Kultūra | 7 MIN.

Nuo karo pradžios Lietuvos restauratoriai sutvarkė per 1,5 tūkst. vertybių iš Ukrainos

Jūratė Skėrytė
2025 m. sausio 2 d. 12:39
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

Nuo karo pradžios į Lietuvą pervežta per 1,5 tūkst. nuo karo išgelbėtų kultūros ir meno vertybių iš Ukrainos. Kūriniai eksponuoti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus surengtose parodose, dalis jų tyrinėta ir restauruota.

Šiuo metu restauruojami vienos iš garsiausių šios šalies liaudies menininkių Marijos Prymačenko paveikslai, tariamasi dėl XV amžiaus medinių altorių atvežimo iš nacionalinio B. ir V Chonenkų dailės muziejaus Kyjive.

Į Lietuvą atgabenta šimtas liaudies tapytojos M. Prymačenko (1909–1997) kūrinių, didžioji jų dalis eksponuojama V. Kasiulio muziejuje Vilniuje, 15 labiausiai pažeistų kūrinių dar guli ant Prano Gudyno restauravimo centro specialistų stalų.

Spalį Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Jono Karolio Chodkevičiaus paramos ir labdaros fondas paskelbė lėšų rinkimų akciją restauruoti šios menininkės kūrinius.

Lyg ant chirurgo stalo

„Jie buvo saugomi Zaporižios muziejuje. Zaporižia žiauriai nukentėjo per karą, dalis tų kūrinių buvo išgelbėta ir atvežta į Vakarų Ukrainą ir iš ten mes galėjome juos atsigabenti“, – M. Prymačenko kūrinių kelią į Lietuvą BNS pasakojo P. Gudyno restauravimo centro direktorė Jūratė Senvaitienė.

„Aišku, prieš tai mūsų restauratorius, vykstant karui, turėjo nukeliauti į Vakarų Ukrainą ir apžiūrėti tuos darbus, įvertinti jų būklę ir nuspręsti, ar juos iš viso galima transportuoti. Prieš tai kiek daugiau duomenų apie jų būklę neturėjome. Restauratorius, apžiūrėjęs ir nusprendęs, kad vis dėlto galima kūrinius transportuoti, paruošė juos išvežti“, – aiškino ji.

Pasak J. Senvaitienės, kiekvienas kūrinys, kuris reikalauja bent kiek didesnio restauravimo, iš pradžių ištiriamas – fiksuojama jo būklė, popieriaus ir dažų pažeidimai, o technologinių tyrimų metu nustatoma dažų sudėtis, popieriaus technologiniai parametrai. Be to, atliekami kūrinių tyrimai optiniais metodais – ultravioletinėje ir infraraudonojoje spinduliuotėje.

„Technologiškai nustatyta, kuo ir kaip M. Prymačenko tapė, kaip keitė pirminį piešinį, kaip jį tobulino, kokiais dažais ir kaip padengė parengiamąjį piešinį. Dabar, po technologinių tyrimų, tie restauruotini kūriniai yra kaip pacientai pas chirurgą ant operacinio stalo – su išsamia „biografija“ ir visomis „ligos“ diagnozėmis“, – šmaikštavo direktorė. 

Anot jos, tyrėjai mato, kad dailininkė iš pradžių viską nupiešdavo pieštuku, piešinį taisydavo, tobulindavo ir tik vėliau jau imdavosi dažų.

„Matome, ką ji darė pirmiausia, ką darė po to ir kuo pabaigė. Ką pakeliui taisė. Beje, dailininko autoriniai taisymai yra vienas iš svarbiausių požymių, jog tai yra autentiškas darbas“, – sakė J. Senvaitienė.

Į Vilnių buvo atvykusi ir Zaporižios muziejaus direktorė, pati kaip menotyrininkė analizavusi M. Prymačenko kūrinius. Pasak P. Gudyno restauravimo centro vadovės, ji buvo maloniai nustebinta, kokio detalumo technologiniai tyrimai Lietuvoje atliekami. Ukrainiečiai savo menininkės darbų taip nebuvo ištyrę.

„Mes iš tų tyrimų galėsime sudaryti visą dažų paletę, kokią turėjo M. Prymačenko. Tai nepaprastai svarbūs kūrybos faktai. Technologinių tyrimų duomenys – tiek panaudotų cheminės dažų analizės rezultatai, tiek tyrimų, atliktų ultravioletinės ir infraraudonųjų spindulių diapazone, duomenys – leidžia mums ir tiems, kurie juos turės, o mes jais dalijamės, labai gerai atskirti tikrus M. Prymačenko kūrinius nuo falsifikatų bei nuo pastarųjų apsiginti“, – pažymėjo J. Senvaitienė. 

M. Prymačenko yra viena mėgstamiausių Ukrainos menininkių, jos atvaizdas puošia šalies banknotus, o 2009-uosius UNESCO buvo paskelbęs jos metais.

Sprendžia ukrainiečiai

Vilnių meno vertybės pasiekia iš Lvivo nacionalinės Boriso Voznickio dailės galerijos, nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus Kyjive, Nacionalinio Kyjivo Pečerų lauros istorinio ir kultūrinio draustinio, Odesos Vakarų ir Rytų meno muziejaus ir kitų muziejų.

Lietuvos restauratorių vadovė atkreipė dėmesį, kad visos ant restauravimo specialistų darbo stalo patekusios meno vertybės iš Ukrainos nebuvo ištrauktos iš griuvėsių ar pažeistos per karo veiksmus. Jos į Lietuvą atgabentos iš Vakarų Ukrainos, kur buvo evakuotos iš karo nusiaubtų regionų.

Restauratorių vadovės teigimu, kokius meno kūrinius reikia restauruoti, sprendžia Ukrainos muziejų specialistai, atsižvelgdami į P. Gudyno restauravimo centro rekomendacijas.

P. Gudyno restauravimo centre jau tyrinėti ir restauruoti iš Ukrainos atvežti Franso Halso (apie 1581–1666), Francisco Jose de Goya’os (1746–1828), Albrechto Durerio (1471–1528), Lucaso van Leydeno (1494–1533), Rembrandto (1606–1669), kitų dailininkų kūriniai.

Taip pat apžiūrėta ir įvertinta per 650 grafikos lakštų iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus Kyjive būklė, visos vertybės buvo paruoštos eksponuoti ir saugoti. Tarp jų – japonų autorių Ukijo-e graviūros, tradicinės kinų tapybos ritinėliai, unikalios islamo miniatiūros. 

„Iš griuvėsių ištrauktais kūriniais pirmiausia rūpinasi Ukrainos restauratoriai, mes jiems padedame ir metodine pagalba, ir patarimais, taip pat ne kartą esame siuntę restauravimo medžiagų“, – BNS pasakojo J. Senvaitienė.

Anot jos, šiuo metu susirašinėjama su Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejumi Kyjive dėl XIV–XV amžiaus italų darbo medinių altoriaus reljefų atsivežimo ir restauravimo Lietuvoje.

„Jie yra labai dideli, ne kartą anksčiau restauruoti ir dabar vėl labai smarkiai pažeisti. Jų transportavimas būtų ganėtinai sudėtingas, pirmiausia, dėl objektų trapumo, be to, ir dėl jų daug sveriančio įrėminimo, kuris buvo sukonstruotas XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Dabar kartu su Ukrainos specialistais svarstome, kaip juos atsivežti“, – aiškino P. Gudyno centro direktorė.

„Akivaizdu, kad pirmiausia teks siųsti mūsų restauratorius ir Kyjive atlikti tam tikrus altoriaus reljefų konservavimo darbus – sutvirtinti tiek, kad galima būtų saugiai išlaisvinti iš įrėminimų, supakuoti ir tik tada objektus išsivežti“, – tvirtino ji.

J. Senvaitienės teigimu, iš P. Gudyno restauravimo centro darbai į parodas iškeliauja ne tik ištyrinėti, konservuoti ir restauruoti, bet ir su visa technologinių tyrimų ir restauravimo dokumentacija. Prie išsamių procesų aprašymų pridedami visi fotografiniai tyrimų ir restauravimo dokumentai. Pilnai sukomplektuota dokumentacija perduodama kūrinių savininkams – Ukrainos muziejams.

Nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 metais Pr. Gudyno restauravimo centro specialistai apžiūrėjo, nustatė būklę, parengė ekspozicijoms ir ilgalaikiam saugojimui 1,5 tūkst. kūrinių iš Ukrainos, didelę jų dalį technologiškai tyrinėjo ir restauravo.

„Tai yra labai daug, nes mes juk nenustojame dirbti savo planinių darbų. Viskas, kas suplanuota, ir visi įsipareigojimai kitiems Lietuvos ir užsienio muziejams, yra vykdomi, neatidėliojami“, – pabrėžė direktorė.

Pasak eksperto kvalifikacinės kategorijos meno kūrinių ant popieriaus restauratorės Eglės Piščikaitės, restauratoriui nėra svarbu, kieno darbą – pasaulinės įžymybės ar mažiau garsaus menininko – jis tvarko, vienodai įdedama pastangų ir laiko atkurti kūrinį; teikiama vienoda pagarba kiekvienam kūriniui.

Vis dėlto darbas su kūriniais iš Ukrainos, anot jos, sukuria papildomą prasmę.

„Ne autoriaus svarba turi reikšmę. Mes savo restauravimu prisidedame prie Ukrainos kultūros paveldo, kaip Europos ir Pasaulio paveldo dalies, išsaugojimo. Dėl to šis darbas kitoks ir išskirtinis“, – BNS E. Piščikaitė.


Šiauliai
Gruzdžiuose atidaryta jaunimo erdvė
Kovo 9 d. Gruzdžiuose oficialiai atidaryta jaunimo erdvė – tai Atviro Šiaulių rajono jaunimo centro Mobilaus darbo su jaunimu komandos projektas „Kvadratai be rėmų“.
Jaunimas | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Vaiko žodžiai „nenoriu mokytis“ ar „nenoriu eiti į mokyklą“ suaugusiesiems gali nuskambėti kaip ribų tikrinimas ar maištas. Tačiau vaiko teisių gynėjai ragina neskubėti daryti išvadų – už tokio pasakymo gali slypėti nuovargis, nerimas, patyčios ar mokymosi sunkumai. Kaip padėti vaikui geriau suprasti ir išsakyti savo jausmus, pataria vaiko teisių gynėja Renata Karpovienė.
Mama kalba | 3 MIN.
0
Psichologai teigia, kad žmogaus mąstymo būdas dažnai atspindi ne tik jo asmenybę, bet ir aplinką, kurioje jis geriausiai jaustųsi. Vieniems artimesnis pasaulis, kuriame viskas grindžiama instinktu ir išlikimu. Kitiems – struktūra, inovacijos arba laisvė rinktis.
Lietuva | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Savaitės horoskopas kovo 16–22 d. – savaitė, kai naujienų daug, bet aiškumo dar teks palaukti.
Lietuva | 10 MIN.
0
Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki policija ir kariuomene, o mažiausiai – Seimu bei Vyriausybe. Tuo metu pasitikėjimas teismais pasiekė aukščiausią lygį per 7-erius metus, rodo naujausia Baltijos tyrimai apklausa, atlikta ELTA užsakymu.
Lietuva | 3 MIN.
4


Lietuva
Lietuva
Savaitės horoskopas kovo 16–22 d. – savaitė, kai naujienų daug, bet aiškumo dar teks palaukti.
Lietuva | 10 MIN.
0
Kitą savaitę beveik 160 tūkst. sunkiau besiverčiančių Lietuvos gyventojų sulauks piniginės valstybės paramos, kuri bus pervesta į jų pasirinkto prekybos tinklo socialines korteles, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Lietuva | 3 MIN.
0

Šiauliai
Pakruojis
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vertina gautą informaciją apie „Nemuno aušros“ parlamentaro Aido Gedvilo balsavimus, kurie galėjo lemti degalinių tinklui „Jozita“ palankių sprendimų priėmimą.
Politika | 3 MIN.
0
Kovo 6 d. Pakruojo rajone lankėsi Lietuvos Respublikos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kartu su patarėjais Sauliumi Petrausku ir Laima Nagiene. Apie problemas ir jų sprendimo būdus diskutuota savivaldybėje – diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Ilona Gelažnikienė, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemeras Virginijus Kacilevičius savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių vadovai.
Politika | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kazachstano gyventojai sekmadienį balsuoja referendume dėl naujos konstitucijos. Vyriausybė teigia, kad reforma padės sustiprinti demokratiją didžiausioje Centrinės Azijos ekonomikoje, tačiau kritikai įspėja, jog ji gali dar labiau sustiprinti prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo valdžią.
Pasaulis | 3 MIN.
1
Per Izraelio oro antskrydžius Libane žuvo mažiausiai 4 žmonės, pranešė šalies institucijos.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
2026-ųjų sausio 1-oji tapo lūžio tašku ne tik tūkstančiams gyventojų, bet ir nekilnojamojo turto rinkai. Įsigaliojus pensijų reformos galimybei nutraukti kaupimą antroje pakopoje, tai įnešė netikėto sąstingio nekilnojamo turto rinkoje. Šiandien NT rinka gyvena laukimo režimu: pirkėjai tikisi, kad atsiimtos lėšos padės sukaupti pinigų sumą pradiniam įnašui, o pardavėjai, jausdami artėjančias įplaukas, neskuba siūlyti turto ir viliasi dar didesnio kainų kilimo. Nors būstas per pastaruosius dvejus metus pabrango ketvirtadaliu, ekspertai teigia, kad svajonė apie nuosavus namus vis dar pasiekiama, jei tik lūkesčiai atitinka realybę. Kas iš tiesų vyksta rinkoje, kokias sumas gyventojai atsiima iš fondų? Visi atsakymai – mūsų reportaže.
Verslas | 5 MIN.
0
Vyraujant pereinamajam sezonui, kai dėl sparčiai kintančių oro sąlygų intensyvėja kelių priežiūros darbai, AB „Kelių priežiūra“ visas pastangas sutelkė ankstyvam karštojo asfalto gamybos atnaujinimui. „Kelių priežiūros“ asfalto gamyklos darbas šiemet pradėtas kaip niekad anksti, kad bendrovės padaliniai visoje Lietuvoje galėtų operatyviai tęsti dangos duobių taisymo darbus.
Verslas | 3 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Trečiadienį sukčiai iš moters Šiauliuose išviliojo 6 tūkst. eurų, praneša Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Šiauliuose policija tiria galimo plėšimo atvejį. Nusikaltimo auka tapo nepilnametis.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Nuo 2026 m. kovo 16 d. pradedami Birutės g. remonto darbai. Remonto metu eismas nebus visiškai uždaromas, tačiau tam tikrose vietose gali būti ribojamas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Su Stasio Pakarklio individualia įmone pasirašytos rangos darbų sutartys dėl Vilniaus g. nuo Draugystės pr. iki Vilkaviškio g. rekonstravimo ir Vilniaus g. nuo Vilkaviškio g. iki miesto ribos rekonstravimo.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (54 proc.) neatmeta galimybės per artimiausius metus įsigyti automobilį, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Dauguma potencialių pirkėjų linksta prie naudotų automobilių – juos rinktųsi beveik 73 proc. svarstančiųjų apie pirkimą.
Gatvė | 5 MIN.
0
„Galiu pasiskolinti tavo automobilį savaitgaliui?“ – į tokį šeimos nario ar draugo prašymą dažnas numoja ranka ir tiesiog paduoda raktelius. Tačiau draudikai įspėja: jei prie vairo sėda asmuo, neatitinkantis draudimo sutarties sąlygų, toks paslaugumas gali baigtis nenumatytomis išlaidomis. Kas iš tiesų prisiima atsakomybę įvykus avarijai ir kodėl bandymas sutaupyti draudžiant automobilį ne tikrojo vairuotojo vardu dažnai nepasiteisina?
Gatvė | 4 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Šiaulių miesto vadovai priėmė ir pasveikino moterų krepšinio komandą „Šiauliai–Vilmers“, iškovojusią bronzos medalius „Smart Way Karalienės taurės“ turnyre. Tai – pirmasis klubo medalis komandos istorijoje.
Sportas | 3 MIN.
0
Kovo 7 dieną Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos rankų lenkimo komanda vyko į Skuodą, kur buvo organizuotas Lietuvos jaunimo rankų lenkimo čempionatas. Į varžybas susirinko net 168 jaunieji sportininkai iš visos Lietuvos.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Kovo 9 d. Gruzdžiuose oficialiai atidaryta jaunimo erdvė – tai Atviro Šiaulių rajono jaunimo centro Mobilaus darbo su jaunimu komandos projektas „Kvadratai be rėmų“.
Jaunimas | 5 MIN.
0
Etaplius laidoje „Moterims 45+“ – svečias, kuris daugelį metų klausėsi kitų gyvenimų istorijų – subtiliai, jautriai, be viešo vertinimo. Nes visos istorijos yra unikalios ir turi, kaip mums atrodo, savus „teisinga ir neteisinga“. Šiaulietis, jubiliejinio miesto gimtadienio ambasadorius Edvardas Žičkus daugeliui pažįstamas iš laidos „Gyvenimas yra gražus“ – pokalbių, kuriuose atsiskleidžia tikros žmonių istorijos. O šiandien Edvardas savo paties gyvenimo istorija dalinasi su skaitytojais. Ar gyvenimas yra gražus?
Veidai | 3 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Laidoje „Mama kalba“ – jautrus ir atviras pokalbis su viena ryškiausių Lietuvos teatro ir televizijos aktorių, kūrėja bei mama Violeta Mičiuliene. Žiūrovams ji pristato naują monospektaklį „Bėgantis aštuonkojis“, kuriame per netikėtą metaforą kalba apie žmogaus vienatvę, išgyvenimą, motinystę ir vidinę stiprybę.
Veidai | 5 MIN.
0
Psichologė, savanorė ir organizacijos „Mėlynas mėnulis“ bendraįkūrėja Greta Šiaučiulytė-Savickė – dar viena Šiaulių regiono herojė. Jos kasdienis darbas – klausytis žmonių istorijų, padėti susigaudyti emocijose ir priminti, kad rūpintis psichikos sveikata nėra nei gėda, nei silpnumas. Apie savo profesinį kelią, darbą su žmonėmis ir organizacijos „Mėlynas mėnulis“ gimimą Greta pasakoja laidoje „Regionų herojai“.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Pirmieji ryškesni pavasario saulės spinduliai dažnai atneša ne tik gerą nuotaiką, bet ir netikėtą atradimą – per žiemą langai spėja gerokai apsinešti dulkėmis, lietaus dėmėmis ir purvu. Tai, kas tamsiais žiemos mėnesiais buvo beveik nepastebima, saulėtą dieną išryškėja akimirksniu. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai pastebi, kad būtent tokios šviesios pavasario dienos dažnai paskatina žmones imtis pirmųjų namų tvarkymo darbų – o viskas neretai prasideda nuo langų.
Namai | 3 MIN.
0
Įsivaizduokite šiltą, ramų vasaros vakarą savo kieme. Jūs nusiaunate batus ir išeinate į terasą su gaiviu gėrimu rankoje, mėgaudamiesi akimirka, kai pėdos paliečia malonią, natūralaus paviršiaus tekstūrą. Tačiau čia pat galvoje šmėsteli abejonė: ar mano pėdos po šio pasivaikščiojimo netaps juodos kaip angliukai? Tai vienas dažniausių klausimų ir mitų, kuris lydi vieną stilingiausių pastarojo meto eksterjero pasirinkimų. Tikrovė yra kur kas švaresnė ir estetiškesnė: tinkamai paruoštas degintas medis yra ne tik saugus jūsų kojinėms, pėdoms ar šviesiems drabužiams, bet ir viena maloniausių medžiagų vaikščiojimui basomis.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Etaplius laidoje „Moterims 45+“ – svečias, kuris daugelį metų klausėsi kitų gyvenimų istorijų – subtiliai, jautriai, be viešo vertinimo. Nes visos istorijos yra unikalios ir turi, kaip mums atrodo, savus „teisinga ir neteisinga“. Šiaulietis, jubiliejinio miesto gimtadienio ambasadorius Edvardas Žičkus daugeliui pažįstamas iš laidos „Gyvenimas yra gražus“ – pokalbių, kuriuose atsiskleidžia tikros žmonių istorijos. O šiandien Edvardas savo paties gyvenimo istorija dalinasi su skaitytojais. Ar gyvenimas yra gražus?
Veidai | 3 MIN.
0
Laidoje „Mama kalba“ – jautrus ir atviras pokalbis su viena ryškiausių Lietuvos teatro ir televizijos aktorių, kūrėja bei mama Violeta Mičiuliene. Žiūrovams ji pristato naują monospektaklį „Bėgantis aštuonkojis“, kuriame per netikėtą metaforą kalba apie žmogaus vienatvę, išgyvenimą, motinystę ir vidinę stiprybę.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Savaitės horoskopas kovo 16–22 d. – savaitė, kai naujienų daug, bet aiškumo dar teks palaukti.
Horoskopai | 10 MIN.
0
Psichologai teigia, kad žmogaus mąstymo būdas dažnai atspindi ne tik jo asmenybę, bet ir aplinką, kurioje jis geriausiai jaustųsi. Vieniems artimesnis pasaulis, kuriame viskas grindžiama instinktu ir išlikimu. Kitiems – struktūra, inovacijos arba laisvė rinktis.
Įvairenybės | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Savaitės horoskopas kovo 16–22 d. – savaitė, kai naujienų daug, bet aiškumo dar teks palaukti.
Horoskopai | 10 MIN.
0
Ar esi kada nors sutikęs žmogų, kurio tiesiog neįmanoma „perprasti“? Astrologija sako, kad kai kurie Zodiako ženklai turi ypatingą paslaptingumo aurą.
Horoskopai | 2 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Artėjant Velykoms vis dažniau svarstome, kokie patiekalai šiemet puoš šventinį stalą. Iš anksto apgalvojus šventinį meniu galima ne tik išvengti paskutinės minutės streso, bet ir išbandyti naujus receptus, kurie gali tapti tikra Velykų stalo pažiba. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ siūlo nepamiršti nebrangios, skanios ir sveikatai naudingos lašišos – žuvies, puikiai tinkančios šventiniam stalui.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Šiandien vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip kasdien gaminti skaniai, bet nebrangiai. Vienas praktiškiausių sprendimų – rinktis produktus, iš kurių galima pagaminti kelis skirtingus patiekalus. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ atstovų, kiaulienos nugarinė tam tinka idealiai: ji universali, lengvai apdorojama ir ypač ekonomiška – dažnu atveju ją galima įsigyti už itin gerą kainą.
Virtuvė | 4 MIN.
0