NSGK nariai kritiški Š. Biručio idėjoms dėl krašto apsaugos lėšų panaudojimo: skamba labai keistai

Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui prakalbus, jog dalis didinamo gynybos finansavimo galėtų būti skiriama ugdyti piliečių atsparumą dezinformacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai tokias idėjas sutinka kritiškai. Anot parlamentarų, nors visuomenės kritinis mąstymas ir pilietiškumas yra svarbi saugumo dedamoji, Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė esmingai didinti asignavimus krašto apsaugai dėl formuojamos kariuomenės divizijos poreikių.

NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sutinka su ministru – ugdyti visuomenės atsparumo įgūdžius yra svarbu. Tačiau, anot jo, nereikėtų priešinti kariuomenės poreikių ir piliečių švietimo.

„Aš nemanyčiau, kad turėtų būti toks požiūris. Bet yra faktas, kad turime stiprinti visuomenės pilietiškumą, sąmoningumą, kritinį mąstymą“, – pirmadienį Eltai sakė G. Jeglinskas, pažymėdamas, jog VGT sprendimas didinti finansavimą gynybai yra susijęs su siekiu iki 2030 m. suformuoti kariuomenės diviziją.

„Tikrai ne tam (visuomenės atsparumui – ELTA) šie pinigai skirti“, – Š. Biručio viziją įvertino jis.

G. Jeglinskas pažymėjo, jog pilietinės visuomenės ugdymas yra labai svarbus ir betarpiškai susijęs su pasirengimu ginti valstybę, patriotiškumu. Tačiau, pakartojo NSGK pirmininkas, planuojami papildomi asignavimai gynybai turėtų būti skirti, pirmiausiai, kariuomenės ir krašto apsaugos sistemos poreikiams.

„Norime turėti kuo labiau išsilavinusį, kuo labiau parengtą, kuo labiau kritiškai mąstantį, kuo labiau sąmoningą karį. Ir tai susiję, bet čia jau yra bendros visuomenės tikslas tai daryti“, – svarstė jis, neatmesdamas, jog šia tema viename iš posėdžiu diskutuos ir NSGK nariai.

G. Jeglinskui antrino jo pavaduotojas, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Politikas sutiko – Š. Biručio keliamos idėjos yra kilnios, mat piliečių valia gintis yra esminis saugumo faktorius. Tačiau konservatorius įžvelgia riziką – jeigu gynybos finansavimui bus priskiriamos ir Kultūros ministerijos lėšos, tuomet krašto apsaugos biudžetas bus išpūstas dirbtinai.

„Pagal visą NATO metodologiją – tai nėra gynybos finansavimo dalis. Todėl man šis pasiūlymas labai asocijuojasi su pirmąja Finansų ministerijos reakcija į VGT sprendimus: kai buvo paklausta, kaip jūs finansuosite gynybą iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), buvo atsakymas, jog įskaičiuosime kelius, tiltus ir ligonines. Tai, matyt, čia iš to paties žanro“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

„Dabar galima Susisiekimo ministerijos biudžetą pridėti – jau galėsime kalbėti apie 5 proc. nuo BVP gynybai. Šaržuoju šiek tiek, bet, kita vertus, kalbu ir rimtai. Tai, ko šiuo metu esu prisiklausęs, man labai keistai skamba“, – kritikos negailėjo jis.

NSGK pirmininko pavaduotojas akcentavo – itin svarbu aiškiai apsibrėžti, kur bus naudojami krašto apsaugai skiriami pinigai, iš kokių šaltinių bus gaunamos papildomos lėšos.

„Atsiverskite ir pasižiūrėkite, kas pagal NATO metodologiją yra gynybos finansavimas. Jau gyvenome laikais prieš 15 metų, kai į gynybos finansavimą dėjo ką tik norėjo“, – pažymėjo jis.

„Valia ginti valstybę, išmokti gyventi dezinformacijos kontekste, dekonstruoti melagienas – yra saugumo dalis. Bet tai nėra gynybos finansavimo dalis“, – apibendrino buvęs krašto apsaugos ministras.

Š. Birutis: reikia įrodyti, kad bent 1,5 proc. gynybos lėšų gali būti skiriama visuomenėsi informavimui

Apie tai, jog dalis gynybos finansavimo lėšų turėtų būti skiriama visuomenės ugdymui ir atsparumo didinimui kultūros ministras Š. Birutis sekmadienį teigė LRT televizijai.

„Kad šiandien skirsime daugiau dėmesio – aš tą galiu žadėti ir mes tai numatysime Vyriausybės programoje, pačiose priemonėse. Mano credo tai daryti. Gynybos pinigai aiškiai būtų ne tik ginklams, bet būtent tiems tikslams, minkštajai galiai“, – dėstė kultūros ministras.

„Aš tikrai manau ir reikia įrodyti, kad bent 1,5 proc. gali būti skiriama visuomenės informavimui. Ir tai bus gynyba“, – tikino jis, pažymėdamas, jog bandys šią pasaulėžiūrą įrodyti ir kitiems.

„Manau, toks supratimas tikrai atsiras“, – pridūrė Š. Birutis.

ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba  (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. 

Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.