Nors pirmasis balsavimas dėl tiesioginių merų rinkimų buvo sėkmingas, didžiosios batalijos dar laukia

Antradienį Seime per pirmąjį priėmimą vienbalsiai pritarus Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, dalis opozicijos narių nuogąstavo, kad balsavimas vyksta užrištomis akimis. Anot jų, vis dar kyla abejonių dėl mero funkcijų ir atsakomybių apibrėžtumo, todėl iki antrojo balsavimo valdantieji privalo pateikti aiškius kriterijus.

Visgi, nors opozicija tikisi surasti kompromisą, paliekant šiuo metu galiojantį mero statusą, tik apibrėžiant jį pagal Konstituciją, panašu, kad konservatorių užmojis keisti dabartinius merų įgaliojimus nesikeičia. Konservatoriaus Andriaus Vyšniausko teigimu, dabartiniai mero įgaliojimai netenkina tiek partijos, tiek visuomenės, todėl atsakomybė, ar sėkmingai įvyks antrasis balsavimas ir merai bus renkami tiesiogiai, išlieka opozicijos rankose.

A. Sysas ragina palikti šiuo metu galiojantį mero statusą

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas tikisi, kad valdantieji dar iki antrojo balsavimo pateiks siūlymus dėl mero įgaliojimų ir dėl to balsavimas įvyks sėkmingai. Kita vertus, socialdemokratas įsitikinęs, kad politinės batalijos vyks ir susitarus dėl mero funkcijų.  

„Diskusijos, kaip ir iki balsavimo, ir po balsavimo vyks, ir aš manau, kad jos vyks dar ir toliau, jau priėmus įstatymą, nesvarbu koks jis būtų. Vis tiek yra skirtingi politiniai požiūriai į merą, ir jie išliks ir toliau. (...) Politinės batalijos dar tik laukia“, – Eltai teigė A. Sysas, kartu pridurdamas, kad tiek valdantiesiems, tiek opozicijai turėtų pavykti surasti kompromisą, ir balsavimas bus sėkmingas.

„Pirmasis balsavimas parodė, kad visi nenori prarasti tiesioginių merų rinkimų. Tas (antrasis balsavimas – ELTA) tikrai įvyks. Bet apie funkcijas čia jau bus tolesnė diskusija ir politinė kova. (...) Deja, mūsų pasiūlymas nebuvo pradėtas svarstyti. Valdantieji pasielgė labai nekorektiškai, paprasčiausiai atmetė mūsų projektą ir paliko visus nežinioje. Tai sudaro galimybę, atėjus laikui, paprasčiausiai politikuoti ir kiekvieną kartą keisti įstatymą“, – valdančiuosius kritikavo A. Sysas.

Anot jo, socialdemokratai teigia, kad, net ir pakeitus Konstituciją, mero funkcijos neturėtų skirtis nuo esamų.

„Siūlome palikti tokį merų statusą, koks jis yra šiandien, tik jį įvilkti į konstitucinį ir teisinį rūbą. Tai dabar į konstitucinį rūbą bandoma įvilkti tik tiesioginius merų rinkimus ir toliau paliekama nežinia. Valdančioji dauguma aiškiai nepasako, ar meras bus politikas, ar meras bus ūkvedys, koks nors administracijos vadovas. Tai mes pasisakome visgi už tai, kad žmonės renka politiką, ne ūkvedį. Meras turėtų būti politinė figūra“, – lūkesčius, kaip turėtų būti apibrėžti mero įgaliojimai, išsakė A. Sysas.

A. Mazuronis: sunkiai įsivaizduojame, kad meras galėtų būti ne tarybos narys

Seimo Darbo partijos frakcijos atstovas Andrius Mazuronis antrina A. Sysui, kurio nuomone, meras turėtų išlaikyti dabartines savo funkcijas.

„Mes sunkiai įsivaizduojame tą modelį, kad meras galėtų būti ne tarybos narys, tą, ką nori dabartinė valdančiųjų dauguma, tokį kaip administracijos vadovą. Mes iš tikrųjų norėtumėme diskusijose, kurios tikiu, kad vyks prieš tą paskutinį balsavimą, laikytis tos pozicijos, kad merą išlaikytume maksimaliai artimą tai pozicijai ir tam santykiui su savivaldybės taryba, koks yra dabar“, – kalbėjo A. Mazuronis, kartu pridurdamas, kad tikriausiai neįmanoma išlaikyti esamo modelio, tačiau jis galėtų išlikti bent jau artimas dabartiniam mero apibrėžimui.

„Suprantu, kad visiškai to padaryti neįmanoma pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tačiau manome, kad reikia atliepti Konstitucinio Teismo išaiškinimą su minimaliais pakeitimais, kiek tik galima nuo dabartinės situacijos“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Visgi, priešingai nei A. Sysas, A. Mazuronis minimalios tikimybės, kad antrasis balsavimas gali būti nesėkmingas, neatmeta.

„Tikimybė (nesėkmingam antrajam balsavimui – ELTA) yra, bet ji nėra didelė. Aš vis tik tikiuosi, kad politinės jėgos turi pakankamai savyje atsakomybės išgirsti visuomenės norą. O visuomenės noras yra vienareikšmiškas ir labai aiškus, kad merai būtų renkami tiesiogiai. Tai spaudimas iš visuomenės tikriausiai neleis politikams užmigti ant savo norų ar siaurų matymų, tačiau vers visus politikus ieškoti sutarimo ir galų gale jį rasti. Aš duočiau 90 procentų, kad bus rastas sutarimas, o 10 procentų palikime kitokiam scenarijui“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Be to, A. Mazuronis tikisi, kad galutiniai sprendimai dėl mero įgaliojimo ir funkcijų turėtų būti priimti dar iki antrojo balsavimo.

„Manau, kad iki antrojo balsavimo diskusijos turėtų baigtis. Opozicija ne kartą išsakė, kad balsuoja avansu, bet prieš paskutinį balsavimą, kuris bus po trijų mėnesių, mes norime matyti įstatymo projektą su konkrečiomis mero funkcijomis, atsakomybėmis, santykiu su taryba, kad, balsuojant paskutinį kartą, būtų labai aišku, už ką mes balsuojame. Tikimės balsuoti ne aklai tamsiame kambaryje, o jame uždegus šviesą“, – teigė „darbietis“.

A. Vyšniausias: dabartinė situacija, kai valdžia yra vieno žmogaus rankose, mūsų netenkina

Nors opozicija tikisi išlaikyti dabartines mero, kaip vykdomosios ir leidžiamosios valdžios atstovo, funkcijas, panašu, kad konservatoriai savo siūlymų keisti neketina ir laikosi pozicijos, jog meras privalo būti tik vykdomosios valdžios atstovas. Anot konservatoriaus A. Vyšniausko, dabartiniai mero įgaliojimai netenkina tiek konservatorių, tiek ir visuomenės.

„Mūsų partija nuosekliai dar nuo 2014 metų, kai buvo įtvirtinti tiesioginiai merų rinkimai, laikosi pozicijos, kad meras turi būti vykdomosios valdžios atstovas. Tai nereiškia, kad jis turi būti administracijos direktorius. Administracijos direktorius turėtų būti jam pavaldus pareigūnas, bet jis turi būti vykdomosios valdžios galva. Tą rodo ir visuomenės nuomonė, ir apklausos, kad žmonės merą mato kaip tam tikrą ūkvedį ar ūkininką“, – kalbėjo A. Vyšniauskas, kartu pridurdamas, kad siūlymai išlaikyti dabartines mero funkcijas konservatorių netenkina.

„Atitinkamai taryba turi turėti savo dinamiką, savo vadovą ir galimybę eiti su valdančiosiomis daugumomis kadencijos metu, nes dabartinė situacija, kai realiai visa savivaldos valdžia ir galia yra vieno žmogaus – mero rankose ir taryba be mero negali nieko padaryti, mūsų netenkina“, – pridūrė konservatorius.

Visgi, nors opozicija nepritaria siūlymams, A. Vyšniauskas teigia, kad per artimiausias diskusijas kompromisas turėtų būti surastas ir atsakomybė išspręsti šį klausimą lieka opozicijos rankose.

„Šita diskusija vyks atskiroje darbo grupėje, ir aš manau, kad mes ten tikrai per tris mėnesius pagrindinius sprendimus rasime. Tiek, kiek mes esame apsikeitę nuomonėmis, yra ganėtinai aišku, kad sutarimą galime rasti, nes ir kolegos opozicijoje pripažįsta tokį labai svarbų dalyką, kad meras negalės būti tarybos nariu“, – teigė A. Vyšniauskas bei pridūrė, kad priežasčių neįvykti antrajam balsavimui nematąs.

„Kodėl opozicija turėtų atsitraukti, aš priežasčių nematau. Žinau, kad valdančioji dauguma, nesvarbu, kas bus sutarta darbo grupėje, palaikys šimtu procentų šitą Konstitucijos pataisą. Tai čia yra opozicijos atsakomybės klausimas, nes Konstitucijos pataisų be opozicijos balsų priimti neįmanoma“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.

ELTA primena, kad antradienį Seimas per pirmąjį priėmimą vienbalsiai pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus. Antrasis balsavimas, galutinai įtvirtinantis pataisas, galės įvykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių.

Visgi opozicija teigė, esą balsavimas vyksta tarsi užrištomis akimis.

Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Visgi Seimas rudens sesijoje negalėjo spręsti Konstitucijos pataisų klausimo dėl pasienyje su Baltarusija įvestos nepaprastosios padėties.

Opozicija pareiškė norą įtraukti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų į pratęstą rudens sesiją. Opozicija tokį prašymą grindė nuogąstavimu, kad, šį klausimą nukėlus į pavasario Seimo sesiją, priimti Konstitucijos pataisas iki 2023 m. neužteks laiko.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau siūlė, kad dėl Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų būtų balsuojama Seimo pavasario sesijoje, kovo mėnesį. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad neverta nerimauti, jog iki 2023 metų neužteks laiko išspręsti šį klausimą.

ELTA