NŠA vadovas siūlo istorijos egzamino pokyčius atidėti dar metams

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas siūlo metams atidėti numatytus istorijos egzamino pakeitimus.

„Siūlau egzamino rašinio diegimą pavėlinti dar vieneriems metams, pratęsti daugiausia diskusijų sukėlusių temų atidėjimą egzamino užduotyse. Taip pat inicijuosiu darbo grupės sudarymą iš istorijos mokytojų atstovų, tarptautinio bakalaureato mokymo patirtį turinčių mokytojų ir universiteto atstovų egzamino vertinimo kriterijų išgryninimui. Tikiuosi, jog kritinis požiūris ir daugiau nuomonių leis pamatyti ateitį iš istorijos perspektyvos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė S. Šabanovas.

Atnaujintoje istorijos bendrojoje programoje numatyta, kad per valstybinį brandos egzaminą mokiniai turės sukurti samprotaujamojo pobūdžio tekstą. Planuojama, kad naujovė įsigaliotų šiais mokslo metais ir rašinį istorijos egzamine turėtų rašyti dabartiniai dvyliktokai. 

„Priimu švietimo bendruomenės kritiką po penktadienio istorijos vertinimo kriterijų projekto paskelbimo, tačiau tai buvo užprogramuota. Nuo savo darbo Nacionalinėje švietimo agentūroje pradžios siekiau suburti istorikų darbo grupę, kad rastume vieningą sutarimą dėl egzamino formato ir istorijos bendrosios programos“, – dėstė S. Šabanovas.

„Tačiau girdžiu, jog vyksta nesutarimai istorikų bendruomenės viduje ir vieningos nuomonės iki šiol nėra. Tikėdamasis, jog visgi greitu metu pavyks suderinti požiūrius ir poreikius bei siekdamas sklandesnio mokinių pasiruošimo pokyčiams, savo iniciatyva kreipiausi į Švietimo, sporto ir mokslo ministeriją su prašymu dar kartą apsvarstyti susidariusią situaciją“, – akcentavo jis. 

R. Popovienė: toks vėlinimas turėtų būti paskutinis

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina, kad toks siūlymas yra svarstytinas, tačiau jį reikia aptarti su moksleivių ir istorijos mokytojų atstovais.

„Girdžiu istorijos mokytojų bendruomenės nuogąstavimus dėl rašinio 2025-2026 mokslo metų valstybiniame brandos egzamine. Situaciją aptarėme su Nacionalinės švietimo agentūros vadovu. Kadangi istorikų bendruomenė šiuo klausimu nėra vieninga, artimiausiu metu inicijuosiu pasitarimą su istorijos mokytojų bei moksleivių atstovais“, – Eltai perduotame komentare teigė R. Popovienė. 

„NŠA vadovo siūlymas pavėlinti egzamino rašinio diegimą yra svarstytinas. Tačiau noriu pabrėžti – tokiu atveju su mokyklų vadovais ir istorijos mokytojais privalome aiškiai suderinti naujovės datą, iki kurios mokytojams užtektų laiko įsisavinti ir moksleiviams perteikti rašinio metodiką, o mokiniams – spėti kokybiškai pasirengti rašiniui“, – akcentavo ji.

Ministrės teigimu, toks istorijos egzamino atnaujinimo vėlinimas turėtų būti paskutinis.

„Dar vienas egzamino rašinio pavėlinimas, jei toks bus, turi būti paskutinis. Istorijos egzamino rašinys yra taikomas įvairiose valstybėse, jis ugdo istorinį mąstymą, gebėjimą kritiškai analizuoti probleminius istorijos klausimus, įvertinti skirtingų istorinių šaltinių  patikimumą ir interpretavimą“, – dėstė R. Popovienė. 

Kaip numatyta, antroji egzamino dalis nuo šių metų bus skirta samprotaujamojo pobūdžio teksto kūrimui. Kuriant tekstą, probleminis klausimas bus svarstomas pagal pateiktus istorijos šaltinius. Sukurto teksto apimtis – nuo 250 iki 500 žodžių. Maksimalus įvertinimas siekia 20 taškų arba penktadalį viso galutinio egzamino įvertinimo.

Sprendimą, kada įsigalios šis pokytis, turi priimti ministerija.