Nukentėjusysis dėl LGBTQ žmonių niekinimo siekia prisiteisti 4 tūkst. eurų neturtinės žalos

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti eksparlamentaro Petro Gražulio baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas LGBTQ žmonių niekinimu.

Anksčiau P. Gražuliui teismas už neatvykimą buvo skyręs 250 eurų dydžio baudą, o paskutinį kartą teismui bylos atversti nepavyko, nes kaltinamasis neturėjo advokato.

Pirmadienį P. Gražulis į teismą atvyko su gynėja. Teismui jokių prašymų nebuvo pateikta, tad teisėjų kolegija paskelbė pradedanti bylos nagrinėjimą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė Jurgita Jasiūnienė pagarsino kaltinamąjį aktą. Ji nurodė, kad P. Gražulis 2022 m. gegužę parlamente, Seimui svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bendraudamas su į Seimą atvykusiais asmenimis, žinodamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami, vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.

Tokiu būdu, pasak prokurorės, kaltinamasis įžeidinėjo, niekino LGBTQ bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį. Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

P. Gražulis teisme teigė suvokiantis, kuo yra kaltinamas, tačiau neslėpė su kaltinimu nesutinkantis.

„Teisiamas esu už tai, kad citavau Šventąjį Raštą“, – sakė P. Gražulis.

Teisme buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas P. Gražulio pasisakymas apie LGBTQ žmones parlamente.

Nukentėjusioji: labai daug žmonių yra sugniuždyti

Teisme pirmadienį apklausta viena iš nukentėjusiųjų Elžbieta Latėnaitė. Ji pabrėžė, kad P. Gražulio ištarti žodžiai apie LGBTQ bendruomenės narius ją labai įžeidė.

„Tai yra labai žeidžiantys žodžiai. (…) Aš, kaip mama, nenorėčiau, kad mano vaikas augtų ir girdėtų tokius žodžius “, – tvirtino nukentėjusioji.

Ji pabrėžė, kad kiekvieną kartą, kai koks žinomas žmogus pradeda žeminti LGBTQ žmones, kenčia visa bendruomenė, kuri, pasak E. Latėnaitės, yra ir taip sudėtingoje situacijoje, nes dalis jų bijo viešai kalbėti apie savo problemas.

„Kai įvyksta toks įvykis, (…) ta bendruomenė dar labiau išsigąsta. (…) Labai daug žmonių yra sugniuždyti, yra žmonių, kurie atstumia savo vaikus. Tokie įvykiai trukdo šiai bendruomenei jaustis oriai“, – dėstė E. Latėnaitė.

Jis pažymėjo, kad po P. Gražulio išsakytų žodžių apie LGBTQ žmones jai suprastėjo miegas, atsirado nerimas, teko kreiptis pagalbos į psichoterapeutą.  

P. Gražulis, pateikdamas klausimą nukentėjusiajai, pažymėjo, kad Seime, svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, patys jaunuoliai esą pradėjo jį kalbinti.

„Jūs mane užkabinote. Kodėl jūs mane užkabinote?“, – klausinėjo jis.

E. Latėnaitė teigė, kad būtent pats P. Gražulis prikibo prie jaunuolių.  

Kita nukentėjusioji byloje Rasa Račienė teigė mačiusi, kaip P. Gražulis įžeidinėjo vaikinus Seime. Ji priminė, kad viešai yra patvirtinusi, jog jos vaikas yra homoseksualios orientacijos, pati, kaip LGBTQ bendruomenės atstovė, buvo susitikusi su prezidentu G. Nausėda.

R. Račienė pažymėjo nesitikėjusi, kad tuometinis Seimo narys P. Gražulis gali sau leisti vartoti tokias frazes LGBTQ žmonių atžvilgiu.

„Tai buvo nušviečiama per žiniasklaidos priemones, tai negali į tai nereaguoti. (…) Man buvo netikėta, kad Seimo narys gali sau leisti taip kalbėti. (...) P. Gražuliui taip kalbant, visada atsiranda palaikančiųjų armija“, – dėstė nukentėjusioji.

Ji teigė byloje siekiant 284 eurų neturtinės žalis atlyginimo. Nukentėjusioji teigė po P. Gražulio žodžių patyrusi stresą.

„Aš tiesiog pažiūrėjau, kiek kainuoja poilsis Druskininkuose“, – apie savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo kalbėjo R. Račienė.

Nukentėjusioji tvirtino, kad po P. Gražulio komentarų Seime apie LGBTQ žmones ji gavusi žinučių, kuriuose buvo puolama ir jos mama.

P. Gražulio advokatė Loreta Guižauskienė, reguodama į R. Račienės teiginius, kad LGBTQ bendruomenė dėl viešų komentarų apie juos patyrė stresą, patyčias, pažymėjo, kad ir moksleiviai kone kasdien mokyklose patiria patyčias. Eksparlamentaro atstovė kėlė klausimą, kodėl R. Račienė išskiria LGBTQ bendruomenę dėl patiriamų patyčių ir kaip konkrečiai tai susiję su P. Gražulio ištartais žodžiais.

„Patyčios nėra norma. Seimo narys tikrai neturi teisės, išskirtinumo patyčiomis kalbėti Seimo rūmuose“, – atsakė nukentėjusioji.

Ieškiniai dėl žalos siekia tūkstančius eurų

Kitas nukentėjusysis byloje Denis Zubrickas teigė matęs, kad po P. Gražulio pareiškimų apie LGBTQ narius dalis parlamente apsilankiusių žmonių patyrė šoką.

„Mačiau, kad jie smarkiai nuliūdo, patyrė šoką, sukrėtimą. Žmonės verkė, apsikabinę“, – dėstė D. Zubrickas.

Pats vaikinas teigė po P. Gražulio pareiškimų pasijutęs prastai, jį pykino. Vėliau jis tvirtino kreipęsis į psichoterapeutą.  

Nukentėjusysis Mantas Mackevičius teisme teigė priklausantis LGBTQ bendruomenei. Jis sakė buvęs vienas tų žmonių, kuris 2022 m. gegužę parlamente bendravo su P. Gražuliu. M. Mackevičius tvirtino stebėjęs Seimo narių diskusiją apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą, o vėliau minėtas politikas esą pats ėmė replikuoti, įžeidinėti LGBTQ narius.

Jis patvirtino byloje pareiškęs 4 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

„Nesitikėjau tokios Petro reakcijos. Jis mane įžeidė. Neplanavau, kad viskas taip baigsis“, – komentavo M. Mackevičius.

Nukentėjusysis teigė, kad po P. Gražulio pareiškimų pasijutęs blogai, vėliau jam teko lankytis pas psichologą. M. Mackevičius tikino, jog po tuometinio parlamento pareiškimų apie LGBTQ žmones gavo grasinančių žinučių.

Kitas nukentėjusysis Mantas Meškerys byloje yra pateikęs 2 tūkst. eurų dydžio ieškinį, siekdamas žalos atlyginimo.

Vaikinas tvirtino nesitikėjęs, kad P. Gražulis puls įžeidinėti LGBTQ žmones. M. Merškerys teigė pats nepriklausantis minėtai bendruomenei, nėra homoseksualios orientacijos, tačiau teigė palaikantis LGBTQ siekį kovoti už savo teises.

Jis pats teigė nesitikėjęs, jog P. Gražulio įžeidinėjimų jis sulauks nemalonaus dėmesio – M. Meškerys tikino sulaukęs grasinančių žinučių.

„Gavau dėmesio, kurio man nereikia. Mane tai neišvengiamai palietė“, – dėstė nukentėjusysis.

Kitame teismo posėdyje, kuris planuojamas balandžio 8 d., planuojama pradėti liudytojų apklausas.

Kaltinamas LGBTQ žmonių niekinimu

Baudžiamoji byla dėl LGBTQ žmonių niekinimo teismui perduota praėjusių metų gruodį.

Eksparlamentaras P. Gražulis kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužės 26 d., po Seimo posėdžio, kuriame buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertinti kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.

„Ir su avimis, ir lavonais, su vaikais, su vyrais. Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. (...) Jūs esate išsigimęs. Dievas sukūrė vyrą ir moterį“, – kreipdamasis į LGBTQ atstovus kalbėjo P. Gražulis.

Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai niekino žmonių grupę, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei talpinami internetinėje žiniasklaidoje. Nukentėjusiais byloje yra pripažinti 5 asmenys.

P. Gražuliui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalį. Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Praėjusių metų gruodį Seimas panaikino šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio P. Gražulio mandatą. Mandato netekusiam parlamentarui 10 metų uždrausta kandidatuoti į Seimą. Šį sprendimą parlamentas priėmė, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo verdiktą, kuriuo buvo nuspręsta, kad P. Gražulis, balsuodamas už socialdemokratą Liną Jonauską, pažeidė Konstituciją.