Nuo fotografijos iki kinematografijos Šiauliuose (IV)

Tęsiame straipsnių ciklą apie laiką, kai fotografijos ateljė ir kino teatras Šiauliuose buvo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Šį kartą apie tai, kaip ir ką fotografavo prieškario Šiaulių fotografai.

Šiauliuose tiek profesionalioji, tiek mėgėjiška fotografija buvo populiari, o patys fotografai ir mėgėjai aktyviai reiškėsi visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Jie ne tik fotografavo šiauliečius ateljė, paviljonuose, bet ir įvairių švenčių bei renginių metu. 1928 m. laikraštis „Šiaulietis“ apie šiauliečius fotografus rašė: „Fotografai čia pro vieną kampą, čia pro kitą su fotoaparatais tik skrieja, nuo kalno fotografuoja, čia, žiūrėk, jau ant tvoros, ant balkonų ar per langą, matyt, jau labai į madą įėjęs fotografavimas“ (Parašas. T. D-kas. policijos šventė. „Šiaulietis“, 1928 spalio 9, p. 2).

To meto Šiaulių fotografai fotografavo ne tik ateljė ir salonuose, bet vykdavo fotografuoti ir į vietą, pas užsakovus. Dažnai jie įvairiomis progomis fotografavo mokinius, mokytojus Šiaulių miesto mokyklose, gimnazijose, Mokytojų seminarijoje ir kt.

Tokių fotosesijų fotografijos buvo skirstomos į mokyklines nuotraukas ir vinjetes. Ypač buvo populiarios fotovinjetės. Oficiali vinjetė, kurioje sudėtos buvusių mokyklos mokytojų ir bendraklasių portretinės fotografijos, turėjo ilgus metus priminti tam tikrus mokslo ir gyvenimo tarpsnius. Joje nurodomos fotografuojamųjų pavardės ir pirmosios vardo raidės, metai, mokyklos pavadinimas, įkomponuojamas mokyklos vaizdas.

Mokyklinė nuotrauka, kitaip nei vinjetė, buvo skirta mažesniems tarpsniams prisiminti, joje nebuvo jokių užrašų, daugiausia užfiksuoti vienmečiai, besimokantys toje pačioje mokykloje ir klasėje, su savo mokytojais.

Vinjetės ir grupinės fotografijos buvo įteikiamos kartu su mokyklos baigimo pažymėjimais egzaminus išlaikiusiems ir mokyklą ar gimnaziją paliekantiems mokiniams ir jiems įvairius dalykus dėsčiusiems mokytojams.

Grupinės fotografijos buvo daromos dieną kieme ir lauke prie mokyklos pastato sienos, medžių ar statinių fone. Fotografas susodindavo ar sustatydavo visą klasę ar keleto klasių mokinius kartu su mokytojais ir visų žvilgsniai būdavo nukreipiami į fotoobjektyvą.

Dažniausiai fotografuojamieji buvo susodinami ir sustatomi šia tvarka: priekyje sėdi žemesniųjų klasių mokiniai, o kitose eilėse stovi aukštesniųjų klasių mokiniai, per vidurį sėdi ar stovi mokytojai ir mokyklos vadovybė. Tokios fotografijos išsiskiria tvarkinga mokinių ir mokytojų apranga, lygiai surikiuotomis fotografuojamųjų eilėmis, iškilminga stovėsena ir laikysena.

Koks bus mokyklinės fotografijos vaizdas ir kompozicija, priklausė nuo fotografo požiūrio. Perteikti šią akimirką ir nuotaiką buvo bene pats svarbiausias dalykas. Žmogus, bet kada pažvelgęs į klasės nuotrauką ar po daugelio metų ją rodydamas savo artimiesiems, turėjo pajusti užfiksuotą dvasią ir nuotaiką.

Šiaulių miesto mokyklų ir gimnazijų archyvuose, muziejuose, privačiuose rinkiniuose saugoma nemažai tarpukario mokyklinių fotografijų ir vinječių. Tai daugiausia Bero Abramavičiaus, Makso Rubinšteino, Chaimo Izraelio Zakso, Mordchelio Chotimlianskio, M. J. Gutmano, Maušos Fligelio, Giršos Rivkindo, Chanono Rubinšteino, Stasio Ivanausko, Mato Paukščio, Antano Petkevičiaus ir kitų Šiaulių fotografų darbai. Jie savo fotoateljė, miesto mokyklose, gimnazijose, klasėse, įvairių renginių, švenčių ir iškilmių metu fotografavo moksleivius ar gimnazistus su mokytojais, mokyklų inspektoriais ir vadovais.

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejuje saugomas 1926 m. sudarytas specialus fotografijų albumas, skirtas Šiaulių berniukų gimnazijos įkūrimo 75-mečio sukakties iškilmėms, įvykusioms spalio 2–3 dienomis.

Daugiausia tai Šiaulių fotografo Ch. I. Zakso fotoateljė darytos fotografijos, jose užfiksuotos iškilmių akimirkos, buvę ir esami mokiniai ir mokytojai, svečiai. Vienoje iš fotografijų matosi, kaip iškilmių dieną šventiškai atrodė gimnazija. Pagrindinis gimnazijos fasadas išpuoštas vėliavomis ir vainikais, virš įėjimo kabo užrašas „1851–1926“ ir iš ąžuolo lapų ir šakų nupinti didžiuliai jubiliejiniai skaičiai „75“. Netoli gimnazijos pagrindinio įėjimo stovi išsirikiavę keturi ištaigingi automobiliai, kuriais atvyko garbingi svečiai.

Jubiliejinis albumas buvo padovanotas visiems gimnazijoje dirbusiems mokytojams. Tai pirmas tokios rūšies gimnazijos sukakčiai skirtas fotografijų albumas tarp Šiaulių apskrities mokyklų.

Mokytojas, vėliau Šiaulių „Aušros“ muziejaus fotografas Kazys Skerstonas fotografavo svarbiausius įvykius, renginius ir šventes mieste ir ilgainiui sukaupė didžiulį archyvą, vertingą Šiaulių fotometraštį. Jis sudarė įvairių sporto varžybų, statybų, kultūros renginių fotografijų albumus. Gaila, bet dalis jų per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinti ar dėl kitų priežasčių neišliko.

1930 m. rugsėjo mėnesį Šiauliuose lankėsi vokiečių žurnalistas Hermanas Schefferis iš Berlyno dienraščio „Kreitz Zeitung“. Susitikimo su Šiaulių žurnalistais metu jis parodė įvairių fotografijų su Šiaulių ir Lietuvos vaizdais.

1932 metų pradžioje Šiaulių miesto savivaldybės nutarimu buvo nufotografuoti seni, sukrypę namai ir karo griuvėsiai mieste. Kai kurios iš šių nuotraukų buvo nusiųstos į Kauną, Vyr. statybos inspekcijai.

Šiaulių fotografai savo fotografijų ir portretų pavyzdžius eksponuodavo vitrinose ir prie įėjimo į fotoateljė, tam įtaisytose lentose, taip pat kitose miesto vietose. 1932 m. rugsėjo mėnesį laikraštis „Šiaulių bloknotas“ pranešė, kad vienas miesto fotografas sudarė grupę šiauliečiams žinomų asmenų, kaip: prisiekusio advokato K. Venslausko, žurnalisto Braziulio, studentų Dulevičiaus, Dauguvietytės ir kitų – ir patalpino jų portretus po stiklu vitrinon, kurią dabar Piliečių klubo lankytojai turi patogumo čia pat vietoje matyti šių garsenybių paveikslus (Parašas: Kahir. Geriausia vieta reklamoms. „Šiaulių bloknotas“, 1932 rugsėjo 11, p. 4).

1934 m. balandį Šiaulių „Aušros“ muziejuje buvo baigta tvarkyti šiauliečių visuomenininkų galerija. Parodoje iškabintos vienodo dydžio daugelio Šiaulių apylinkės visuomenės veikėjų fotografijos (Šiaulių visuomenininkų galerija. „Mūsų kraštas“, 1934 balandžio 29, p. 12).

1935 m. gegužės 12–20 dienomis Šiaulių „Aušros“ muziejuje Šiaulių kraštotyros draugija ir Lietuvos fotomėgėjų sąjunga surengė fotografijos parodą, kurioje 38 autoriai eksponavo 618 nuotraukų. Joje dalyvavo ir šiauliečiai G. Bagdonavičius, J. Dvariškis, V. Janavičius, E. Liutikienė ir K. Skerstonas. Parodos lankytojai turėjo teisę išrinkti trylika gražiausių nuotraukų, kurių autoriai buvo apdovanoti piniginėmis premijomis (Ir fotografijoj daug meno. „Mūsų kraštas“, 1935 gegužės 19, p. 3c).

Minėta paroda Šiauliuose, užsitęsusi 9 dienas, turėjo didelį pasisekimą. Ją aplankė apie 1 500 žmonių. Per 500 lankytojų užpildė anketą, rinkdami 13 gražiausių nuotraukų. Gražiausiomis nuotraukomis šiauliečiai išrinko: J. Ardicko „Vandens lelija“, A. Naruševičiaus „Karžygių vėlės“, V. Gaveno „Verkianti rožė“, buvusio šiauliečio K. Lauciaus „Ave Maria“, A. Giedraičio „Kūdra“, P. Gaižučio „Kariuomenės parade“, M. Romezo „Foto etiudas“ ir kt. Penkių pirmųjų premijuotų nuotraukų autoriams buvo paskirtos šiauliečių verslininkų Elijo Lipšico, Geršono Zilbermano, Petro Šuto ir firmos „Atmintis“ savininko Juozo Vaičaičio dovanomis (Labiausiai patiko „Vandens lelijos“. „Mūsų kraštas“ 1935 birželio 2, p. 5c).

1938 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus surengė parodą „Mūsų senovės kultūra vaizduose“. Jos pagrindą sudarė Šiaulių kraštotyros draugijos fotomėgėjų sekcijos narių darbai. Paroda buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės 20 metų sukakčiai paminėti (Bugailiškis, P. Gyvenimo vieškeliais, p. 390).

Neseniai į mano rankas pateko šiauliečio dailininko ir fotografo-mėgėjo G. Bagdonavičiaus 1938 m. balandžio 2 d. atvirlaiškis, išsiųstas Fotomėgėjų draugijai, įsikūrusiai skautų štabo patalpose Kaune. Jame G. Bagdonavičius rašo: „Iš laikraščio skelbimo nežinia kur ir kuomet bus paroda. Pašto atskiru voku Tamstos esate gavę mano siuntinį su 11 foto 18x24 ir 22 atvirukais (pirmųjų sumažinimais), skirtus ruošiamai Kaune foto parodai. Jai prasidedant, prašau išsiųsti man vieną egzempliorių parodos katalogo, jei žinoma mano foto darbai bus eksponuojami. Priešingame atvejuje prašau visas mano nuotraukas neatidėliotinai tuojau grąžinti atgal (ką galima padaryti, nors mano sąskaiton apdėta mokesčio banderole). Su pagarba G. Bagdonavičius. 1938.IV.2“ (kalba netaisyta).

Šis laiškelis patvirtina, kad G. Bagdonavičius ne tik aktyviai fotografavo, bet ir dalyvavo parodose Šiauliuose ir Kaune.