NSGK pirmininkas siūlys atlikti parlamentinį tyrimą dėl G. Nausėdos rėmėjų tikrinimo VSD

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad parlamentinis tyrimas neišvengiamas norint atsakyti į klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų pagrįstumo tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos rėmėjus.

„Mane įtikino tai, kad labai daug neatsakytų klausimų. Tai reiškia, kad kas nors turi į juos atsakyti. Kadangi Generalinė prokuratūra negali kištis į žvalgybų reikalus, tą gali padaryti NSGK. Efektyviausiai jis tą gali padaryti turėdamas specialiosios komisijos įgaliojimus“, – trečiadienį po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė jis.

„Faktas, kad specialioji komisija yra tik laiko klausimas“, – pridūrė komiteto vadovas.

Jo teigimu, prieš galutinai apsisprendžiant kreiptis į Seimą dėl laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo, nutarta su Generaline prokuratūra apsikeisti anksčiau surinkta medžiaga tiriant pranešėjo skundą dėl VSD vadovybės veiksmų.

„Dabar yra du nesusisiejantys indai – tai, ką mes turime pas save, ir tai, ką Generalinė prokuratūra yra surinkusi. Tai tarpusavyje nėra palyginta ir nėra suintegruota. Galbūt tada būtų galima ir daugiau atsakymų duoti. Bet iš to, ką dabar išgirdome, į pačio pranešėjo keltus klausimus tame teisėsauginiame tyrime nebuvo atsakymų“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis svarstė, kad specialiosios komisijos įgaliojimų bus prašoma dar šią Seimo sesiją, o parlamentinį tyrimą būtų galima pradėti po NATO viršūnių susitikimo arba dar vėliau.

Pasak NSGK vadovo, iki šiol neaišku, ar VSD vadovams nurodžius patikrinti tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandos narius ir finansinius rėmėjus, tokiu būdu viršyti ar neviršyti įgaliojimai, kokiais motyvais tikrinti asmenys, ar kas nors prašė atlikti tą tyrimą, ar surinkta informacija kam nors perduota.

„Tai yra tie esminiai, fundamentalūs klausimai, kurie susiveda į tai, ar buvo viršyti įgaliojimai, ar nebuvo, ar buvo piktnaudžiauta tarnyba, ar nebuvo, ar buvo kam nors iš politikų suteiktas išskirtinis statusas, ar ne. Į juos atsakymų kol kas teisėsauginėje dalyje nėra“, – tvirtino NSGK pirmininkas.

Trečiadienį Seimo komiteto posėdyje dalyvavusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė negalinti atskleisti, ko prieš trejus metus prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nepadarė, tirdama pranešėjo skundą.

„Negaliu detalizuoti, kadangi tai yra konfidenciali informacija“, – teigė ji.

Gegužės viduryje prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas NSGK pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus Generalinėje prokuratūroje ir STT išnagrinėtas netinkamai.

Pasak N. Grunskienės, prokuratūra nevykdo žvalgybos institucijų kontrolės, todėl ir kreipėsi į Seimo NSGK.

„Jeigu mums bus pateikta duomenų, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, tuomet prokurorai priims sprendimą arba pradėti ikiteisminį tyrimą, arba atsisakyti jį pradėti“, – aiškino generalinė prokurorė.

Komiteto pirmininkas savo ruožtu tvirtino neketinąs ieškoti kaltų, kas ir ko laiku nepadarė.

„Mano pagrindinis motyvas labai aiškus – neieškoti šapalų, rąstų vieno ar kito akyse, kas buvo ne taip padaryta prieš trejus ar ketverius metus. Aš žinau, kad neatsakyti yra klausimai, nesudėti visi taškai ant „i“, o to reikia, nes tai velkasi, tai silpnina mūsų tarnybą ir neišsklaido tam tikrų abejonių“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Paklaustas, ar parlamentinis tyrimas nesutaps su prezidento rinkimų kampanija, NSGK vadovas teigė būsiąs suinteresuotas tyrimą baigti iki jos.

„Gal net ir svarstau apie ją (kandidatavimą į prezidentus – BNS). Kaip tik būsiu suinteresuotas baigti anksčiau, kad pats joje dalyvaučiau“, – juokdamasis sakė L. Kasčiūnas.

NSGK narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas, dirbęs šiame komitete, kai tirtas pranešėjo skundas, sakė nematąs pagrindo parlamentiniam tyrimui.

„Kol kas aš asmeniškai poreikio jokio nematau, bet kadangi visuomenėje iškelti klausimai, reikia į juos atsakyti“, – sakė jis.

„Ar tai procesai, susiję su būsimais prezidento rinkimais? Tikrai tą matau. Ar tai yra neatsakingi veiksmai prieš NATO viršūnių susitikimą? Labai neatsakingi. Ar gali būti konfliktas ir didelis konfliktas tarp STT ir VSD? Tikrai matau. Ar nebus konflikto tarp buvusių kolegų, buvusio generalinio prokuroro ir dabartinės prokurorės? Matau. Uždegtas laužas vėl didelis, ryškus. Ką tuo norima pridengti, nežinau“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos. 

Ši istorija aprašyta ir vasarį išleistoje tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“. Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.

Pranešėjas 2019 metais taip pat buvo kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, po kelių dienų informacija perduota Generalinei prokuratūrai.

2020 metų sausį V. Bakas iš prokuratūros gavo atsakymą, kad STT šioje istorijoje „nenustatė nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų“, tačiau atsakyme nebuvo parašyta, koks procesinis sprendimas priimtas – ar pradėti, ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, rašoma knygoje.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.