Nuo mulo iki kosmonauto: kaip sukčiai rezga pinkles internete

Nors apie finansinius sukčius kalbama daug ir nuolat girdimos įvairios nelaimingos istorijos, tačiau iš svetimų klaidų nesimokome: sukčiavimo atvejų ir patiriamų nuostolių vis daugėja. Lietuvos banko Pinigų ir finansų statistikos skyriaus vadovė Viktorija Nikitinė Šiaulių apskr. P. Višinskio viešojoje bibliotekoje susirinkusiems šiauliečiams priminė, kaip nepakliūti į sukčių pinkles ir ką daryti, jei visgi taip nutiko.

Neapsisaugosime

Pastaruoju metu sukčiavimo atvejų sparčiai daugėja. Lietuvos banko statistikos duomenimis, 2020 m. jų užfiksuota 1 300, o 2023-iaisiais – daugiau nei 10 tūkst. Apgautų žmonių patirti nuostoliai atitinkamai išaugo nuo 5 mln. iki daugiau nei 12 mln. Eur. „Mūsų tikslas – jus informuoti, ką daryti, kad tie nuostoliai neaugtų taip sparčiai, nes nuo pačių sukčių atakų, deja, neapsisaugosime“, – sako specialistė.

Neseniai buvo atlikta apklausa, kurios metu respondentų klausta, ar per pastaruosius trejus metus jie yra patyrę finansinių sukčių atakų ir bandymų išvilioti lėšų. 40 proc. apklaustųjų atsakė, kad to nepatyrė, 46 proc. patyrė, bet sugebėjo atpažinti sukčiavimą ir finansiškai nenukentėjo, o 8 proc. prisipažino ir patyrę atakų, ir turėję nuostolių.

Augant elektroninių mokėjimų skaičiui, naudojimusi programėlėmis – pokalbių, pažinčių, – sukčiams atsiveria papildomų galimybių pasiekti tikslą be tiesioginio kontakto, bendrauti su vis daugiau potencialių aukų.

Taikinys – senjorai

Pasak V. Nikitinės, tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms – jie nuo finansinių sukčių nukenčia itin dažnai. Senjorai per savo gyvenimo metus neretai yra sukaupę ir turto, ir piniginių santaupų. „Deja, sukčiai tai puikiai žino“, – tikina Lietuvos banko atstovė.

Be to, senjorai dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai susiduria su vienišumo problema: kartais būna jau palaidoję sau artimus žmones, gyvena vieni, vaikai ir anūkai aplanko retai. O noras bendrauti išlieka – taigi neatsisakoma pasikalbėti ir su tariamu banko ar ryšio bendrovės atstovu. Didelė dalis pensininkų turi ir daugiau laiko bendrauti.

Lietuvos banko atstovė sako, kad senjorai, per savo gyvenimą susidūrę su įvairiausiomis situacijomis, matę tiek šilto, tiek šalto, yra empatiškesni – linkę užjausti kitus, pakliuvusius į tikrą ar tariamą bėdą. „Sukčiai bando tuo pasinaudoti“, – įsitikinusi ji.

Bauginimo mechanizmas

V. Nikitinės teigimu, apgaule patikėję asmenys patiria ne tik finansinių nuostolių – jie nukenčia ir emociškai: žmonės jaučiasi praradę ryšį su tais asmenimis, kuriais patikėjo. Be to, tai neigiamai veikia ne tik paties apgautojo reputaciją, bet ir finansų įstaigų: juk būtent per jas vyksta mokėjimai ir pavedimai.

Vienas populiariausių sukčių metodų – duomenų viliojimas. Pastaruoju metu dažnai gaunamos SMS žinutės: apsimetama Lietuvos paštu, Valstybine mokesčių inspekcija, bankais. „Šiomis SMS žinutėmis sukčiai jus ragina paspausti nuorodą. Siūlau neskubėti ir to nedaryti, nes pakliūsite į sukčių puslapį“, – perspėja Lietuvos banko atstovė.

Visgi dažniausiai duomenų viliojimas vyksta elektroniniu paštu. Situacijos dažniausiai panašios: apsimetama įvairiomis įstaigomis ir skubinama tuoj pat atsakyti arba imtis kitų veiksmų, pavyzdžiui, paspausti nuorodą, įvesti banko ar asmens tapatybės kortelės duomenis.

Žmonės neretai – ypač šiuo metu – sulaukia skambučių telefonu. Tiek paskambinus, tiek atsiuntus SMS žinutę ar elektroninį laišką, gali būti grasinama kokiomis nors neigiamomis pasekmėmis, pavyzdžiui, kad bus užblokuota jūsų banko kortelė, jei nepadarysite to, ko prašoma. „Bauginimo mechanizmas veikia: jūs išsigąstate, prarandate sveiką nuovoką ir puolate veikti nemąstydami“, – aiškina V. Nikitinė.

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje antraštės mirgėjo perspėjimu apie netikrą E. sveikatos interneto puslapį: žmonės, prisijungę ne prie tikrosios, o prie šios – sukčių sukurtos – interneto svetainės, patyrė finansinių nuostolių.

Ar turite automobilį?

Paprastai sukčių siunčiamos žinutės ir elektroniniai laiškai būna nelaukti ir netikėti. Pasak Lietuvos banko atstovės, tai yra ženklas sustoti ir apgalvoti situaciją. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai gaunama žinutė apie dėl kokių nors duomenų netikslumo negalimą pristatyti siuntą, o asmuo jokios siuntos nelaukia.

„Jeigu jus informuoja apie baudą, susijusią su automobiliu, pagalvokite, ar išvis turite automobilį. Tikrai dažnai pasitaiko atvejų, kad pirma išsigąstama, o paskui pagalvojama“, – sako specialistė.

Jos teigimu, jei gaunama žinutė ar elektroninis laiškas, būtina atkreipti dėmesį į gramatikos, rašybos, logikos klaidas. „Dažnai rašo užsienio piliečiai, net ne Lietuvos rezidentai. Taigi tie pranešimai būna gramatiškai netaisyklingi“, – tikina V. Nikitinė.

Geriausias ginklas prieš sukčių atakas – neskubėjimas ir apgalvojimas. Būtina atkreipti dėmesį į laiško siuntėją: elektroninio pašto adresai būna neaiškūs, visiškai nesusiję su įstaigomis, kurių atstovais prisistatoma, o laiško pabaigoje nepasirašoma – kad negalėtumėte patikrinti, ar toks asmuo iš tikrųjų egzistuoja ir dirba toje įstaigoje.

Vertinti kritiškai

Tokiuose laiškuose dažnai būna nuorodų į tam tikrus interneto puslapius. Nors rekomenduojama tokių nuorodų nespausti, jei visgi nepagalvojote ir taip atsitiko, atkreipkite dėmesį, ar prie adreso naršyklėje yra spynelės simbolis – tai reiškia saugią svetainę, – ar šauktukas, perspėjantis, kad šis puslapis nėra saugus naudotis.

V. Nikitinė ragina pasižiūrėti ir skiltį „Kontaktai“ – daugumos, gal net visų, įstaigų svetainėse tokia skiltis yra. „Gali trūkti duomenų apie svetainės savininką – patikrinkite informaciją kontaktų skiltyje. Jeigu nesate užtikrinti dėl svetainės tikrumo, reiktų pasižiūrėti informaciją ten: koks įmonės pavadinimas, kokie rekvizitai“, – siūlo specialistė.

Yra ir daugiau „raudonų vėliavų“, į kurias būtina atkreipti dėmesį. Galbūt prekių ar paslaugų kainos yra neadekvačiai mažos? „Reikėtų kritiškai vertinti, ar galima gauti gerą produktą už tokią mažą kainą, ar tai yra tik kabliukas, norint išgauti jūsų kortelės duomenis“, – skatina Lietuvos banko atstovė.

Jos teigimu, jei už prekę negalima atsiskaityti ją gavus arba toks atsiskaitymo būdas labai apribotas, tai irgi turėtų kelti įtarimą: daugumoje realių elektroninių parduotuvių leidžiama pasirinkti tokį variantą ir atsiskaityti grynaisiais pinigais, prekę jau pristačius.

Tik kartą gyvenime

Kitas sukčiavimo būdas – investicinis sukčiavimas. Lietuvos banko atstovė prisipažįsta anksčiau galvojusi, kad nuo jo nukenčia tik jauni žmonės: visi nori investuoti ir daug užsidirbti. „Buvau nustebinta, kad investiciniai sukčiai labai atakuoja senjorus. Paskambina, pažada, kad jūs uždirbsite labai daug pinigų labai greitai ir be jokios rizikos, ir kartais žmonės iš tiesų susivilioja“, – pasakoja specialistė.

Ką tokie sukčiai siūlo? Visada tą patį – kad tapsite labai turtingi be jokios rizikos. Paprastai naudojama agresyvi reklama, pasitelkiami žinomų žmonių veidai ir balsai – ačiū dirbtiniam intelektui. „Tai yra puikūs „konsultantai“, – sako V. Nikitinė. – Jie kalba greitai, įtikinamai, kad patikėtumėte, jog neinvestavę tiesiog prarasite puikią galimybę, kuri pasitaiko tik kartą gyvenime.“

Dažniausiai sukčių investicinės įmonės įkurtos įvairiose „egzotiškose“ vietose – ten, kur palankūs mokesčiai, tokios įmonės nėra akylai prižiūrimos, pavyzdžiui, Seišeliuose, Maršalo salose ir pan. „Jeigu Lietuvos bankas yra išdavęs licenciją teikti investavimo paslaugas, informaciją apie tą įmonę turėtumėte rasti mūsų internetiniame puslapyje“, – aiškina Lietuvos banko atstovė.

Iš kosmoso

Ne paslaptis, kad romantinis sukčiavimas ir straipsniai apie jį sulaukia daug visuomenės dėmesio. „Patikėję meile, pamiršta viską“, „Meilės apakinta moteris toliau siunčia pinigus sukčiui“, „Mokytoja įsimylėjo sukčių ir prarado pusę milijono eurų“, „Senjorė patikėjo meile“ – skelbia internetinių portalų antraštės.

„Tokios antraštės yra įprastos, o apie romantinį sukčiavimą netgi sukurtas filmas „Tinder Swindler“: vyrukas susipažįsta su moterimi, jai visko prižada, tada „papuola“ į kokią nors blogą situaciją, pasiima pinigus ir eina prie kitos aukos“, – rekomenduojamo filmo siužetą atskleidžia Lietuvos banko atstovė.

Tokios situacijos gana įprastos, tačiau pasitaiko ir įdomesnių atvejų: Japonijoje moteris buvo apgauta vyruko, apsimetusio rusų kosmonautu: jis tikino, kad jam reikia 30 tūkst. tam, kad nusileistų į Žemę iš kosmoso. Galiausiai moteris prisipažino, kad apsigavo tik dėl to, kad jis minėjo tokius pavadinimus kaip NASA.

O Amerikoje moteris susipažino su našliu vyru, kuris prisistatė vienišu gydytoju ir teigė norintis kartu kurti gyvenimą. Taigi jie išsirinko gyvenamąją vietą, namą, susitarė, kaip už jį mokės – per pusę. Sumokėjusi reikiamą sumą, moteris su sūnumis nuvyko į tą vietą, kur turėtų gyventi, ir buvo nustebinta, kad ten gyvena kiti žmonės. Tuomet suprato, kad pateko į sukčiaus pinkles, bet jau buvo praradusi 70 tūkst. dolerių – visas savo gyvenimo santaupas.

Vienos bėdos

Kaip vyksta romantinis sukčiavimas? Pirmiausia sukuriamos netikros socialinių tinklų, dažniausiai feisbuko, paskyros. „Jei susipažįstate su jums nežinomu asmeniu, reikėtų tikrinti: toks žmogus turėtų dėti tikras nuotraukas, pasivadinti tikru vardu, o ne slapstytis po kokiais nors slapyvardžiais“, – tvirtina V. Nikitinė.

Be to, jei su naująja simpatija nuolat planuojate susitikti, bet tie pasimatymai vėl ir vėl atidėliojami, tai turėtų kelti įtarimą, kad bendraujate su sukčiumi. Po kurio laiko, kai užmezgamas šiltas ryšys, romantiniai sukčiai ima juo naudotis: aukos patiria psichologinį spaudimą, paprastai susijusį su pinigais, – taip jau siekiama išvilioti santaupas.

„Žmogus gali pasakyti, kad pakliuvo į bėdą, jį ištiko vienokia ar kitokia situacija – paprastai reikia pinigų, – ir prašoma atlikti pavedimus, – pasakoja specialistė. – Tai turėtų būti rimtas ir paskutinis signalas, kad bendraujate su finansiniu sukčiumi.“

Romantiniai sukčiai dažnai griebiasi ir kraštutinių priemonių, šantažo: užmezgus ryšį, apsikeičiama įvairiomis – taip pat ir intymiomis – nuotraukomis, vaizdo įrašais, o tada prašoma sumokėti, kad jie nebūtų paviešinti. „Niekada nesidalinkite kompromituojančiais vaizdais, nes jie gali būti panaudoti kaip šantažas prieš jus“, – perspėja Lietuvos banko atstovė.

„Lengvi“ pinigai

Paskutinis V. Nikitinės aptartas sukčiavimo būdas – vadinamieji pinigų mulai. Socialiniuose tinkluose, skelbimų puslapiuose dažnai pasirodo pranešimų, kad ieškoma darbuotojų, atstovų, agentų, apskaitininkų ir pan., kandidatams nekeliami jokie reikalavimai, reikia turėti tik banko sąskaitą ir savo kompiuterį.

„Paminima, kad veikla susijusi su pinigų pervedimu arba prekių pardavimu, jokios tikslios užduotys nebūna aprašytos, nereikalaujama jokio išsilavinimo ir pan., – sako specialistė. – Tokių „agentų“ prašoma, pervesti lėšas į nurodytą sąskaitą arba jas išgryninti ir kažkam perduoti.“

Naudojant tokią schemą, sukčių pinigai nukreipiami per kitas sąskaitas – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – ir policijai labai sunku atsekti tikrąjį lėšų šaltinį, tikrąjį nusikaltėlį, nes pinigai būna perkeliavę per daugybę sąskaitų. Net to nežinodamas, pinigų mulu įsidarbinęs asmuo tampa už tai atsakingas – jis taip pat gali būti nubaustas už bendrą veiklą.

Pastebima, kad dažnai į tai įtraukiami studentai: išsikraustę iš tėvų namų ir pradėję naują gyvenimą, jie ieško lengvų būdų užsidirbti ir, paprašyti pervesti pinigų, nelabai gali domėtis, nei kur, nei kam.

„Ir anksčiau ar vėliau prisistato policija. Šiuo atveju blogiausia tai, kad žmogus nežinodamas daro ir labai susigadina savo gyvenimą: turint teistumo įrašą, sunku ir pasiimti paskolą, ir susirasti rimtą darbą, – kalba V. Nikitinė. – Taigi, nežinodami prisidaro labai daug bėdų, nors finansiniu požiūriu nuostolių gal ir nepatiria. Lengvo darbo ir lengvų pinigų nebūna.“

Jei įtariate, kad pakliuvote į sukčiaus spąstus, Lietuvos banko atstovė ragina iškart nutraukti bendravimą su tuo asmeniu. Jeigu jau nukentėjote, reikia kreiptis į savo banką ir policiją. „Bankas, matydamas, kur pervedėte pinigus, gali iš karto sutelkti dėmesį į tą sąskaitą, blokuoti mokėjimus, imtis kitų veiksmų. Žinant sukčiaus vardą, pavardę ir informavus policiją, galima išgelbėti 100 kitų žmonių“, – pabrėžia specialistė ir priduria, kad tokiomis istorijomis dalintis reikia, nors ir gėda: jūsų istorija gali būti pamoka kitiems.