Nu­ken­tė­ju­sie­ji per ka­ran­ti­ną – apie vals­ty­bės pa­ra­mą: „mis­ti­ka“, „akib­rokš­tas“

Dėl su­var­žy­tų veik­lų per ka­ran­ti­ną nu­ken­tė­jęs vers­las pu­se lū­pų keiks­no­ja vals­ty­bės ski­ria­mą pa­ra­mą. Esą, pa­siū­liu­si įmo­nėms ga­li­my­bę iš­si­dė­lio­ti ir su­mo­kė­ti mo­kes­čius per pen­ke­rius me­tus, „Sod­ra“ pi­ni­gų pa­rei­ka­la­vo per vie­nus. Da­lis be­si­ver­čian­čių­jų in­di­vi­dua­lia veik­la, ir­gi ga­lė­ję pra­šy­ti mo­kes­čių ati­dė­ji­mo, „Sod­ros“ spren­di­mų esą su­lau­kė jau ta­da, kai iš ban­ko są­skai­tos pi­ni­gai bu­vo nu­ra­šy­ti.

Paskirta parama – tik popieriuje

„Etaplius“ redakciją pasiekė kelios skirtingos per karantino veiklų suvaržymus nukentėjusių ir valstybės parama norėjusių pasinaudoti asmenų istorijos. Istorijos skirtingos, pabaiga ta pati: vietoj žadėto mokesčių atidėjimo – grasinimai antstoliais ir ištuštėjusios sąskaitos.

Šarūnė (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) jau ne vienus metus dirba savarankiškai: pati ieško užsakymų, rengia ir vykdo projektus, pati sau atlygį susimoka, pati ir mokesčius valstybei sumoka. Deja, šiemet dėl karantino jos vykdoma veikla buvo sustabdyta, tad pajamų jokių – nei pragyvenimui, nei mokesčiams. Tad moteris apsidžiaugė pasiūlymu: per metus „Sodros“ priskaičiuotą valstybinio socialinio draudimo mokesčių sumą išdėlioti per ilgesnį laikotarpį, juolab šia galimybe naudojosi ir pernai po pirmojo karantino. Deja. Atsakymas neigiamas, nes esą jau viršyta jos gauta parama.

„Man paskambino ir pasakė, kad šį prašymą atmes. Nes įstatymas nebenumato lengvatinės mokėjimo tvarkos, jei viršijama tam tikra paramos suma per kelerius metus. Esu projekto vykdytoja, man skirta ES ir Lietuvos valstybės parama, bet ji dar net nėra išmokėta, be to, ir projektas dėl karantino pristabdytas. Todėl man, kaip fiziniam asmeniui, nebenorėjo atidėti to mokesčių mokėjimo. Nors juridiniams asmenims tas atidėjimas taikomas net ir viršijus paramą“, – nelogiškais sprendimais nusistebėjo Šarūnė.

Pasak „Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič, iš tiesų taip ir yra, kad draudėjui-fiziniam asmeniui, kuriam per trejus metus suteiktos de minimis (nereikšmingos) pagalbos suma viršija 200 tūkst. Eur, įmokų įsiskolinimo atidėjimas negalimas nei supaprastinta, nei įprasta tvarka. Nebent tai būtų juridinis asmuo, t. y. įmonė, tuomet nebežiūrima, viršyta parama ar ne, jis kreiptis gali.

Pinigai nurašyti, nesulaukus sprendimo

Tuomet „Sodros“ specialistė pasiūlė mokėtojai atidėti mokesčius įprasta tvarka, tai yra mokant delspinigius. Bet istorija pakrypo dar keisčiau: apie neigiamą „Sodros“ sprendimą sužinojo tada, kai pinigai jau buvo nurašyti nuo sąskaitos.

„Rugpjūčio 27 d. liepė pateikti naują prašymą dėl kitos tvarkos pritaikymo. Tą ir padariau. Sprendimas turėjo būti priimtas iki rugsėjo 21 d. O rugsėjo 10 d. lėšos jau buvo nurašytos iš sąskaitos, nors tada dar nebuvo joks sprendimas priimtas. Ir tada „Sodros“ specialistė pripažino, kad ji nematė mano antrojo prašymo dėl to, kad kažkas kažkur neva atostogavo ir įvyko tokia žmogiška klaida. Todėl jie atsisako to mokėjimo išieškojimo ir lėšos turėtų grįžti į sąskaitą“, – taip buvo nuraminta netikėtai be jokio įspėjimo ištuštintos banko sąskaitos savininkė.

Bet pinigai, maždaug 2 tūkst. Eur, moteriai negrįžo. Šarūnei pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad ją, belaukiančią „Sodros“ sprendimų, sistema rugpjūtį užfiksavo kaip vėluojančią skolininkę, vengiančią mokėti mokesčius. Todėl sena sutartis nutraukta, o nauja nebus sudaroma.

Moteris, stengdamasi išsiaiškinti, kodėl taip nutiko, skambino net keliems skirtingiems „Sodros“ specialistams: į Mažeikius, Šilalę, Tauragę ir Klaipėdą. „Šiaip žmogui išsiaiškinti, kodėl jo sąskaita užblokuota, tai neįsivaizduoju, ką daryti“, – apie sunkiai pasiekiamą informaciją sako ji.

„Sodra“ skelbė apie mokesčių atidėjimą

Lietuvoje nuo liepos 1 d. atšaukus karantiną, „Sodra“ skelbė suteikianti mėnesį tam, kad nukentėjusiais nuo pandemijos pripažinti, dėl karantino sustabdyti ar suvaržyti verslai (juridiniai asmenys, t. y. įmonės, ir savarankiškai dirbantys fiziniai asmenys) galėtų supaprastinta tvarka pateikti prašymus atidėti mokesčių mokėjimą ir išdėlioti juos per tam tikrą laikotarpį. Tuomet jiems netaikomos sankcijos: pinigų išieškojimas ir neskaičiuojamos palūkanos. Fiziniai asmenys – per metus, o įmonės gali įmokas atidėti (susikaupusių įsipareigojimų nemokėti) iki metų, o vėliau mokėjimus išdėstyti per ketverius metus.

Antrojo karantino metu tuo pasinaudojo beveik 7 tūkst. (6 972) draudėjų: jie pateikė prašymus netaikyti sankcijų. Karantinui pasibaigus, apie 6 tūkst. draudėjų kreipėsi dėl įsiskolinimo sumokėjimo dalimis. Draudėjai prašė atidėti skolas maksimaliam laikui – 5 m.

Dėl atidėjimų daugiausia kreipėsi įmonės, dirbančios didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos, transporto ir saugojimo, statybos sektoriuose.

Atidėta beveik 160 mln. Eur mokėjimų

„Sodra“ priėmė iš viso 5 832 sprendimus išdėstyti draudėjų įsiskolinimą dalimis. Bendra po antrojo karantino atidėtų įsipareigojimų suma – 85 mln. Eur. „Sodra“ skaičiuoja, kad COVID-19 paveiktų įmonių bendra skola (t. y. pirmojo ir antrojo karantino kartu sudėjus) siekia beveik 170 mln. Eur. Iš jų 158,4 mln. Eur – tai atidėta skola. O skolingų mokesčių mokėtojų – per dešimt tūkstančių (10 345).

Įsiskolinę, bet pavėlavę vis dar gali prašyti sumokėti įmokas dalimis, tačiau įprastomis sąlygomis – reikalaujama pagrįsti mokumą bei taikomos palūkanos.

Nepateikusiesiems atidėjimo prašymo automatiškai įsijungia įmokų prievolė ir kaip vengiantiems mokesčių jiems yra taikomos priverstinio skolų išieškojimo procedūros: teikiami mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms, vėliau perduodama skolą išieškoti antstoliui. Gali būti areštuojamas turtas arba taikoma priverstinė hipoteka / įkeitimas.

Sprendimai vėlavo, pinigai iškeliavo

Deja, ne visi šią paramos schemą giria. Dėl prašymų gausos, užplūdusios „Sodrą“ liepą, per patį atostogų įkarštį, ne visi buvo pastebėti, patenkinti ir kai kurie asmenys sulaukė įspėjimų susimokėti nedelsiant arba bus pradėtas mokesčių išieškojimas. Kai kurie (kaip mūsų istorijos herojė Šarūnė) vieną dieną tiesiog išvydo gerokai ištuštėjusią sąskaitą – maždaug 2 tūkst. Eur esą nuskaičiuoti be jokio įspėjimo.

Kiti gi vietoje atidėjimo sulaukė įspėjimų. Individualia konsultacijų veikla besiverčianti Alma (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) buvo viena tų, kuri dėl veiklos apribojimų patyrė finansinių sunkumų. Ji nutarė pasinaudoti galimybe sumokėti metinius mokesčius dalimis ir pateikė prašymą išdėlioti įsipareigojimų sumą bent per pusmetį. Deja, anksčiau nei „Sodros“ sprendimo moteris sulaukė įspėjimo, kad nesumokėti mokesčiai bus išieškomi per antstolius.

„Žinoma, nustebau. Aš kasmet moku mokesčius, tai ir šiemet – ne prieš. Juk niekas mūsų nuo jų ir neatleidžia. Tik pasiūlė dalimis, kad būtų lengviau. Be reikalo susigundžiau. Prisijungusi prie savo „Sodros“ paskyros, parašiau net kelias žinutes – atsakymo jokio. Kadangi jau ant nosies buvo išieškojimo terminas, pervedžiau visą sumą pati. Likau be pinigų. O ką padarysi? „Sodros“ specialistės skambučio sulaukiau tik po 10 dienų. Klausia manęs, kaip čia yra, kad prašymas atidėti mokesčius pateiktas, bet pinigai sumokėti. Sakau: „Ačiū, kad „laiku“ sureagavote į visus mano prašymus ir užklausas, bet pagalbos nebereikia, nebent pinigų pragyvenimui galite paskolinti“, – neslepia kartėlio Alma dėl tokios paramos, kuri lyg ir yra, lyg ir ne.

Mokėtoja pateikė pretenziją „Sodrai“

Abi istorijos skirtingos, bet rezultatas – panašus. Formaliai pasiūlyta valstybės pagalba realiai nesuveikė: priklausantys mokesčiai nurašyti vienu ypu. Verskis kaip nori. Abi mokėtojos sutinka, kad mokesčiai privalo būti mokami ir jos jų nevengia. Bet tokia parama – tai pasityčiojimas: jos nei lengvatine, nei įprasta tvarka (su palūkanomis) mokesčių grafiko sudaryti negalėjo.

Alma per tuos mėnesius sumažino išlaidas, neapmokėjo kai kurių buities sąskaitų ir po tokios valstybės „paramos“ jau atsigavo. Suma, anot jos, buvo sąlyginai nedidelė, kad veltųsi su „Sodra“ į ginčus. Šarūnė kategoriškesnė: ji tokią valstybės paramą vadina mistika, akibrokštu individualiam verslui ir pateikė pretenziją „Sodrai“.

„Šiaip labai gaila laiko. Teikiu pretenziją vien dėl prevencijos – kad nepasitaikytų kitiems žmonėms taip, kaip man. Taip, tai yra mokesčiai, jie turi būti sumokėti. Bet valstybės pagalbos, nukentėjus nuo karantino, na, žinokite, nėra. Mistika, nėra jos. Ir galiausiai pasakė, kad aš pati kalta. Tai čia akibrokštas vidury dienos. Jei ir buvo kažkur padaryta klaida, tai visų pirma turėtų būti žmogus. O šiuo atveju: be jokių perspėjimo, be nieko“, – galutinai nusivylusi sako ji.

Moteris išsiuntė pretenziją „Sodrai“, prašydama išanalizuoti, ar nebuvo pažeistos procedūros, ar teisėtai buvo nurašyti iš sąskaitos jos pinigai, dar kartą peržiūrėti sprendimą dėl mokėjimo dalimis.

„Sodra“ patvirtino, kad skundas yra gautas, nagrinėjamas ir kol kas situacija daugiau nekomentuojama.

„O labiausiai mano žmogiškumą žeidžia posakis „Laiku mokėkite įmokas ir neturėsite problemų“. Juk tada išeitų, kad mane dėl 18 Eur taip tąsė. Tiek aš buvau skolinga rugpjūčio 1 d. nuo pirmojo karantino, bet negalėjau jų sumokėti, nes ta suma jau buvo įtraukta į atidėjimo prašymą“, – sako gyventoja.

Savo istoriją Šarūnė sutiko papasakoti ne norėdama pasiskųsti, o parodyti, kokia sudėtinga pati sistema paprastam žmogui, kiek daug joje kliūčių. Kartais net specialistai, atsiprašę, jog negali padėti, siūlė pačiai kreiptis į Seimą ir teikti pataisas.