Nuo fotografijos iki kinematografijos Šiauliuose (I)

Kiekvienas kažką žinome apie Šiaulių fotografiją ir kino teatrus – dažniausiai tik kažką... Vis labiau į užmirštį nešami tie laikai, kai fotografijos ateljė ir kino teatras Šiauliuose buvo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalis.

Prisiliesdami prie kultūros fenomenų, fotografijos ir kinematografijos, juos tyrinėdami galime remtis ne tik istorija, prisiminimais, bet ir asmenine patirtimi. Atsukime laiko ratą atgal ir pasidomėkime, kaip prasidėjo ir vystėsi fotografija bei kinematografija Šiauliuose.

Fotografijos pradžia Šiauliuose

Prieš daugiau nei 160 metų Šiauliuose atsirado šviesodailė, arba fotografija. Ji buvo ir kinematografijos užuomazga Šiauliuose. 1863 m. Šiauliuose pasirodė pirmieji pastovūs fotografai, pradėjo kurtis pirmosios fotoateljė. Miestiečiams ir aplinkinių vietovių gyventojams atsirado galimybė nusifotografuoti. Taip fotografija tvirtai įaugo į Šiaulių miesto ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Kai kurie šių fotoateljė savininkai vėliau įkūrė Šiauliuose kino teatrus (S. Š. Šmuilovas „Fantaziją“, M. Rubinšteinas „Splendid Palace“, „Spindulys“, „Palas“ ir kt.).

Pirmieji fotografai, įsteigę fotoateljė ir nuolat dirbę Šiauliuose, buvo Abelis Girša Eidelšteinas (leidimas Nr. 9954, išduotas 1863 m. spalio 30 d.) ir Mortchelis Karpesas (leidimas Nr. 6714, išduotas 1864 m. gegužės 29 d.). Tai leidžia daryti išvadą, kad jau 1863 m. Šiauliuose nuolatos dirbo du fotografai. Taigi A. G. Eidelšteinas yra vienas iš dviejų pirmųjų Šiaulių fotografų, mieste turėjusių fotoateljė.

Išlikę archyviniai šaltiniai rodo, kad antrasis Šiaulių fotografas buvo M. Karpesas, kurio fotoateljė Šiauliuose veikė visą dešimtmetį – iki 1874 m. pradžios. 1865 m. pradėjo veikti Govšos Glezerio, 1866 m. Leibo Mejerio Lebenšteino, 1867 m. Faivušo Moisiejaus Lunco, 1869 m. Aloyzo Vedemano, 1870 m. Iciko Keslerio, 1874 m. Giršo Chabaso fotoateljė.

1871 m. rugsėjo mėnesį, Liepojos geležinkelio atidarymo išvakarėse, Šiauliuose trumpai lankėsi Varšuvos fotografas Konradas Brandelis. Jis fotografavo Šiaulių geležinkelio stotį, apylinkes ir pirmąjį traukinį, kuris važiavo per visą Liepojos–Romnų geležinkelio liniją ir pravažiavo pro Šiaulius. Šioje istorinėje fotografijoje matyti geležinkelio pylimas, garvežys, tempiantis vagonus, o tolumoje – Šiaulių miesto fragmentai. Ši fotografija 1871 m. buvo išspausdinta lenkų savaitraštyje „Klosy“.

1877 m. rugsėjo 22 d. Radviliškio geležinkelio stotyje, o tų pačių metų spalio 13–15 d. Šiauliuose trumpai fotografavo keliaujantis Varšuvos fotografas Leontijus Gantzvolis.

Apie 1884 m. į Šiaulius atvyko fotografas Jankelis Girša Arnsonas. Jo fotoateljė veikė Bolšaja Tiuremnaja (Didžiosios Kalėjimo, dabar Vilniaus) ir Sobornaja (Soboro, dabar Tilžės) gatvių kampe, dabartinio Fotografijos muziejaus vietoje. Išlikusios J. G. Arnsono darytos fotografijos yra meniškos, švelnių tonų, nepriekaištingos kokybės, jose vykusiai panaudotas apšvietimas, tinkamai parinktas fonas ir kompozicija.

Kolekcininkas A. Ivaškevičius savo rinkinyje saugo retą XIX a. pabaigos Šiaulių fotografo
J. G. Arnsono nuotrauką, užklijuotą ant kartono kortelės, kurios averse pavaizduota keturių asmenų šeima, spėjama, nufotografuota senosiose Šiaulių kapinėse. Šioje pirmąkart spaudoje skelbiamoje įdomioje nuotraukoje užfiksuota originalios formos koplytėlė su Marijos skulptūra ir kapas, ant kurio sėdi moteriškė su dviem mažamečiais vaikais. Šalia kapo, ant suolelio, sėdi uniformuotas vyriškis, greičiausiai šeimos vyras ir vaikų tėvas. Už šių žmonių, kapo su koplytėle ir kryžiais tolumoje matosi Šiaulių ežero vaizdas. Kortelės apačioje užrašas: „Я Арнсонъ / Шавли“. Nuotraukos reverse, baltos spalvos kartono kortelėje, aukso spalvos įvairaus dydžio šriftais spausdintas užrašas su stilizuotai persipinusiais dekoratyviniais piešiniais, inicialais ir monograma rusų kalba: „Я ir A / Берлинская фотографiя / Я. Арнсона / въ / Шавли. / Негативъ сохраняется 3 Года“. Nuotraukos reverse dar yra ranka darytas užrašas rusų kalba: „Olga Romanovna Ivanovskaja. Gimė 1857 m. lapkričio 24 d., mirė 1888 m. kovo 10 d.“ Šio užrašo dalį galima perskaityti ir prie kapo esančios koplytėlės apačioje.

Nuo 1893 m. fotoateljė Bolšaja Tiuremnaja gatvėje, Slechunskajos namuose, turėjo Beras Jankelis Feldmanas (dirbo 1893–1898 m.).

1896 m. pradžioje iš Kauno į Šiaulius atsikėlė fotografas Boleslovas Zatorskis. Jo ateljė veikė 1896–1910 m. Jis vienas iš pirmųjų Šiauliuose pradėjo leisti fotoatvirukus su miesto vaizdais. Pirmasis žinomas jo išleistas atvirukas pažymėtas 1903 m. pašto antspaudu. Jis išleido dvi panašias serijas po maždaug dešimt atvirukų. Pirmąją seriją apie 1903 m. išspausdino nežinomoje spaustuvėje, kitą su beveik tais pačiais vaizdais – apie 1908 m. išspausdino Varšuvoje, B. Veržbickio spaustuvėje. Apie 1910 m. B. Zatorskis fotolaboratoriniu būdu pagamino keturių fotoatvirukų ciklą, skirtą tais pačiais metais Šiauliuose vykusiai žemės ūkio pasiekimų parodai. Tai bene pirmasis šiauliečio fotografo fotoreportažas apie Šiauliuose įvykusią tokio pobūdžio parodą.

XIX a. pab.–XX a. pr. veikė S. Š. Šmuilovo fotoateljė, kurią jis buvo įsirengęs nuosavame name Bolšaja Tiuremnaja gatvėje. S. Šmuilovas 1908 m. ir 1909 m. dalyvavo parodose Rostove ir Maskvoje, jo fotografijos buvo apdovanotos aukso ir sidabro medaliais.

XIX–XX a. sandūroje šiauliečius fotografavo Jokūbas Gora. Jis buvo įsikūręs G. Goco name Policijos (dabar Vasario 16-osios) gatvėje. Nuo 1897 iki 1891 m. Šiauliuose dirbo J. Kaganas.

XX a. pradžioje Šiauliuose trumpai fotografavo B. Bogomolovas. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi jo nufotografuoti senųjų Šiaulių (1901–1902 m.) vaizdai. Tai dvi labai retos fotografijos, vienoje jų užfiksuota Šiaulių turgaus aikštė, kitoje – dabartinė katedra, rotušė bei viena iš pagrindinių miesto gatvių – Policeiskaja (Policijos, dabar Vasario 16-osios).

1906 m. kovo 12 d. fotografas J. Bruvonskis įamžino Šiaulius nuo liuteronų (vadinamųjų vokiečių) kapinių, esančių Tilžės g., į pietinę miesto pusę.

1909 m. Šiauliuose pradėjo dirbti iš Raseinių atvykęs fotografas Chaimas Izraelis Zaksas. Manoma, kad iš pradžių jis dirbo J. G. Arnsono fotoateljė, vėliau perėmė iš savo vyresnio kolegos nuo 1885 m. veikusį fotopaviljoną, savo fotografijas pradėjo žymėti „Modern“ firmos vardu. Ch. I. Zaksas apie 1911 m. dirbo kartu su fotografu Bereliu Abramavičiumi.

1911 m. rugsėjo mėn. Šiauliuose vykusioje ūkio ir smulkiosios pramonės parodoje fotografas Karpavičius už fotografijas ir piešinius buvo apdovanotas sidabro medaliu. 1914 m. sausio–rugpjūčio mėn. Šiauliuose fotografe-retušuotoja dirbo Sofija Beilisienė.

Be Ch. I. Zakso, maždaug iki Pirmojo pasaulinio karo Šiauliuose veikė dar penkios fotografijos ateljė: J. G. Arnsono, B. Zatorskio, S. Š. Šmuilovo, B. Abramavičiaus ir M. Rubinšteino. Jos konkuravo tarpusavyje, pasižymėjo profesionalumu, gera fotografijų kokybe ir turėjo nemažą įtaką fotografijos raidai Šiauliuose. Taigi tuo laikotarpiu fotografija, kaip amatas ir menas, galutinai įsitvirtino Šiauliuose, tapo svarbiu miesto gyventojų dvasinio ir kultūrinio gyvenimo reiškiniu. Yra žinoma, kad dėl bažnyčios hierarchų fotografijų jų vizitų metu tardavosi Šiaulių kunigai ir fotografai G. Chabasas, J. G. Arnsonas bei kiti.

Lietuvių fotografas, kino režisierius ir operatorius Pranas Valuskis, kilęs iš Šiaulių apskrities Kužių valsčiaus Šobliškių kaimo. Jis prieš Pirmąjį pasaulinį karą savo dėdės fotoateljė Šiauliuose išmoko fotografuoti, ryškinti negatyvus, daryti nuotraukas. 1914 m. išvyko į JAV, dirbo fotostudijoje. 1917 m. buvo JAV kariuomenės fotografas Prancūzijos karo lauke. Po Pirmojo pasaulinio karo gyveno Bostone, vėliau Los Andžele. Įsikūrė Holivude, Fontano aveniu atidarė fotolaboratoriją. 1925 m. suorganizavo akcinę bendrovę lietuviškam filmui kurti. 1926 m. pagal savo scenarijų pastatė valandos trukmės lietuvišką filmą iš knygnešių gyvenimo „Naktis Lietuvoje“. Filmas buvo rodomas lietuviams įvairiuose JAV miestuose ir buvo sėkmingas. 1928 m. atidarė kino teatrus Holivude ir Santa Barbaroje, 1938 m. – dar du Los Andžele ir sėkmingai vystė kino verslą. Dalyvavo Los Andželo lietuvių draugijos veikloje, fotografavo ir filmavo lietuvių gyvenimo kronikas.