NSGK nariai mano, kad vertėtų keisti AOTD direktoriaus skyrimo tvarką: reikia procesą šiek tiek praplėsti

Kilus rezonansui dėl krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės sprendimo nušalinti pulkininką Elegijų Paulavičių iš Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus pareigų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai sutinka, kad reikėtų keisti šios karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką. Kas turėtų priimti galutinį sprendimą dėl departamento direktoriaus kandidatūros, parlamentarai siūlo diskutuoti. Tačiau dėl vieno sutinkama – tai neturėtų būti vienasmenis krašto apsaugos ministro sprendimas.

„Manau, priaugome prie to, kad reikia šį procesą šiek tiek praplėsti. Čia net nekalbame apie aukštesnės instancijos įtraukimą, čia kalbame apie į bendradarbiavimą, į konsensusą linkstantį sprendimą, kur tiesiog gal Vyriausybės įsitraukimas, gal kažkokie Seimo ar NSGK klausymai turėtų būti, kurių rezultatas ir būtų atliepti skyrimo tvarką“, – Eltai komentavo NSGK pirmininkas, demokratas „Vardan Lietuvos“ Giedrimas Jeglinskas.

Premjeras Gintautas Paluckas yra užsiminęs, kad sprendimą dėl AOTD direktoriaus kandidatūros galėtų tvirtinti Vyriausybė.

Pati D. Šakalienė teigė, kad tokie pokyčiai neturėtų teisinės logikos, tačiau sutiko, jog šį klausimą svarstyti galima.

G. Jeglinsko manymu, įtraukti daugiau institucijų į šiuos procesus yra būtina. Anot jo, Žvalgybos įstatymas numato, jog AOTD vadas skiriamas vieno krašto apsaugos ministro nuožiūra, tačiau tai užprogramuoja ir galimą vienašališkumo riziką.

„Žinau, kad komitete tikrai yra palaikymas šitos tvarkos peržiūrėjimui“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.

V. Čmilytė-Nielsen: keisti tvarką reikėtų, bet valdantieji neturėtų tuo prisidengti

Savo ruožtu NSGK dirbanti Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad AOTD vado skyrimo procedūra galėtų būti analogiška Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo skyrimui – pastarąjį Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.

„Galima diskutuoti apie tai, ar neturėtų būti analogiška procedūra kaip su VSD vadovu – su Seimo patvirtinimu. Aš būčiau linkusi diskusiją ta linkme kreipti – būtent apie didesnį parlamento vaidmenį, o ne kažkaip išplečiant sprendimo galią Vyriausybei“, – Eltai sakė politikė.

Vis dėlto, V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė – kalbos apie AOTD vadovo skyrimo tvarkos keitimą neturėtų tapti valdančiųjų instrumentu prisidengti ir užglaistyti antrą savaitę netylančią E. Paulavičiaus istoriją.

„Tai yra diskusija ateičiai, bet tai neturėtų tapti užsidengimu valdantiesiems, Vyriausybei, koalicijai, kad štai mes patobulinsime neva procedūras ateityje, o iš šitos istorijos maždaug pasimokykime. Ne, yra padaryta klaida, yra padaryta žala ir demotyvacija visai sistemai“, – sakė ji.

„Nematome svarių priežasčių, kodėl ministrei tą reikėjo daryti, todėl dabar reikia išspręsti šią konkrečią situaciją, o vėliau diskutuoti apie procedūrų tobulinimą visada galima“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.

D. Gaižauskas: logikos yra, tačiau reikia gerai apsvarstyti

Kitas NSGK narys, „valstietis“ Dainius Gaižauskas taip pat tikina palaikysiantis iniciatyvą keisti šiuo metu galiojančią AOTD direktoriaus skyrimo tvarką, nes, anot jo, E. Paulavičiaus istorija parodė, kad kyla interpretacijų ir užkulisinių kovų rizika.

„Šimtą procentų žinau, kad bus (diskusijos dėl pokyčių – ELTA). Mes komitete kalbėjome, kad jau viskas, taip negali būti – įvairios interpretacijos ir amžinai kažkokia užkulisinė kova. O kuo daugiau užkulisinių kovų, tuo mažiau skaidrumo“, – Eltai savo požiūrį išdėstė D. Gaižauskas.

„Komitetas supranta ir mato akivaizdžią būtinybę, nes tiek neapgalvotas skyrimas, tiek atleidimas vieno žmogaus – matome, kiek gali padaryti žalos. Taip būti negali, nes, vis dėlto, karinės žvalgybos vadovas ne kažkokias eilines užduotis įgyvendina, jis dalyvauja daugybėje procesų“, – pridūrė politikas.

D. Gaižauskas premjero pasvarstymuose apie sprendimo galios perleidimą Vyriausybei mato logikos, tačiau pabrėžė, jog reikia gerai apsvarstyti, kam tektų ši atsakomybė.

„Jeigu čia taip pamąstyti, kad tai galėtų būti Vyriausybės kabinete – yra logikos, nes, vis dėlto, krašto apsaugos ministras yra Vyriausybės kabineto žmogus. Aš logikos šitame pasiūlyme matau (...). Dar reikėtų pagalvoti, į kieno rankas turėtų ateiti ir t. t., bet logikos tikrai yra“, – komentavo „valstietis“.

ELTA primena, kad penktadienį uždarame posėdyje diskutavę NSGK nariai nusprendė rekomenduoti ministrei D. Šakalienei grąžinti pulkininką E. Paulavičių į karinės žvalgybos vado pareigas iki jo kadencijos pabaigos.

Visgi, pati D. Šakalienė teigia į šias išvadas neketinanti atsižvelgti, kol nebus baigtas tyrimas. 

Praėjusią savaitę, birželio 25 d., paaiškėjo, jog AOTD direktorius E. Paulavičius buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

D. Šakalienė teigė, kad pastarasis sprendimas priimtas dėl gautų skundų apie darbuotojų teisių pažeidimus. Politikės teigimu, situacija departamente pablogėjo E. Paulavičiui sužinojus, kad jis nebus skiriamas antrai kadencijai. Pulkininko kadencija baigiasi šių metų rugpjūtį.

Anot ministrės, apie perkėlimą į rezervą E. Paulavičius informuotas trečiadienį ryte, tą pačią dieną Generalinis inspektorius pradėjo aplinkybių patikrinimą dėl gautų skundų.

Tą pačią dieną, kai paaiškėjo žinia apie E. Paulavičiaus patraukimą į rezervą, remdamasis šaltinių informacija, naujienų portalas LRT pranešė jog naujuoju AOTD vadovu ketinama skirti buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadovą Mindaugą Mažoną. 

AOTD yra viena iš dviejų šalies žvalgybos tarnybų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą, jo stiprinimą.

AOTD direktorių skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras.