Notarė, kuriai siuvinėjimo reikia kaip oro

„Čia lyg dozė narkomanui – turi gauti ir viskas“, – juokiasi Nijolė Masiliūnienė, kalbėdama apie pomėgį siuvinėti kryželiu rytais, vakarais ir savaitgaliais. Kartais prie vieno darbo tenka praleisti bene pusantrų metų, kiti išsiuvinėjami greičiau, tačiau be šio hobio notarė, dirbanti daugiau nei 30 metų, niekaip negali. Kaip ir be kelionių savęs ji neįsivaizduoja – įspūdingą aplankytų šalių sąrašą dar tęs ir tęs...

„Aš tik siuvinėju“

Jei kada nors likimas jums paskirs vizitą pas notarę N. Masiliūnienę Šiaulių r. 1-ajame notarų biure, būtinai atkreipkite dėmesį į kabinete kabančius du paveikslus. Šias gėles siuvinėjo pati Nijolė, taip į darbo vietą atnešdama dalelę kitokios savo pusės – meniškosios, ne tos rimtos ir griežtos, per tris dešimtmečius darbo išsprendusios gausybės žmonių teisinius rūpesčius.

Pašnekovė, rodydama daugiau savo siuvinėtų paveikslų, kuklinasi – sako, nieko meniško čia nėra, juk ne pati kuria, o tik atkartoja schemą. O veltui – juk tikrai ne kiekvienas nori ir sugeba taip kruopščiai, dailiai ir... ilgai siuvinėti.

Ant stalo ji dėlioja jau išsiuvinėtus audinius, kuriuose – ir gėlės, ir vaisiai, ir Geiša, net Romos koliziejus... Beje, išsiuvinėta taip dailiai, kad, apvertus audinį kita puse, nepamatysi nė vieno kyšančio siūlelio – viskas taip kruopščiai ir gražiai atlikta.

Daugiausia moteris išsiuvinėjusi gėlių. Įdomu ir kartu jautru tai, kad kabinete prieš save ji pasikabinusi lelijas – darbą, kurio pradžią ir pabaigą skiria vyro mirtis. „Toks sutapimas“, – nusišypso pašnekovė.

Tačiau išsitaria turinti svajonę išsiuvinėti jūros, gamtos peizažą. Kol kas tokios schemos nerado, bet neabejoja rasianti.

„Čia viskas yra realu, aš tik noriu pasakyti, kad aš tik siuvinėju, schemą nusiperku arba randu internete“, – labai paprastai į savo pomėgį žvelgia Nijolė, atsakydama tiems, kurie aikčioja iš nuostabos, išvydę darbus.

Dovana aukcionui

Siuvinėjimas kryželiu notarei tapo kasdieniu hobiu jau maždaug prieš 20-metį. Nijolė juokiasi, kad siūlai jai visada patiko – iki tol yra mezgusi, nėrusi vąšeliu, tačiau siuvinėjimas nugalėjo. „Atsisėdau ant gerosios adatos“, – nusišypso.

Ji kasdien stengiasi bent keletą valandų leisti sau pamiršti darbo rūpesčius siuvinėjant. „Kai pareini po darbo valandų, tau nieko nebesinori. Tada tu įlendi į šituos siūlus ir siuvinėji. Tu darbe suki galvą, kai žmonės ateina su savo problemomis, o namie nori atsipalaiduoti“, – aiškina ji ir priduria, kad net rytais būtinai turi bent 15–20 minučių pasiuvinėti, prieš eidama dirbti.

Žinoma, savaitgaliais viskas paprasčiau. Skaičiuoja, kad per savaitgalį gali išsiuvinėti po 1 000–1 200
akių, jei bus daugmaž vienos spalvos, jei spalvų gama didesnė – išsiuvinėjama perpus mažiau. Yra darbų, kuriuos pabaigti jai užtruko net iki metų ir keturių mėnesių ar pusmečio: kuo daugiau spalvų, tuo ilgiau trunka procesas. Jei reikės, Nijolė be gailesčio išardys tiek, kiek reikia. Viskas privalo būti tobula.

Notarės namuose apstu jos darbų. Gyvenime, sako išsiuvinėjusi apie 100. Žinoma, jų užsimano draugai, artimieji, prašo padovanoti arba pati Nijolė juos pasičiumpa, eidama ką nors sveikinti. Beje, po keletą darbų yra užsiprašę du Nijolės sūnūs. Pardavinėti savo rankdarbių ji neketina, tačiau įsigyti vieną jos rankų darbo kūrinį bus galima rytoj – Šiaulių arenoje vyksiančio Vienos pokylio metu. Aukcionui Nijolė, Rotary klubo „Harmonija“ narė, pateikė savo darbą – šokančią mergaitę. Kaip sako pati, gėlės – pernelyg banalu, o štai šokėja puikiai dera su pokylio mintimi.

„Man norėjosi kažko kito, ne gėlių. Norėjau, kad būtų šokis. Jam išsiuvinėti reikėjo gerų trijų savaičių, kadangi esu dirbantis žmogus, o siuvinėti reikėjo 10 000 akių“, – pasakoja.

Nenuilstanti keliautoja

N. Masiliūnienė neslepia jau laukianti pensijos. „Dirbti liko 33 mėnesiai“, – nusijuokia. Po vidurinės baigimo ėmusi dirbti Valstybinėje notarinėje kontoroje, po truputį kilo karjeros laiptais, o nuo 1990-ųjų rugpjūčio 6 dienos dirba Šiaulių r. 1-ajame notarų biure. Tiesa, atsisveikinti su ilgamete darbo vieta ji nori, žinodama, kad paliks nors vieną savo mokinį: „Kad nebūtų tuščiai praleisti tie daugiau nei 30 metų…“ Per šį laikotarpį jai yra tekę susidurti net su trimis tos pačios šeimos kartomis...

Nijolė Šiauliuose žinoma ne tik kaip notarė – ji aktyvi visuomenės veikėja, priklauso Rotary klubui „Harmonija. Dar pernai ji buvo Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto Teisinių žinių fakulteto dekanė, bet juk visko neaprėpsi, tenka kažko atsisakyti. „Neleidžiu laiko dykai“, – trumpai ir tiksliai savo aktyvumą pateisina pašnekovė.

Dar viena jos didžiulė aistra yra kelionės. Štai ir vasario gale laukia skrydis į Kolumbiją, Ekvadorą ir Galapagų salas. „Labai mėgstu keliauti. Tolimiausios yra: Brazilija, Argentina, Kuba, Kambodža, Vietnamas, Japonija, Tailandas, Laosas, Mongolija, Tadžikija, Kirgizija, Namibija, Zambija, Kipras, Turkija…“ – aplankytas vietas, tiksliau, tik dalį jų, vardija pašnekovė.

O Vilniuje, vos už kelių šimtų kilometrų nuo Šiaulių, mamos laukia sūnūs ir du anūkai. Tad veiklos Nijolei apstu ir be darbo bei siuvinėjimo. Ir visgi pensija ją labiausiai vilioja tuo laisvu laiku, kai galės kada panorėjusi imti adatą į rankas ir siuvinėti, siuvinėti…