Nuo kokios darbovietės geriau pradėti karjerą – nuo stambaus ryklio ar smulkios žuvelės?

Negalite pasirinkti, kur ieškoti darbo: milžiniškoje ir gerai žinomoje įmonėje su šimtais darbuotojų ar nedidelės apimties versle, kuriame – vos keletas komandos narių? Karjeros profesionalai sako, kad ir vienas, ir kitas karjeros scenarijus gali būti teisingas ir nutiesti kelią tolesnei sėkmei. Vis dėlto jie rekomenduoja dar prieš priimant sprendimą įvertinti situaciją ir puoselėti įmonės dydžiui adekvačius lūkesčius.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 75 proc. versle dirbančių asmenų darbuojasi smulkiose ar vidutinio dydžio įmonėse. Tokiose kompanijose darbuotojų skaičius neviršija 250 darbuotojų. Net 23 procentai dirba mikroįmonėse, kuriose komandą sudaro ne daugiau kaip 10 asmenų. Stambiose įmonėse, kuriose registruota 250 ir daugiau darbo vietų, dirba penktadalis Lietuvos dirbančiųjų.

Kiekvienai įmonei – savi privalumai

Įmonių atstovų teigimu, ir stambios, ir smulkios įmonės turi savų privalumų. SEB banko Personalo departamento vadovas Ugnius Vipartas įsitikinęs, kad stambioje kompanijoje jaunas žmogus turi galimybę pradėti nuo startinės pozicijos ir kilti karjeros laiptais.

„Karjera didelėje organizacijoje gali būti labai įvairi: tiek vertikali, tiek horizontali, tiek ir tarptautinė. Kuo didesnė ir lankstesnė organizacija, tuo daugiau galimybių išbandyti įvairias verslo sritis ir atrasti save“, – teigia jis.

Pirmaujančio pasaulyje kelionių paieškos variklio „KAYAK“ inžinerijos direktorius Modestas Kapušinskas mano, kad didelės įmonės suteikia dideles karjeros galimybes išbandant save skirtingose pozicijose ir įvairioje veikloje.

Jeigu dirbate tokioje tarptautinėje kompanijoje kaip „KAYAK“, turite galimybių keliauti ir aplankyti komandas kitose šalyse, o galbūt ir persikelti ten dirbti. „Tai leidžia suprasti kaip veikia globalus verslas, suteikia galimybę pažvelgti į verslo užkulisius, padirbėti su savo sričių specialistais, susipažinti su įvairiais procesais vykstančiais pasaulinio lygio kompanijoje“, – priduria jis.

M.Kapušinskas pabrėžia dar vieną svarbų privalumą: dažniausiai didelės įmonės geriau sprendžia organizacines ir verslo valdymo problemas, o tai leidžia darbuotojams susitelkti tiesioginiam darbui.

Nedidelei IT įmonei „Adeo Web“ vadovaujantis Paulius Nagys pastebi kitą medalio pusę. Pasak jo, kuo didesnė įmonė, tuo sudėtingiau suteikti autonomijos darbuotojams jų kasdienėje veikloje.

„Visi turbūt sutiktų, kad dideli verslai negali gyvuoti be griežtos struktūros ir taisyklių. Tam reikalinga aiški hierarchija ir nekintantys darbo procesai. Smulkiajame versle tokios struktūros arba visai nereikia, arba reikia minimaliai. Tai leidžia darbuotojams kurti, veikti autonomiškai, ugdyti savarankišumą ir proaktyvumą“, – teigia P. Nagys. Tarp didžiausių smulkaus verslo privalumų jis įvardija darbuotojo autonomiją ir laisvę kurti.

Pasak pašnekovo, vadovaujančio 35 narių komandai, žaidžiant mažesnėje aikštelėje lengviau pajusti tiesioginį savo veiksmų poveikį. „Šiuo metu labiausiai pažengusios organizacijos nori, kad darbuotojai būtų proaktyvūs ir inicijuotų naujoves. Dirbti su jų pasiūlytais įrankiais, dirbti jų pačių sukurtu procesu, jį tobulinti. Smulkiam verslui tai pasiekti žymiai lengviau,“ – teigia pašnekovas.

Jis argumentuoja tuo, kad didelis verslas ne toks paslankus – jis turi dešimtmečiais nusistovėjusias struktūras, už jų kūrimą atsakingus žmones, kurie gali būti kitame pastate, mieste, o gal net valstybėje.

„Tad jei žmogus aktyvus, siekiantis daryti poveikį organizacijai ir matyti realius rezultatus, smulkusis verslas yra ta vieta, kur šį poveikį galima daryti nuo pirmosios dienos. Nereikia laukti karjeros aukštumų ar dešimties metų stažo, kad gautum galimybę prisiliesti prie vidinių procesų pokyčių“, – teigia P. Nagys.

Iššūkiai laukia visur

Pašnekovai sutinka, kad kiekvienoje darbo vietoje, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, patiriami iššūkiai. Juos diktuoja specifinės ir tam verslo vienetui būdingos aplinkybės.

„KAYAK“ inžinierių komandos Kaune vadovas M. Kapušinskas pastebi, jog kai kada darbas stambiose įmonėse reikalauja daugiau kantrybės. „Būna situacijų, kai reikia daugiau laiko suprasti produktą ir vidinius procesus. Gali nutikti taip, kad dirbant teks naudoti technologijas, su kuriomis neteko susidurti ir gali prireikti laiko jas išmokti“, – pabrėžia IT profesionalas.

Pasako jo, net paprasti kasdieniniai darbai turi globalų poveikį, todėl svarbi komunikacija su skirtingais žmonėmis iš įvairių kultūrų. „Tai smagu, bet reikia išmokti diplomatijos, tolerancijos ir lankstumo. Geri bendravimo ir užsienio kalbų įgūdžiai yra būtini“, – svarbiausius gebėjimus pabrėžia M. Kapušinskas.

Pasak U. Viparto, nutinka taip, kai pagalius į ratus pakiša paties darbuotojo netinkamas požiūris. Pavyzdžiui, jeigu jis nenusiteikęs mokytis ir perprasti organizacijos kultūrą. „Pasitaiko, kai pradėjęs dirbti žmogus tampa tik vieno siauro proceso ar produkto ekspertu, nemato bendro vaizdo, nejaučia vieno bendro organizacijos tikslo, dėl kurio dirba visa komanda“, – pasakoja jis. U. Vipartas priduria, kad tokie atvejai negalimi, jei pradėjęs dirbti žmogus gauna įvairiapusį palaikymą iš kolegų ir vadovų.

P.Nagys perspėja, kad smulkus verslas suteikia daugiau laisvės, tačiau su ja reikia mokėti elgtis. „Kuo didesnė autonomija suteikiama, tuo paprasčiau pamiršti atsakomybes ir „paleisti vadeles“. Anksčiau minėta laisvė gali būti tiek privalumas, tiek trūkumas,“ – teigia jis.

Vis dėlto, pasak pašnekovo, tokioje situacijoje darbuotojui suteikiama galimybė pamatyti, kokia darbo struktūra yra palankiausia ir kiek gebama savarankiškai planuoti, vykdyti ir sekti darbų srautą. „Didelis iššūkis suprasti, kad daug sprendimų smulkiajame versle priklauso nuo tavęs“, – pabrėžia P. Nagys.

IT įmonės vadovas pabrėžia, kad darbas mažoje įmonėje pagal charakterį tinka ne visiems žmonėms. „Ne visi esame proaktyvūs ar siekiantys keisti, tobulinti procesus. Darbas smulkiajame versle gali blaškyti ir sukelti nemažai streso žmonėms, kurie linkę turėti griežtą dienotvarkę, aiškų darbo apibrėžimą“.

Anot jo, kai kuriuos gali išmušti iš vėžių ir ne itin struktūrizuotas darbo procesas. Čia galima tikėtis papildomų atsakomybių, nenumatytų užduočių ar netgi viršvalandžių.

Reikalingas aktyvumas ir žingeidumas

Įmonių atstovai pataria atsižvelgti į įmonės dydį ir nekurti tokių karjeros scenarijų, kuriems įgyvendinti nėra sąlygų.

U. Viparto nuomone, dažna pradedančiųjų klaida – noras žaibiškai kilti karjeros laiptais vos įsidarbinus stambioje ir sėkmingoje kompanijoje. „Būna, kai tokie lūkesčiai atsiranda jau po pirmo pusmečio ar metų. Dažnai didelės organizacijos suteikia galimybę jauniems ir dar visai patirties neturintiems specialistams, todėl daug į juos investuoja, moko bei ugdo. Tai yra nemaža atlygio paketo dalis, pradedant dirbti tokioje organizacijoje. Kilti karjeros laiptais ir tuo pačiu gauti vis didesnę algą žmogus pradeda įgijęs nemažai įgūdžių, kompetencijų ir patirties“, – patikslina SEB banko Personalo departamento vadovas.

P.Nagys įsidarbinusiems į smulkų verslą siūlo paprastą receptą, kurį žino daugelis – pradėti nuo mažesnių, bet aktyvių žingsnių. Vaizdingai tariant, statyti namą po vieną plytą.

„Jei esi iniciatyvus ir proaktyvus žmogus, į darbo pokalbį ateik su pasiūlymais ir idėjomis“, – skatina P. Nagys. „Tai nebūtinai turi būti kažkas drastiška ar radikalu. Esmė slypi detalėse. Ateidami dirbti į nedidelę įmonę, būsimi darbuotojai turėtų būti nusiteikę, kad jų darbo pobūdis ir tvarkaraštis nebus aiškiai apibrėžtas, tad būkite pasirengę iššūkiams“, – paragina „Adeo Web“ vadovas.

Paklausti apie patarimus naujokams, visų įmonių vadovai pabrėžia tam tikras asmenines savybes, kurias vertina darbdaviai, nepriklausomai nuo įmonės dydžio. Naujokams jie pataria būti aktyviais, žingeidžiais, iniciatyviais.

M.Kapušinskas rekomenduoja atėjusiems dirbti į didelę įmonę išnaudoti galimybes semtis patirties ne tik savo specializacijos srityje. „Verta stengtis suprasti ir verslo procesus, pastebėti, kaip yra sprendžiamos organizacinės problemos“, – ragina vadovas.

„Būsimi darbuotojai turėtų suprasti, kad laimė karjeroje yra tada, kai darbo tikrovė atitinka lūkesčius“, – diskusijas apibendrina P. Nagys, raginantis nebijoti klysti, stengtis, klausti ir mokytis.

Daugiau apie tai sužinosite didžiausioje karjeros kontaktų mugėje Baltijos šalyse – KTU „WANTed“ karjeros dienos vyks 2018 m. spalio 24 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50). Renginio metu taip pat vyks konferencija „WANTed Talks“. Daugiau informacijos apie renginį: https://karjerosdienos.ktu.edu/ Karjeros dienų globėjas – Lietuvos pramonininkų konfederacijosprezidentas Robertas Dargis, pagrindinis socialinis partneris KTU Alumni asociacija.