Nors P. Gražuliui gresia dvi apkaltos, parlamentaro pašalinimo iš Seimo procesai nebus paprasti: esame nestandartinės situacijos įkaitai

Lietuvos regionų frakcijos Seime nariui Petrui Gražuliui gali grėsti nebe viena apkalta. Birželį Apeliacinis teismas pripažino politiką kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Seimo vadovybė buvo pasirengusi pradėti procedūras dar rudenį, tačiau parlamentarui apskundus teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) gresianti apkalta nukelta.

Kaip Eltą informavo LAT atstovė Rimantė Kraulišė, kada teisėjai nagrinės šį skundą dar neaišku, mat kol kas šiam klausimui dar nebuvo paskirta teisėjų kolegija.
„Skundas priimtas, bet dar nepaskirta teisėjų kolegija. Kol nepaskirta kolegija, realiai ir nagrinėjimo data nebus numatyta“, – antradienį Eltai teigė R. Kraulišė.

Be galutinės instancijos teismo sprendimo, apkalta negali būti pradėta. Visgi, praėjusią savaitę paaiškėjo, kad P. Gražulis gali netekti Seimo nario mandato ir dėl melagingo balsavimo. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą – socialdemokratą Liną Jonauską. Nors etikos sargai nusprendė skirti parlamentarui tik įspėjimą, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius dėl pastarojo P. Gražulio pažeidimo žada kreiptis į Seimo valdybą ir prašyti pradėti apkaltos procedūrą.

Parlamentas susiduria su neeiline situacija – P. Gražuliui gali būti pradėta apkalta dėl ne vieno nusižengimo. Tačiau kaip reikėtų vykdyti apkaltos procedūrą, susidūrus su tokiomis aplinkybėmis, Seimo statutas nenumato.

Visgi, manoma, kad pavasarį P. Gražulis apkaltos procedūrų neišvengs.

J. Razma siūlo sulaukti ir etikos sargų, ir teismo sprendimo.

Konservatorius, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma sako, kad P. Gražulio situacija – kai parlamentarui gali būti pradėtas apkaltos procesas ne vienu pagrindu – yra išskirtinė. Be to, tęsė jis, teisiškai toks atvejis nėra aprašytas ir Seimo Statute, todėl kaip reikėtų elgtis, jeigu apkalta būtų pradėta ir dėl suklastoto balsavimo, ir dėl teismo sprendimo – neaišku.

„Situacija tikrai yra komplikuota dėl dviejų apkaltos galimybių. Nesame tokios situacijos dar turėję, kad vienu metu Seimo nariui iškiltų apkaltos perspektyva net dviem pagrindais. Tokia situacija nėra aprašyta ir Seimo statute“, – Eltai nurodė politikas.

Pasak parlamentaro, pagrindo pradėti apkaltos procedūrą P. Gražuliui dėl suklastoto balsavimo už kitą Seimo narį yra.

„Toliau lemtų kaip Konstitucinis Teismas įvertintų tą vieną balsavimą. Jis gali būti šiek tiek kitoks negu buvo Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko veiksmas, kai buvo išankstinis susitarimas ir ne vienas balsavimas. Bet Konstitucinis Teismas yra labai griežtai pasisakęs dėl balsavimo už kitą asmenį kaip labai rimto pažeidimo.

Perspektyva apkaltai tikrai yra, bet kaip viskas laike susidėstys...“, – aiškino jis.

Nors politikas pripažino, kad apkaltos procesą dėl melagingo balsavimo būtų galima pradėti anksčiau, Seimo vicepirmininkas pažymėjo, kad susiduriant su tokiomis neeilinėmis aplinkybėmis, vertėtų sulaukti tiek LAT, tiek parlamento etikos sargų sprendimų – apkaltą pradėti tik turint visus išaiškinimus.

„Įsivaizduoju tokią keistą situaciją. Sakykime, mes pradedam tą apkaltą pagal balsavimą ir viduryje proceso atsiranda ir teismo nutarimas. Jau prasidėjus apkaltai, kaip pradėti apkaltą ir kitu pagrindu? Čia tikrai situacija nėra tokia paprasta, dėl to nenoriu formuluoti, kaip elgtis. Mano būtų mintis, kad būtų gerai sulaukti abiejų apkaltos pagrindų, kai paaiškėtų, ar yra ir antras apkaltos pagrindas, ar tik šis vienas“, – paaiškino jis.

„Turbūt logiška, kad vykdant apkaltą būtų žinoma visuma aplinkybių – ne tik vienas aspektas dėl balsavimo, bet koks bus ir teismo vertinimas“, – akcentavo jis.

Visgi, J. Razma apgailestavo, kad LAT dar nepaskyrė teisėjų, vertinsiančių P. Gražulio apskųstą Apeliacinio teismo sprendimą. Jo manymu, bylos, susijusios su Seimo narių mandatais, turėtų sulaukti didesnio dėmesio.

„Gaila, kad Aukščiausiasis Teismas taip neskuba paskirti teisėjų kolegijos. Jeigu taip bendrai nagrinėjamos ir tokios bylos, nežinau, ar viskas yra tvarkoje, kai klausimas liečia Seimo nario mandatą. Dėl labai užtęsto nagrinėjimo, Seimo narys tuo mandatu dar gali naudotis ilgą laiką. O galbūt po teismo atidedamo sprendimo vyktų ta procedūra ir paaiškėtų, kad jis yra nevertas tuo mandatu naudotis toliau“, – nurodė J. Razma.

Anksčiau valdančiosios koalicijos atstovai teigė, kad apkaltos procedūra P. Gražuliui bus pradėta dar rudens sesijos metu. Visgi, procesai užsitęsė, todėl J. Razma vylėsi, kad pavasarį apkaltos klausimas pasieks Seimo posėdžių salę.

„Aš manau, kad vienaip ar kitaip pavasario sesijoje tos procedūros prasidės. Ar tuo vienu pagrindu dėl balsavimo, ar antru pagrindu, ar abiem iš karto – nesiimu atsakyti. Bet akivaizdu, kad pavasario sesijoje vis tik turi būti reagavimas. Kažkaip nukelti į rudens sesiją būtų labai sudėtinga“, – pabrėžė Seimo vicepirmininkas.

„Esame įkaitai tos nestandartinės situacijos, bet tikiuosi, kad pasitarę su teisės ekspertais rasime išeitį“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis. Tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

Praėjusią savaitę Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad, rugsėjo mėnesį priėmimo stadijoje balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos patvirtinimo, Seimo narys Petras Gražulis balsavo už kitą Seimo narį jam nematant.

„Remiantis Seimo posėdžių salės stebėjimo kamerų užfiksuota vaizdo medžiaga, Seimo narys L. Jonauskas balsavimo metu buvo nusisukęs į Seimo narius, sėdinčius už jo esančioje eilėje. Balsavimo metu Seimo narys P. Gražulis ištiesė ranką per stalą ir palietė arba paspaudė objektą, esantį ant stalo ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietoje esančiu informaciniu ekranu, arba atliko kitą veiksmą minėtoje vietoje”, – nurodoma komisijos išvadoje.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė įspėti P. Gražulį, kad kiekvienas Seimo narys privalo balsuoti asmeniškai, ir balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.