NSGK ir URK nariai renkasi į uždarą posėdį: aptars NATO viršūnių susitikimo rezultatus

Ketvirtadienį į uždarą posėdį rinksis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetų (URK) nariai. Anot NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno, posėdžio metu bus aptarti NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai ir planuojamas jų įgyvendinimas.

„Aptarsime rezultatus ir tai, ką darome toliau – kaip tuos sprendimus, kurie yra priimti per NATO viršūnių susitikimą, paversti realiais darbais“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

Anot NSGK pirmininko, parlamentarams reikės aptarti Vilniaus viršūnių susitikime patvirtintų regioninių gynybos planų bei oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimą.

„Tiek kalbant apie gynybos planų praktinį įgyvendinimą, tiek kalbant apie oro gynybos rotacinį modelį, ką mes visi dabar kartu turėtume daryti, ieškodami oro gynybos sistemų NATO šalyse, kurios galėtų būt įtrauktos ir dalyvautų šiame patvirtintame rotaciniame oro gynybos modelyje“, – teigė politikas.

L. Kasčiūno teigimu, ketvirtadienio posėdyje politikai turės įvertinti, ar, greitinant procesus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, nereikėtų parengti įstatymų pakeitimų projektų.

„Dabar jau turime gerų žinių iš Vokietijos, todėl reikia imtis namų darbų, susijusių su infrastruktūra visai brigadai. Kalbėsimės, ar viskas tvarkoje, ar nereikia kokių įstatymo pataisų, kurie galėtų pagreitinti procesą. Jeigu nereikia, tai aptarsime, kokiu judėsime tempu, kad galėtume kuo greičiau pasiruošti“, – pridūrė Seimo narys.

Antradienį ir trečiadienį Vilniuje vyko aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas.

Antradienį NATO lyderiai patvirtino naujus ir, pasak generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, „išsamiausius nuo Šaltojo karo pabaigos“ regioninės gynybos planus, kuriuose numatoma, kad Aljansas gebės nedelsiant reaguoti į jam kylančias grėsmes.

Artėjant lyderių susitikimui Vilniuje, Baltijos šalys siekė reikšmingo Aljanso įsipareigojimo stiprinti atgrasymo ir gynybinius pajėgumus Rytų flange. Antradienį patvirtintos deklaracijos tekste sveikinamos sąjungininkų pastangos stiprinti karinius pajėgumus geopolitiškai jautriame regione, akcentuojamas valstybių-narių pasiryžimas dėti pastangas stiprinti karinius pajėgumus.

Tuo tarpu Lietuvai aktualus brigados dislokavimo klausimas minimas prieš metus vykusio Madrido NATO viršūnių susitikimo sprendimų kontekste.

„Vėl patvirtiname mūsų sprendimus, priimtus per Madrido viršūnių susitikimą, NATO rytiniame flange įvesti papildomas tvirtas, kovai parengtas pajėgas, kurios būtų padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio vienetų tada ir ten, kur to reikės, paremtos patikimu, greitai pasiekiamu pastiprinimu, iš anksto nustatyta įranga ir sustiprintu vadovavimu bei kontrole. Dabar yra aštuonios daugianacionalinės kovos grupės“, – rašoma deklaracijoje.

Vilnius siekė, kad viršūnių deklaracijoje būtų referencija į Vokietijos įsipareigojimą Lietuvoje dislokuoti nuolatinį brigados dydžio karinį vienetą.

ELTA primena, kad birželį Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.