Nuo 2024-ųjų Lietuva turės atskirai surinkti maisto atliekas: kaip tam pasiruošusios savivaldybės

Nuo 2024 m. Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, laukia atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas. Gyventojai turės jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su kitų rūšių atliekomis. Šiuo metu maisto ir virtuvės atliekos daugeliu atvejų yra renkamos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Seimo tyrimų skyriaus atlikta apklausa rodo, kad didžioji dauguma Lietuvos savivaldybių atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą didesniu ar mažesniu mastu ir planuoja pradėti 2024 m., vis dėlto ne visos savivaldybės pokyčiams yra tinkamai pasiruošusios.

Seimo aplinkos apsaugos komitete Seimo tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Griškonytė pristatė, kaip Lietuvoje veiks atskiras maisto atliekų surinkimas.

„Pažymėtina, kad nemažai Lietuvos savivaldybių jau ne vienus metus atskirai renka biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas (žaliąsias atliekas), viešojo maitinimo subjektams taip pat taikomi reikalavimai dėl maisto atliekų tvarkymo, taigi, esminis pokytis nuo 2024 m. iš esmės yra maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš namų ūkių. Norint pilnai išpildyti paslaugą, reikia kalbėti apie augalinės ir gyvūninės kilmės maisto ir virtuvės atliekų surinkimą“, – teigia specialistė.

Biologinės atliekos – tai biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų, taip pat panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Maisto atliekos – bet koks atliekomis virtęs maistas.

Lietuvoje maisto atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc., o vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai 41 kg maisto atliekų per metus.

Maisto atliekų surinkimą daugiausiai vykdys regioniniai atliekų tvarkymo centrai

A. Griškonytė pabrėžia, kad tiek Lietuvoje, tiek daugelyje ES valstybių narių, pavyzdžiui, Airijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kt., komunalinių atliekų, kurioms priklauso ir maisto atliekos, tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. 

„Lietuvos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymą organizuoja regioniniu principu, t. y. savivaldybės yra įsteigusios regioninius atliekų tvarkymo centrus, kuriems pavesta vykdyti šią funkciją. Regioniniu principu, su tam tikromis išlygomis, bus vykdomas ir atskiras maisto bei virtuvės atliekų surinkimas“, – įvardija ji.

Anot specialistės, po 2023 m. rugpjūtį–rugsėjį LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktos visų savivaldybių apklausos paaiškėjo, kad didžioji dauguma Lietuvos savivaldybių atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą didesniu ar mažesniu mastu planuoja pradėti 2024 m., kaip ir įpareigoja ES.

Bus naudojama konteinerinė sistema, kai kur – maišai

A. Griškonytė sako, kad daugelis savivaldybių šios rūšies atliekoms surinkti renkasi konteinerines sistemas, išskyrus 7 Vilniaus regiono savivaldybes – Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r., Vilniaus r. Elektrėnų bei Vilniaus m., kurios prioritetą teikia maisto ir virtuvės atliekų rinkimui maišais.

Kai kuriose įvardytose savivaldybėse dar nėra galutinio sprendimo, kaip bus renkamos atliekos, tačiau prioritetas numatomas rinkimui maišais. Nuo 2027 m. galbūt bus pereinama prie konteinerinės sistemos, arba bus taikomas kombinuotas būdas.

Ne visos savivaldybės yra tinkamai pasiruošusios

Specialistė taip pat pabrėžia ir tai, kad, pavyzdžiui, Alytaus regiono savivaldybėse (Alytaus m., Alytaus r., Birštono, Druskininkų, Lazdijų r., Prienų r. ir Varėnos r.) atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš namų ūkių, pasitelkiant konteinerinę sistemą, yra pilnai įgyvendinamas jau nuo 2018 m. 

Vis dėlto savivaldybių apklausa taip pat rodo, kad vis dar yra savivaldybių, kurios nėra priėmusios galutinių sprendimų, nepasirinkusios būdo tokioms atliekoms rinkti, neįvykdžiusios pirkimų, būtinų pradėti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą. 

Seimo tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek įrengiant infrastruktūrą, reikalingą atskirai surinkti maisto ir virtuvės atliekas, tiek pasinaudojant galimybe gauti paramą – pasigendama aktyvesnio valdžios institucijų vaidmens. 

Pavyzdžiui, Marijampolės regiono savivaldybės (Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių r. ir Vilkaviškio r.) planuoja pradėti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą 2024 m. Šios rūšies atliekos bus renkamos antžeminiais konteineriais: 2023 m. jais numatyta aprūpinti daugiabučių gyventojus, individualių namų – gavus finansavimą. Vis dėl to pažymėtina, kad UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras neturi įrenginių ir leidimo tvarkyti maisto (virtuvės) atliekas, rašoma Seimo tyrimų skyriaus atliktoje visų savivaldybių analizėje dėl atskiro maisto atliekų surinkimo. 

Tauragės regiono savivaldybės (Tauragės r., Jurbarko r., Šilalės r., Pagėgių) iš esmės yra parengusios infrastruktūrą atskirai surinkti maisto ir virtuvės atliekas, pasitelkdamos konteinerinę sistemą. Vis dėlto augalinės kilmės maisto atliekos bus renkamos su žaliosiomis atliekomis, nes Tauragės RATC kol kas neturi galimybių / neplanuoja perdirbti gyvūninės kilmės maisto atliekų.

Trys Telšių regiono savivaldybės – Mažeikių r., Telšių r., Plungės r. – planuoja užtikrinti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą miestų teritorijose, tačiau Rietavo savivaldybė neplanuoja atskirai surinkti maisto atliekų, savivaldybė plės kompostavimo sistemą.

Utenos regiono savivaldybės (Anykščių r., Ignalinos r., Molėtų r., Utenos r., Zarasų r., ir Visagino) maisto ir virtuvės atliekas iš namų ūkių planuoja rinkti kartu su žaliosiomis atliekomis, pasirinkta konteinerinė sistema. Kai kurios savivaldybės (Visagino) iš savo biudžeto negali finansuoti reikiamos infrastruktūros įsigijimo ir įrengimo, tačiau planuoja pasinaudoti ES finansavimo galimybėmis.

Vilniečiams suteiks rūšiavimui skirtas priemones

Vilniaus miesto gyventojai maisto atliekas namuose bus kviečiami kaupti atskirose talpose su oranžinės spalvos maišeliais, kuriuos vėliau reikės išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Perėjimas prie maisto atliekų rūšiavimo Vilniuje vyks keliais etapais. Pirmajame, kuris prasidės nuo kitų metų sausio, išrūšiuotas maisto atliekas oranžiniuose maišeliuose reikės mesti į bendrus mišrių atliekų konteinerius. Vilniaus MBA jos bus atskiriamos nuo kitų atliekų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai – perdirbami. Ateityje maisto atliekų surinkimui numatoma naudoti atskirus šioms atliekoms skirtus konteinerius.

„Šie pasikeitimai palies didelę dalį Vilniaus namų ūkių, tad juos įvedame palaipsniui, suprasdami, kad prireiks laiko su jais susipažinti bei susiformuoti naujiems vilniečių įpročiams. Pokyčius įgyvendinant etapais, išvengsime ženklaus atliekų surinkimo ir tvarkymo kainų padidėjimo, kurį lemtų papildomų maisto atliekų konteinerių aptarnavimas. Prie šių konteinerių naudojimo pereisime ateityje, kai tik bus pasiekta kritinė maisto atliekas rūšiuojančių gyventojų masė“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Siekiant, kad prie naujosios maisto atliekų rūšiavimo tvarkos pereiti būtų kuo paprasčiau, planuojama vilniečiams jau nuo šių metų gruodžio mėnesio suteikti maisto atliekoms atskirai rūšiuoti skirtas priemones: oranžinės spalvos vienkartiniai maišeliai iš ne mažiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpos. Į jas bus galima patogiai įdėti oranžinius maišelius ir taip namuose atskirai kaupti maisto atliekas, vėliau kartu su maišeliu išmetant jas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio bus galima atsiimti Vilniaus m. savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.