Nors remia siekį atkurti santykius su Kinija, URK nariai nesutiktų keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, jog siekiant gerinti santykius su Kinija jis neprieštarautų Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimui, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai su tokia pozicija nesutinka. Nors pažymi, jog atkurti įprastus diplomatinius ryšius su Pekinu būtų reikalinga, komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pabrėžia – Lietuvos užsienio politika turi išlikti nuosekli. Visgi, socialdemokratas svarsto, kad 2021 m. Vilniuje atidarytą atstovybę pavadinti Taivaniečių vardu galėjo būti klaida.

„Iš šios dienos pozicijos gal ir buvo padaryta klaida, nes latviai taip pat turi tokią atstovybę, bet ji vadinasi Taipėjaus vardu. Gal buvo padaryta klaida tuometinio užsienio reikalų ministro (Gabrieliaus Landsbergio – ELTA), nesiderinant su savo partneriais, ES institucijomis. Bet, vis dėlto, praėjo jau 4 metai ir mes neturėtume prie to grįžti“, – Eltai komentavo R. Motuzas.

„Aš manau, kad šiame etape būtų nesolidi Lietuvos užsienio politika ir mes, kaip politikai, būtume nesolidūs, jeigu keistume pavadinimą. Mes jau tą bausmės kainą Kinijai sumokėjome (...). Tai jau yra praeitis ir šiandien yra nusistovėję ekonominiai, prekybiniai ir technologiniai santykiai su Taivanu. Žinoma, svarstomas dar aktyvesnis bendradarbiavimas, todėl aš manau, kad tikrai keisti pavadinimą būtų nesolidu“, – tvirtino politikas.

Vis tik, R. Žemaitaičio pareiškimų ir svarstymų socialdemokratas nėra linkęs sureikšminti.

„Visada mes, politikai, mėgstame galbūt savo pasisakymais išsiskirti, bet aš manau, kad Lietuvos užsienio politikoje turėtų būti nuoseklumas“, – akcentavo R. Motuzas.

Kaip skelbta, „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis yra teigęs, jog ryšių tarp Lietuvos ir Kinijos atkūrimas yra reikalingas, nes dėl JAV tarifų karo ES ir Pekinas stiprins ekonominius santykius. Žurnalistų paklaustas, ką tokiu atveju reikėtų padaryti su Taivaniečių atstovybe Lietuvoje, politikas tikino, kad reiktų pakeisti jos pavadinimą, bet atstovybę palikti.

Savo ruožtu URK narys, konservatorius Audronius Ažubalis taip pat laikosi pozicijos, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo nereikėtų keisti – net jeigu Kinija keltų tokią sąlygą.

„Pasakyčiau „ačiū, ne“, tai yra mūsų sprendimas ir Kinija turi tą gerbti, juolab kad mes pasisakome už vieningą Kiniją, vientisą Kiniją, bet tai nereiškia, kad turėtume keisti žaidimo taisykles, kurias patys sukūrėme“, – Eltai sakė A. Ažubalis.

Atnaujinus diplomatinius santykius gali kilti žvalgybinių rizikų

R. Motuzas neatmetė tikimybės, kad atnaujinus diplomatinius santykius su Kinija gali kilti daugiau žvalgybinių rizikų. Apie tai yra įspėjęs ir Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Kai kada diplomatai užsiima ne jiems priklausiančia arba jiems nebūdinga veikla. Tai gali būti ir ekonominis špionažas, karinis ir t. t. Tokių rizikų gali būti, tą nurodo mūsų valstybės institucijos ir nurodydavo, kai čia veikė Kinijos ambasada. Lygiai taip pat nurodo, kad, jeigu tie santykiai būtų labai intensyvūs ir vėl atgytų dvišalis bendradarbiavimas, rizika, be jokios abejonės, būtų.  (...) Bet tam mes taip pat turime savo tarnybas, institucijas, kurios gali stebėti situaciją“, – komentavo socialdemokratas.

Nepaisant to, URK pirmininkas akcentuoja – nėra normalu, kai iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuva vienintelė neturi diplomatinės atstovybės Kinijoje.

„Šiandien, kai mes kalbame apie santykių atkūrimą, mes turėtume pirmiausiai pradėti kalbėti apie diplomatinių santykių atkūrimą ir jų normalizavimą. Kaip minėjo ir ministras pirmininkas Gintautas Paluckas, nėra normalu, kad iš 27 valstybių mes vieni neturime savo diplomatinės atstovybės Pekine ir atitinkamai nėra aukšto lygio diplomatinio atstovavimo Vilniuje“, – sakė jis.

„Diplomatinių santykių atkūrimas nėra tai, kad mes vėl puolame į Kinijos glėbį ir kad vėl santykiai sušilo ir yra labai geri. Mes ir toliau laikomės (pozicijos – ELTA), kad Kinija kelia tam tikrą grėsmę, nes žinome, kad aktyviai bendradarbiauja su Rusija kare prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.

A. Ažubalis taip pat sutinka, kad Lietuva galėtų atnaujinti įprastus diplomatinius santykius su Kinija. Visgi, pabrėžia konservatorius, tokie sprendimai priklausys nuo to, kokias sąlygas Vilniui kels Pekinas.

„Diplomatinės atstovybės, jų atidarymas, atnaujinimas – aš nematau čia nieko blogo. Viskas čia gerai dėl diplomatinių atstovybių. Klausimas, kokia bus kaina Lietuvai, ar bus kokios sąlygos iš Kinijos pusės. Jeigu abi pusės supranta, kad ta ilga pauzė niekam nebuvo gera, tai palaikyti diplomatinius santykius netgi su komunistine Kinija nėra kažkas nepaprasto, nes dauguma pasaulio valstybių turi diplomatines atstovybes“, – dėstė A. Ažubalis.

ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai. Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.

Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.