Nors H. Daktaras kalėjime dirba, per antstolius moka žalą nukentėjusiems, tačiau terminuotos bausmės dar negali tikėtis

Buvęs Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras kalėjime sulaukė pensinio amžiaus, dirba ir per antstolius moka nukentėjusiems priteistą žalos atlyginimą.

„Nuteistasis šiuo metu yra pensinio amžiaus, tačiau dirbantis puse etato įkalinimo įstaigoje, kurioje mokamas darbo užmokestis nėra lygus laisvėje dirbančiojo. Be kita ko, puse etato nuteistasis dirba ne tiek dėl amžiaus, kiek dėl sveikatos būklės“, – Apeliaciniam teismui rašė H. Daktaro advokatas Marius Zabita. Jis teikė skundą dėl Kauno apygardos teismo nutarties, kuria iki gyvos galvos kalinčiam H. Daktarui buvo atsisakyta skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Kaunietis H. Daktaras, kuriam dabar yra 67 metai, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams vykdyti.

Kartu su juo buvo nuteisti dar keliolika organizuoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių. Galutinis nuosprendis H. Daktaro byloje buvo paskelbtas 2016 m. balandį, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė H. Daktaro kasacinį skundą.

„Ne visai sutinku su teikime nurodytomis aplinkybėmis dėl požiūrio į darbą. Darbas man psichologiškai padeda atlikti bausmę ir keistis. Dirbti aš galiu tik puse etato, nes, vieną vertus, mano sveikatos būklė neleidžia dirbti ilgiau, o, kita vertus, aš esu pensiniame amžiuje, bet tai manęs nestabdo, nors dėl to galėčiau nedirbti“, – sako H. Daktaras.

Pasak jo, darbas yra reikšmingas resocializacijos ir geros psichinės sveikatos palaikymo procesas. 

„Taip, aš pradėjau dirbti paskatintas administracijos, tačiau pasakant A – reikia pasakyti ir B. Viena vertus man administracija paaiškino kokie yra dirbančiojo privalumai ir, kad tai yra dalis resocializacijos proceso, tačiau kita vertus man administracija nurodė, kad aš galėčiau būti pavyzdžiu kitiems nuteistiesiems subkultūros nepalaikymo prasme ir taip reikšmingai prisidėti prie bausmės atlikimo sistemos. Dėl to, nuo 2020 metų aš dirbu ir kitus skatinu tą daryti ir keistis. Dėl to, aš gavau nemažai tiek paskatinimų, tiek padėkų“, – teigia nuteistasis iki gyvos galvos.

Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo H. Daktaro advokato skundą dėl pernai gruodį priimtos Kauno apygardos teismo nutarties neskirti terminuotos laisvės atėmimo bausmės nuteistajam. Daugiau nei 20 metų kalintis vyras penktą kartą bandė pasiekti, kad teismas skirtų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau dviejų instancijų teismai atsisakė tenkinti tokius prašymus.

„Nuteistasis H. Daktaras padarytą žalą savanoriškai atlygina labai nežymiai, didžioji dalis žalos yra išieškoma antstolių pagalba. Aplinkybės dėl didelės dalies žalos atlyginimo išieškojimo yra reikšmingos sprendžiant dėl bausmės pakeitimo, nuteistojo dabartinė darbinė veikla ir pastangos dėl savanoriško žalos atlyginimo prisideda prie teigiamos nuteistojo charakteristikos, tačiau anksčiau aptartų aplinkybių kontekste, įvertinus ir tai, kad nustatyti turimi reikšmingi finansiniai įsipareigojimai ir menkos nuteistojo galimybės juos apmokėti išlieka dinaminiu kriminogeniniu veiksniu vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nekeičia pagrįstos skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad šiuo metu pagrindo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, nėra“, – sausio pabaigoje paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.

Pasak teismo, H. Daktaras  pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 98 tūkst. 587 eurus,  išieškota – 361 euras, savanoriškai atlygino – 170 eurų, šie duomenys rodo, kad nuteistasis įsiskolinimus dengia labai nežymiai. 

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad remiantis antstolės Sonatos Vaicekauskienės pateiktais duomenimis, iš H. Daktaro išieškotos lėšos buvo paskirstytos nukentėjusiesiems asmenimis: R. Z. pervesta 33 tūkst. 961 euras, L. G. – 14 tūkst. eurų, R. G. – beveik 14 tūkst. eurų.

Nuteistojo gynėjas prie skundo taip pat pridėjo Antstolių rūmų išrašą iš jo matyti, kad H. Daktarui yra pradėtos penkios išieškojimo bylos, iš kurių trys yra užbaigtos. 

„Nors dėl šių duomenų apie vykdomą priverstinį išieškojimą apygardos teismas nepasisakė, tačiau visi išdėstyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis H. Daktaras padarytą žalą savanoriškai atlygina labai nežymiai, didžioji dalis žalos yra išieškoma antstolių pagalba“, – konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas.

Terminuotai bausmei prieštaravo prokuratūra

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Auksė Lipkevičienė prašė nuteistojo H. Daktaro gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo pernai gruodį priimtą nutartį. 

Prokurorė nurodė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme galimybė negali būti suprantama kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai.

„Pakeisti konkrečiam nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į švelnesnę (terminuotą laisvės atėmimą) kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog taikoma švelnesnė bausmė pasieks jai keliamą tikslą“, – teigė prokurorė A. Lipkevičienė.

Jos atsiliepime pažymima, kad susipažinus su nuteistojo asmens bylos duomenimis, negalima daryti vienareikšmės išvados apie pozityvius jo elgesio bei mąstysenos pokyčius. 

Anot prokurorės, H. Daktaras bausmę atlieka ir už ne vieno tyčinio smurtinio nusikaltimo, sukėlusio sunkiausias, negrįžtamas pasekmes (atimta žmonių gyvybė), padarymą. Jis pirmą kartą nusikalto būdamas vos 18 metų, o savo kriminalinę veiklą tęsė beveik keturis dešimtmečius, laikotarpiu nuo 1976 m. iki 2013 m. 

Prokurorės teigimu, H. Daktaro paaiškinimas neva tuo metu „buvo tokie laikai“, todėl jis kitaip elgtis negalėjo, patvirtina, kad nuteistasis nuoširdžiai savo kaltės neanalizuoja ir nepripažįsta. Kaltę jis perkelia aplinkai, laikmečiui ir kt. aplinkybėms, nors iš tiesų, būdamas pilnametis, subrendęs asmuo, suvokdamas savo veiksmų pasekmes ir norėdamas būtent taip elgtis, darė sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

A. Lipkevičienė pažymi, kad nuteistojo nusikalstamų veikų darymą sąlygojo ne tik savanaudiškos paskatos (atitinkamo statuso siekimas, noras praturtėti ir kt.), bet ir kerštas (noras „suvesti sąskaitas“), kas rodo nuteistojo asmenybės principingumą bei nuožmumą. 

Prokurorės nuomone, H. Daktarui vis dar itin svarbus tam tikras statusas, jis neneigia, kad ilgą laiką buvo nusikalstamo pasaulio autoritetu, save ne kartą lygino su romano „Krikštatėvis“ pagrindiniu veikėju – italų mafijos tėvu Vitu Karleone. 

Atsiliepime pažymima, kad H. Daktaras nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių visumos, todėl, pastaruoju metu (iš esmės tik sulaukus senatvės pensinio amžiaus) deklaruojama atgaila negali paneigti viso jo sąmoningo gyvenimo pasirinkimo elgtis neteisėtai, save iškeliant aukščiau visuomenės interesų. 

„Aplinkybė, kad nuteistasis atrado tikėjimą, pamaldumą ir siekia gyventi krikščionišką gyvenimą, nekeičia fakto, jog H. Daktaras viso bausmės atlikimo metu visiškai nesidomėjo nužudytų asmenų šeimomis, pagalba tiems, kurie dėl jo nusikalstamų veiksmų neteko brangiausių šeimos narių. Nors dalis priteistų ieškinių yra atlyginta, tačiau iš esmės tik su antstolių pagalba. Apie atgailą ne tik prieš Dievą, bet ir prieš nukentėjusius asmenis H. Daktaras nekalba“, – pastebi prokurorė.

Ji mano, jog deklaruojama atgaila yra daugiau formali. 

„Nuteistajam būdinga aukšta savivertė, didelis pasitikėjimas savimi, duomenų, kad dėl atimtų gyvybių jis nuoširdžiai išgyventų, „graužtų“ save, patirtų kokias nors dvasines kančias, nėra. Priešingai, yra duomenų apie tai, kad nuteistasis labiau rūpinasi savo gerove ir komfortu, nei nukentėjusiųjų išgyvenimais, patirtu skausmu bei šių kančių mažinimu, eliminavimu“, – sako A. Lipkevičienė.

Lietuvoje galioja įstatymai, kad, praėjus ne mažiau kaip 20 metų, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teismas gali skirti švelnesnę bausmę – nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų. Jeigu teismas atsisako pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, pakartotinai teikti prašymą galima ne anksčiau kaip po vienerių metų po nutarties atsisakyti pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme įsiteisėjimo dienos.

Galimybe sušvelninti bausmę kai kurie nuteistieji jau yra pasinaudoję, terminuota laisvės atėmimo bausmė jau yra skirta ne vienam nuteistajam, kuris anksčiau buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.