinės dienos Šiauliuose (VII)

Tęsiame rašinių ciklą „Nuo olimpiados iki Olimpinės dienos Šiauliuose“. Šį kartą toliau apie Šiaulių sporto klubo „Žinia“ veiklą.

1936 m. pabaigoje Šiaulių paštininkų švietimo draugijai „Žinia“ reorganizuojantis pagal naują Vyriausybės išleistą įstatymą, sporto sekcija nuo Šiaulių paštininkų švietimo draugijos atsiskyrė ir sudarė atskirą sporto vienetą – „Žinios“ sporto klubą, kuris įėjo į Šaulių sąjungos organizacinę sudėtį. Naujasis Šiaulių miesto Šaulių sąjungos sporto klubas „Žinia“ 1938 m.
persitvarkė pagal šaulių sporto klubo statutą.

1937 m. futbolo komanda „Žinia“ tapo A klasės nugalėtoja Šiaulių sporto apygardoje ir pateko į Lietuvos futbolo lygos II klasę. Vėliau šio sporto klubo narių skaičius padidėjo ir 1939 m. klubas turėjo futbolo komandą, kuri iš 8 komandų užėmė ketvirtąją vietą Šiaulių sporto apygardoje. Lietuvos futbolo lygos II klasėje futbolo komanda „Žinia“ užėmė antrąją vietą.

XX a. 4 dešimtmetyje Šiaulių įgulos karininkų Ramovė įsteigė pereinamąjį prizą miesto futbolo žaidynėms Ginklų fondui remti. Taurę iškovojo sporto klubo „Žinia“ futbolo komanda.

1937 m. gegužės 2 d. sporto klubas „Žinia“ laimėjo Šiaulių pavasario futbolo žaibo turnyrą ir pereinamąją brolių Šapirų dovaną – sidabrinę taurę, finale 3:0 nugalėjęs ŠSK futbolo ekipą. Šiame žaibo turnyre dalyvavo 10 futbolo komandų.

1937 m. vasarą futbolo komanda „Žinia“ rungtyniavo beveik po visą Žemaitiją ir Biržų apylinkę, kur iš 23 susitikimų buvo pralaimėti tik keturi susitikimai, įvarčių santykis – 32:12 „Žinios“ naudai. 1937 m. rugpjūčio 1 d. „Makabi“ aikštėje pirmą kartą žaidė Šiaulių „Sakalas“ ir „Žinia“. Rungtynes rezultatu 1:0 laimėjo „Sakalas“.

1938 m. birželio 19 d. „Žinia“ įveikė ŠSK rezultatu 3:2 (2:1) ir A klasės varžybose po trijų susitikimų surinko 6 taškus iš tiek pat galimų ir pirmavo turnyre. 1938 m. lapkričio 27 d. A klasės futbolo pirmenybėse „Žinia“ nugalėjo LGSF rezultatu 3:1 (2:1).

1939 m. Šiaulių apygardos pavasario žaibo turnyre „Žinios“ sporto klubo futbolo komanda tapo nugalėtoja ir laimėjo taurę. Vėliau dalyvavo Šaulių sąjungos 20 metų sukakties minėjime ir per varžybas laimėjo „Pienocentro“ dovaną.

1940 m. gegužės mėnesį Parodos aikštėje buvo surengtas Šiaulių futbolo apygardos žaibo turnyras brolių Šapirų laikrodžių prekybos įsteigtai dovanai – taurei – laimėti. Tarp devynių komandų dalyvavo ir sporto klubas „Žinia“. Turnyre jis 3:1 nugalėjo ŠSK, o su LGSF pagrindinis laikas baigėsi 0:0 (po baudinių – 3:1 „Žinios“ naudai). Tų pačių metų gegužės 5 d. Parodos aikštėje įvyko finalinės futbolo žaibo rungtynės, kuriose susitiko „Sakalo“ ir „Žinios“ komandos. Po atkaklios kovos rungtynes pelnytai laimėjo „Žinia“ 2:1 (1:0). Turnyro nugalėtoja tapusi „Žinios“ sporto klubo futbolo komanda jau antrą kartą gavo brolių Šapirų laikrodžio prekybos įmonės pereinamąją dovaną – taurę.

1937 m. sporto klube „Žinia“ buvo suformuotos krepšinio ir tinklinio komandos, kurios, nors ir neturėdamos profesionalaus trenerio, atkakliai lavino savo fizines jėgas. Dar sporto klubas kultivavo šachmatus, stalo tenisą, lengvąją atletiką. Kartkartėmis vienas kitas sporto klubo „Žinia“ narys bendrose Šiaulių miesto varžybose laimėdavo pirmas ir prizines vietas.

1937 m. balandžio 18 d. Šiauliuose įvyko kroso (cross country) bėgimas per miestą. Sporto klubas „Žinia“, atstovaujamas 3 sportininkų, šiose tarpklubinėse varžybose surinko 22 taškus ir užėmė ketvirtąją vietą. „Žinios“ sportininkas Budraitis užėmė 3 vietą ir gavo miesto burmistro dovaną – odinę piniginę.

1937 m. lapkričio 22 d. prasidėjo Šiaulių miesto tarpklubinis šachmatų turnyras, kuriame žaidė sporto klubo „Žinia“ šachmatininkai: M. Bartaševičius, A. Balčiūnas, V. Žukaitis, A. Mitris ir V. Balčiūnas. Šiame turnyre sporto klubo „Žinia“ komanda užėmė trečiąją vietą, surinkusi 48,5 taško, į priekį praleidusi nugalėtoja tapusią „Sakalo“ komandą (69,5 taško) ir „Bato“ šachmatininkus, surinkusius 57 taškus.

1939 m. sausio 22 d. surengtos Šiaulių paštininkų draugijos „Žinia“ individualios šachmatų pirmenybės. Pirmąją vietą laimėjo V. Žukaitis, antrąją vietą užėmė I. Vitkus ir trečias liko V. Balčiūnas. Pirmųjų trijų vietų laimėtojams buvo įteiktos dovanos.

Šachmatininkų sekcijos vadovui V. Balčiūnui vadovaujant, „Žinios“ šachmatininkai 1939 metais aktyviai dalyvavo ir tarpklubiniame Šiaulių miesto šachmatų turnyre. Iš šešių žaistų susitikimų keturis laimėjo, o du pralaimėjo. Bendras taškų santykis 22,5:13,5 „Žinios“ naudai.

1938 m. sausio 25 d. įvyko Šiaulių paštininkų 64 šaulių būrio visuotinis narių susirinkimas, kuriame pranešimą skaitė sporto klubo „Žinia“ pirmininkas J. Karaša. Pranešėjas pasidžiaugė, kad klubas Šiaulių sporto apygardoje užėmė vieną pirmųjų vietų. Didelių laimėjimų pasiekė klubo futbolo komanda, kuri 1937 m. žaibo turnyre iškovojo nugalėtojo vardą ir pereinamąją dovaną. Futbolo komanda „Žinia“ turėjo susitikimų: Šiauliuose 9, iš jų laimėtos 6 rungtynės; provincijoje 13, laimėta 9; bendras įvarčių santykis 44:26 „Žinios“ komandos naudai.

1938 m. rugsėjo 17 d. įvyko Šiaulių šaulių sporto klubo „Žinia“ susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 30 narių. Klube veikė dvi futbolo komandos: II lygos ir A klasės, krepšinio ir tinklinio komandos, šachmatininkai, lengvaatlečiai, šaudymo sekcija. Į Šiaulių paštininkų švietimo draugijos šaulių sporto klubo „Žinia“ tarybą, be J. Karaškos, dar buvo išrinkti: vadovo pavaduotoju – A. Balčiūnas, sekretoriumi – Jonas Sakas, ūkio vedėju – V. Kėželis. 1938 m. sporto klube „Žinia“ buvo 50 narių. 1939 m. klube buvo 58 nariai, iš kurių 36 aktyviai dalyvavo sporte.

1939 m. vasario 15 d. Šiaulių paštininkų švietimo draugijos šaulių sporto klubo „Žinia“ narių susirinkime pirmininku išrinktas J. Karaša, valdybos nariais: A. Petrauskienė ir Jonas Sakas.

1939 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių paštas iš senųjų patalpų persikėlė į naujuosius rūmus Aušros alėjos ir Dvaro gatvių kampe. Šiame pastate buvo skirta patalpa ir sporto klubo „Žinia“ sportininkams. Draugijos nariams buvo įrengta sporto aikštelė, sūpynės vaikams, pastatyti stalo teniso stalai, įsigyti šachmatų ir šaškių žaidimo komplektai. Čia buvo vystomas sportas, organizuojamos varžybos ir sporto vakarai.

1939 m. Šaulių sąjungos Šiaulių būrio sporto klubas „Žinia“, be futbolo, dar turėjo krepšinio ir tinklinio komandas. Sporto klubą rėmė Šaulių sąjunga ir Šiaulių paštininkų draugija „Žinia“. Šio klubo 5 žaidėjai buvo įtraukti į Šiaulių sporto apygardos futbolo rinktinę. 1940 m. „Žinios“ paštininkų draugijoje buvo 112 narių.

Per pirmąją sovietinę okupaciją 1940 m. rudenį buvo panaikintos Lietuvoje veikusios sporto organizacijos ir sąjungos, uždrausta nešioti šių sporto organizacijų aprangą, naudoti sportinę simboliką. Nutraukta Šiaulių paštininkų švietimo draugijos ir Šaulių sporto klubo „Žinia“ veikla.

Šiaulių sporto klubas (ŠSK)

1928 m. balandžio 16 d. A. Ulpio (pirmininkas), J. Petrausko, J. Ungailos iniciatyva įsteigtas Šiaulių sporto klubas (ŠSK) veikė iki 1941-ųjų birželio mėnesio. 1928 m. klube buvo 32 sportininkai ir kolektyvinis narys – Šiaulių studentų draugija (57 nariai). ŠSK kultivavo boksą (žymiausi boksininkai – V. Peleckis, B. Poškus, A. Šimaitis), futbolą, ledo ritulį, lengvąją atletiką, tinklinį, stalo tenisą, šachmatus ir kt. Sporto klubo sportininkai dėvėjo sportinę aprangą, pažymėtą raidėmis „ŠSK“.

1928 m. birželį Šiauliuose organizuota didžiulė sporto šventė, kurios metu surengtos įvairios komandinės sporto varžybos. Jose antrąją vietą užėmė ŠSK, surinkusi 40 taškų ir praleidusi į priekį tik LGSF Šiaulių skyriaus komandą.

1931-ųjų pradžioje Šiaulių sporto klubas (ŠSK) atgaivino savo veiklą. Buvo sudaryta laikinoji klubo valdyba, kurią sudarė J. Petrauskas, Č. Liutikas ir A. Ulpis. 1931 m. kovo 14–15 d. Lietuvos sporto lygos (sutrumpintai – LSL) suvažiavime į LSL vienbalsiai buvo priimti Akademinis sporto klubas ir Šiaulių sporto klubas.

1931 m. Šiaulių apygardos tarpklubinio stalo teniso turnyro A klasės nugalėtoja tapo ŠSK komanda, kuriai atstovavo J. Kačanauskas, Z. Gontis ir S. Kurliandskas. To paties turnyro B klasės nugalėtoja tapo ŠSK antroji komanda, kurioje žaidė M. Žygas, Vytautas Gontis ir I. Vitkus. Šioms ŠSK stalo teniso komandoms buvo įteiktos LSL Centro sąjungos pereinamosios dovanos.

1931 m. lapkričio 8 d. ŠSK žaidė su Kauno LFLS ir nugalėjo kauniečius 7:2. Finale Stasys Kurliandskas įveikė pajėgų kaunietį V. Karalių.

ŠSK boksininkai pasiekė svarių pergalių bokse. ŠSK bokso komandos sudėtyje daugiausia pasižymėjo Lietuvos čempionas A. Šimaitis. ŠSK bokso komanda Lietuvoje užėmė trečiąją vietą, tapo Šiaulių apygardos nugalėtoja. Lietuvos čempionais iki 1940 m. tapo ŠSK boksininkai: V. Peleckis (1935, sv. kategorija iki 57 kg), B. Poškus (1938), A. Šimaitis (1938) ir kt.

1928 m. susikūrusi ŠSK futbolo komanda sėkmingai dalyvavo Šiaulių futbolo apygardos pirmenybėse. Finale ŠSK nusileido tik LDS Šiaulių skyriaus komandai ir iškovojo antrąją vietą. 1932 m. Šiaulių apygardos futbolo A klasės pirmenybėse rungtyniavo 5 komandos: Mažeikių ŠSK, Kuršėnų LDS ir trys šiauliečių ekipos – „Makabi“, LDS ir ŠSK. A klasės pirmenybių nugalėtoja tapo ŠSK futbolo komanda.

Šiaulių apygardos futbolo pirmenybių čempionės ŠSK komandos sudėtis 1932–1933 m. laikotarpiu buvo tokia: B. Banevičius, V. Pinkauskas, Jaudremas, V. Pinkauskas, Rovė I, Šmitas, A. Ulpis, Balčiūnas, H. Petronis, J. Pleskūnas, O. Petronis, Rovė II (komandos vadovai S. Kurliandskas, J. Meižys).

1933 m. birželio 11 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ išspausdino fotografo Mordchelio Chotimlianskio nuotrauką, kurioje užfiksuota ŠSK futbolo komanda. Joje nufotografuoti šie komandos žaidėjai: S. Kurliandskas, V. Pinkauskas, Jaudremas, Rove I, Šmitas, A. Ulpis, Balčiūnas, H. Petronis, J. Meižys, O. Petronis, B. Banevičius, V. Pinkauskas, J. Pleskūnas ir Rove II.

1933 m. birželio 18 d. Šiauliuose viešėjo Kauno LGSF komanda, kuri susitiko draugiškose rungtynėse su Šiaulių ŠSK antrąja komanda. Po atkaklios kovos rungtynės baigėsi 2:1 (0:0) Kauno LGSF naudai.

1933 m. rugsėjo 2–4 dienomis Pabaltijo futbolo turnyre dalyvavo ŠSK komanda, kurios sudėtyje buvo J. Pleskūnas, J. Petrauskas, O. Petronis, H. Petronis, J. Kačanauskas, S. Kurliandskas, V. Gontis, J. Meižys, J. Stanelis, Ch. Monka, A. Pusčius, J. Dapkus.

1933 m. ŠSK buvo įsteigta viena pirmųjų ledo ritulio komandų Šiauliuose. Jai atstovavo: Šmitas, J. Penkauskas, H. Petronis, O. Petronis, J. Pleskūnas, S. Kurliandskas, B. Karalius. 1933 m. kovo 19 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ įdėtoje fotografo Mordchelio Chotimlianskio nuotraukoje nufotografuoti ŠSK ledo ritulio komandos žaidėjai: J. Kačanauskas, Šulcas, Bazaras, J. Meižys, broliai Rovės, A. Ulpis ir kt.

1937 m. Eduardas Brijūnas ir Albinas Domereckis (kitur sutinkama Domereckas, – J. N.), išvertę iš rusų kalbos, išleido knygutę „Futbolas“, kurioje trumpai aprašė futbolo taisykles, žaidimo techniką ir taktiką. Šios knygelės viršelyje pažymėta: „ŠIAULIŲ SPORTO KLUBAS / FUTBOLAS“.

1938 m. ŠSK sporto klube buvo 68 nariai. Valdybą sudarė J. Sondeckis, A. Peleckas, S. Kiurliandskas, B. Timinskas ir A. Ulpis. SŠK klubas veikė iki 1941 m. birželio mėnesio.

Šiaulių teniso klubas (ŠTK)

Dar 1923 m. Šiauliuose pirmieji entuziastai savo lėšomis įsirengė vieną teniso aikštelę miesto parke. J. Kačanauskas, S. Kumpis, G. Pranculis, A. Ulpis, J. Vaitkus, Čekienė, Kaveckienė ir kiti tenisininkai laisvalaikiu rinkdavosi miesto parke žaisti šio žaidimo savo malonumui.

Oficiali Šiaulių teniso istorija prasidėjo 1929 m. lapkričio 6 d. Steigiamajame susirinkime klubo valdybos pirmininku buvo išrinktas advokatas Gustavas Pranculis (1896–1970). Jis finansavo miesto parke lauko teniso aikštelių statybą. Vaikus vežiodavo į Palangą žaisti lauko teniso.

Šiaulių teniso klube buvo 19 narių, kurie kultivavo vien lauko tenisą. 1929 m. pabaigoje prie miesto parko buvo įrengtos lauko teniso aikštelės, kuriose vykdavo ne tik teniso, bet ir sunkumų kilnojimo bei bokso varžybos. 1929–1932 metais Šiauliuose už 7 tūkst. litų buvo įrengtos dvi lauko teniso aikštės.

Profesionalus ir geriausias Šiauliuose vyrų kostiumų siuvėjas Jonas Kačanauskas aktyviai ir gerai žaidė lauko tenisą su advokatu G. Pranculiu, mieste dirbusiais gydytojais ir kitais ŠTK nariais. Kurį laiką Šiauliuose žaidęs tenisą A. Jakutis, vėliau išvykęs į Kauną, 1932, 1933, 1935 ir 1936 tapo Lietuvos vyrų teniso čempionu, žaidė Lietuvos rinktinėje.

Šiauliuose buvo rengiamos teniso varžybos, dalyvauta tarpmiestinėse varžybose (1933, 1935–1937 m.). 1933 m. įvyko pirmosios tarpmiestinės teniso rungtynės Šiauliai–Biržai–Tauragė. Buvo surengtos draugiškos teniso varžybos su Biržų, Panevėžio ir Bauskės tenisininkais. Geriausi Šiaulių tenisininkai – J. Vaitkus ir Antanas Ulpis – dalyvaudavo Lietuvos čempionatuose.

1933 m. birželį Šiauliuose, teniso aikštelėje už miesto parko, buvo surengtas Teniso klubo narių turnyras. Jame dalyvavo 14 žaidėjų: Kaveckienė, Čekienė, Volpienė, Levinienė, Riazanskaitė, G. Pranculis, A. Ulpis, B. Karalius, Andrius Čekas, Plauskinas, Prielgauskas, Levinas, G. Rachmilis, J. Šerkšnys. Šio turnyro, pasibaigusio tų pačių metų liepos mėnesio pradžioje, nugalėtoju, nepralaimėjęs nė vieno susitikimo, tapo G. Pranculis, antras buvo A. Ulpis, trečias liko B. Karalius.

1935 m. įvyko pirmos tarpvalstybinės varžybos Šiauliai–Jelgava, kurias laimėjo Šiaulių tenisininkai rezultatu 8:0.

1935 m. birželio 20 d. Šiauliuose įvyko teniso turnyras tarp Šiaulių ir Panevėžio tenisininkų. Šiaulius atstovavo Kaveckienė, Čekienė, A. Ulpis, G. Pranculis, J. Kačanauskas (dar Kačenauskas, – J. N.) ir Plauskinas. Turnyras baigėsi 7:2 Šiaulių teniso klubo naudai. Susidomėjimas šiuo teniso turnyru buvo didelis, žiūrovų buvo per 200. Varžyboms teisėjavo A. Čekas, ŠTK valdybos paskirtas vyriausiuoju teisėju.

1935 m. birželio 23 d. Šiauliuose miesto teniso klubo nariai – A. Ulpis, G. Pranculis, J. Kačanauskas ir Plauskinas – susitiko su Klaipėdos K.S.S. tenisininkais ir nugalėjo juos 6:0. Teisėjavo A. Čekas. Tokiu būdu šiauliečiai atsirevanšavo prieš Klaipėdą, nugalėję sausu santykiu 6:0.

Šiaulių teniso klubas veikė nuo 1929-ųjų iki 1940-ųjų. Šiam klubui priklausė Šiaulių pašto valdininkas Jakutis, kuris 1934 m., persikėlęs dirbti į Kauną, tapo Lietuvos teniso pirmenybių čempionu. Pokario metais Jonas Kačanauskas su keliais bičiuliais Šiauliuose atgaivino tenisą ir ėmė mokyti vaikus jį žaisti.