Nuo fotografijos iki kinematografijos Šiauliuose (III)

Tęsiame straipsnių ciklą apie laiką, kai fotografijos ateljė ir kino teatras Šiauliuose buvo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Šį kartą apie profesionalių fotografų ir mėgėjų veiklą Šiauliuose XX amžiuje.

1931–1940 m. Šiauliuose veikė šios fotoateljė ir dirbo fotografai: Vilniaus gatvėje – fotografai V. Beresnevičius, A. Blecheris, P. Čepulis, Pinchuso Šero fotoateljė „Modern“ Vilniaus g. 176, Tilžės gatvėje: V. Čyžausko – Tilžės g. 126, R. Šreiberio – Tilžės g. 119, Igno Podelio – J. Basanavičiaus g., Chaimo Izraelio Zakso fotoateljė – Turgavietėje 7.

Įvairiose miesto vietose dar buvo įsikūrusios kitos fotoateljė: J. Urbaičio „Aldona“ – M. Valančiaus g. 21, „Fotografija Elektric“ – Pašto g. 1, „Foto LLOYD“ – Rinkos g. 6, „Grožybė“ – Bažnyčios g. 46, P. Ceitulienės „Menas“ – Vilniaus g. 158, „Lietuva“ – Aušros al. 60, „Progress“, Mykolo Diktano – Pagyžių (dabar Vytauto) g. 156, Baltraus Mikuževičiaus – Muziejaus g. 7, fotodirbtuvė „Aušra“ – Žemojoje g. 14. Nuo 1938 m. iki 1941 m. Vilniaus g. 154 veikė Maušos Fligelio (1910–2007) ir B. Faivušo fotoateljė.

Nuo 1934 m. iki 1941 m. Vilniaus ir Varpo gatvių kampe (Vilniaus g. 205) veikė Giršo Rivkindo fotoateljė. Jis buvo fotosalono „Buduar“, įsikūrusio S. Dariaus ir S. Girėno g. 48, savininkas.

G. Rivkindas gimė 1909 m. birželio 31 d. Šiauliuose, čia baigė pradžios mokyklą. Pradėjo mokytis fotografo amato 1924 m. Nuo 1928 m. iki 1934 m. dirbo fotografu fotoateljė „Grožybė“. Kartu su G. Rivkindu jo fotoateljė fotografe dirbo ir žmona Liuba Rivkindienė, gim. 1919 m. kovo 5 d. Šiaulių apskr., Linkuvoje, baigusi vidurinį mokslą.

1934 m. gruodžio mėnesį G. Rivkindas Vilniaus g. 205 (virš B. Poškos avalynės krautuvės) atidarė naują modernią fotoateljė „Buduar“. Antrojo pasaulinio karo metais Giršas ir Liuba Rivkindai buvo įkalinti Šiaulių žydų gete. G. Rivkindas buvo neabejotino talento fotografas, o vokiečių okupantams reikėjo nuotraukų, tai jam buvo leista dirbti savo buvusioje fotoateljė fotografu. Vėliau jis iš Šiaulių geto buvo išvežtas į Štuthofą. Išvadavus iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, G. Rivkindas apsigyveno JAV, tapo garsiu fotografu.

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais Šiauliuose darbavosi fotografas Stasys Ivanauskas (1917–2006). 1934 m. jis buvo pakviestas dirbti į Geršono Zilbermano fotolaboratoriją fotografo M. Fligelio mokiniu padėjėju. S. Ivanauskas nuo 1938 m. tapo kvalifikuotu fotografu. Per penkerius darbo metus G. Zilbermano fotolaboratorijoje S. Ivanauskas gerai išmoko fotografo amato.

S. Ivanauskas dalyvavo Šiaulių „Aušros“ muziejaus organizuojamose ekspedicijose, fotografavo, darė nuotraukas, tvarkė fototeką. Grįžęs iš armijos, nuo 1940 m. rudens S. Ivanauskas dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje fotografu, fotolaboratorijos vedėju, fotografavo eksponatus, bendradarbiavo žurnale „Gimtasai kraštas“. Čia dirbdamas, nufotografavo šimtus etnografinių ir istorinių objektų, kultūros ir istorijos paminklų, buities eksponatų ir kt. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, S. Ivanauskas fotoaparatu fiksavo Šiaulių miesto ir apylinkių vaizdus, karo padarinius ir sugriovimus. Šiaulių „Aušros“ muziejaus fototekoje saugoma apie 9 000 S. Ivanausko darytų fotografijų ir negatyvų, susijusių su Šiauliais.

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais Šiauliuose pradėjo plisti ir mėgėjų fotografija, siekusi patekti į platesnę kultūros sferą. Prie fotografijos ir fotomėgėjų veiklos plėtros daug prisidėjo ir 1927 m. gegužės 27 d. įsteigta Šiaulių kraštotyros draugija. Šios draugijos veikloje aktyviai dalyvavo ir fotografija užsiėmė P. Bugailiškis, G. Bagdonavičius ir kt.

1931 m. atidarytame Šiaulių dramos teatre pradėjo dirbti jaunas aktorius, fotomėgėjas Kazys Jurašiūnas. 1932 m. sausio 8 d. jis kartu su Peliksu Bugailiškiu, Česlovu Liutiku, Juozu Miltiniu ir Danute Venclauskaite prie Šiaulių dramos teatro įsteigė „Putpelės“ draugiją, kurios tikslas buvo populiarinti dainą, liaudies meną ir fotografiją.

1933 m. sausio 28 d. „Putpelės“ draugija Mergaičių gimnazijoje atidarė kilnojamąją fotografijos parodą, kurioje 67 autoriai iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Biržų, Dotnuvos, Jurbarko, Kėdainių, Kuršėnų, Kupiškio, Pakruojo, Palangos, Plungės, Rietavo, Ukmergės, Tauragės, Telšių ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių eksponavo 629 fotografijas. Ši fotomėgėjų paroda buvo pirmoji Šiaulių krašte. 1933 m. Šiaulių „Titnago“ spaustuvė išspausdino Kilnojamosios fotografijų parodos katalogą. Šiauliuose veikė nemažai fotografijų ir portretų didinimo dirbtuvių, kuriose buvo daromos, didinamos nuotraukos, gaminami paveikslai ir jų rėmai. Tai portretų didinimo dirbtuvė ir fotolaboratorija „Atmintis“ (įkurta 1925 m.), paveikslų ir portretų dirbtuvė „Lietuva“ – Aušros al. 60, portretų didinimo dirbtuvė „Vilnius“ – M. Valančiaus g. 29
ir kt.

Siekiant skatinti mėgėjus fotografuoti, 1934 m. rugsėjo 11 d. prie Šiaulių kraštotyros draugijos įsteigta fotomėgėjų sekcija, kurios pirmininku išrinktas Č. Liutikas, sekretoriumi – V. Vaitekūnas. Po kurio laiko sekcijai priklausė 30 narių. Ši sekcija organizavo išvykas į Šiaulių apskrities miestelius ir kaimus, etnografinio pobūdžio ekspedicijas, fotografavimo pagrindų kursus, surengė dvi parodas „Kaimas fotografijose“, „Šiauliai ir jų gyvenimas“.

1933 m. vasario mėnesį Šiaulių spauda pranešė, kad Šiaulių fotografas Ignas Podelis (dar Puodelis) paskelbė apie savo išradimą, labai naudingą fotografams profesionalams ir mėgėjams. Jis išrado spiritinį aparatą, kurį pavadino „Foto blizg“. Šiuo aparatu buvo galima greitai per kelias minutes išdžiovinti fotografijas ir suteikti joms gražų blizgesį.

1936 m. lapkričio 17 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ buvo rašoma apie dar vieną šiauliečio fotografo I. Podelio išradimą: „Fotografas I. Podelis sukonstravo naują „polyfoto“ aparatą. Iki šiol užsieny vartojami „polyfoto“ aparatai yra labai masyvūs, iš patalpų neišnešami ir kainuoja iki 20 000 Lt. Šiauliečio pagamintas, 24×30 cm dydžio fotoaparatas ir jo pagaminimas kainuoja ne daugiau kaip 600 Lt. Patogus nešiotis, galima fotografuoti ir lauke. Savo naująjį aparatą išradėjas pavadino „pozofoto“. Juo dviejų minučių laike ant vienos plokštelės galima padaryti 36 įvairių pozų nuotraukas.“

Šiaulių „Aušros“ muziejaus bendradarbis A. Ulpis (1904–1981), apibendrindamas bendrą fotografijos būklę mieste, 1938 m. „Šiaulių metraštyje“ rašė: „Fotografavimas mėgėjų ir profesininkų tarpe nepaprastai plačiai paplito ir pakilo menišku atžvilgiu, jų tarpe G. Rivkindo ir M. Chotimlianskio ateljė darant daug gražių, puikiai apšviestų portretinių nuotraukų. Prie „Aušros“ muziejaus kurį laiką gyvai veikė fotosekcija, įvykdyta foto kursai su pagrindine programa ir foto paroda.“

Nemažai fotografijų prieškariu buvo sukaupta Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Apie fotografijų rinkinių kaupimą ir būtinybę fotografuoti „Aušros“ muziejuje buvo pradėta galvoti dar XX a. trečiajame dešimtmetyje. Daugiausia ikonografinės medžiagos, fotografijų ir negatyvų „Aušros“ muziejaus fototekoje ir Fotografijos muziejuje buvo sukaupta 1930–1943 m., kai „Aušros“ muziejaus bendradarbiai kartu su Šiaulių kraštotyros draugija rengė etnografines ekspedicijas, per kurias ne tik buvo renkami eksponatai, bet ir fotografuojama.

1941 m. vasario 5 d. duomenimis, 1940 m. Šiauliuose leidimus fotografuoti turėjo šie asmenys: Mordchelis Chotimlianskis – Vilniaus g. 166, Kan Mejer – Lauko g. 26, Baltrus Mikuževičius – Dvaro g. 120, Večislavas Misiulis – Dvaro g. 151 (foto ir iškabų dirbtuvė), Matas Paukštis – Klebonijos g. 6, Antanas Petkevičius – Aušros al. 6, Giršas Rivkindas – S. Dariaus ir S. Girėno g. 46, Chononas Rubinšteinas – Vilniaus g. 193, Stasys Sabulis – Skerdyklos g. 26, Augustas Špengleris – Kauno g. 47, Marijonas Tydmanas – Savanorių g. 7, Jonas Zlatkus – Smėlio g. 6 (fotografijų didinimo dirbtuvė) ir kt. Iš viso 9 fotografai bei dvi foto ir iškabų dirbtuvės. Fotoreikmenimis prekiavo Giršono Zilbermano optikos ir fotoreikmenų parduotuvė ir valstybės prekybos įmonei priklausanti fotokrautuvė Nr. 11 (Vilniaus g. 152).

Antrojo pasaulinio karo metais (1941–1944) fotografų veikla Šiauliuose apmirė, nemažai fotoateljė užsidarė, kūrybingiausi fotografai pasitraukė į Vakarus arba buvo išsklaidyti. Iširo Šiaulių fotografų sąjunga, „Aušros“ muziejaus ir Kraštotyros draugijos fotosekcijos. Vokiečių okupacijos metais dalis Šiauliuose dirbusių žydų fotografų pateko į getą arba žuvo.