Nors gaisrų skaičius išaugo, bet žūstama juose rečiau

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9064 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 24,7 proc. Gaisruose žuvo 61 gyventojas (2017 m. per tą patį laikotarpį – 65), iš jų 2 vaikai (3), o 110 gyventojų (119) patyrė traumų. Tai mažiausias per aštuonis mėnesius gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 15 metų (penkerių metų vidurkis – 78 gaisruose žuvę žmonės).

Šiemet birželio – rugpjūčio mėnesiais kilo 2822 gaisrai, t. y. 877 gaisrais daugiau nei 2017 m. vasarą. Ypač jų skaičius išaugo atvirosiose teritorijose, šią vasarą kilo 1304 atvirųjų teritorijų gaisrai, o pernai – 543. Daugiau gaisrų nei pernai kilo ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, ūkiniuose pastatuose, sodo nameliuose, dažniau degė ir transporto priemonės. Individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose, sandėliuose, apleistuose pastatuose jų kilo mažiau. Vasaros laikotarpiu gaisruose žuvo 10 gyventojų, pernai – 8, o penkerių metų žuvusiųjų vasaros laikotarpiu vidurkis – 17 žmonių.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9064 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 24,7 proc. Gaisruose žuvo 61 gyventojas (2017 m. per tą patį laikotarpį – 65), iš jų 2 vaikai (3), o 110 gyventojų (119) patyrė traumų. Tai mažiausias per aštuonis mėnesius gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 15 metų (penkerių metų vidurkis – 78 gaisruose žuvę žmonės).

Šiemet birželio – rugpjūčio mėnesiais kilo 2822 gaisrai, t. y. 877 gaisrais daugiau nei 2017 m. vasarą. Ypač jų skaičius išaugo atvirosiose teritorijose, šią vasarą kilo 1304 atvirųjų teritorijų gaisrai, o pernai – 543. Daugiau gaisrų nei pernai kilo ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, ūkiniuose pastatuose, sodo nameliuose, dažniau degė ir transporto priemonės. Individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose, sandėliuose, apleistuose pastatuose jų kilo mažiau. Vasaros laikotarpiu gaisruose žuvo 10 gyventojų, pernai – 8, o penkerių metų žuvusiųjų vasaros laikotarpiu vidurkis – 17 žmonių.

Per aštuonis šių metų mėnesius šalyje kilo 3 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 55 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 21 žmogus, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 40. Dvidešimt vienas žmogus žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų po 6 gyventojus Švenčionių r. sav. ir Vilniaus mieste), 16 – Kauno (iš jų 8 – Kauno mieste), 6 – Šiaulių, 5 – Panevėžio, 4 – Utenos, 3 – Alytaus, po 2 – Marijampolės bei Tauragės apskrityse ir po 1 – Klaipėdos bei Telšių apskrityse. Daugiausia gyventojų žuvo savaitės viduryje, t. y. po 10 gyventojų – trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, tragiškiausios mėnesio dienos – 14-oji (žuvo 6 žmonės), 15-oji, 16-oji ir 19-oji (gaisrai pasiglemžė po 5 žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 45 vyrai ir 16 moterų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 59-eri metai.

Aštuoniolika žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 14 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 9 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 5 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl tyčinės žmogaus veikos (padegimo), 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 3 gyventojų žūties priežastys yra tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 95 gyventojus (iš jų 9 vaikus), 609 gyvūnus, 97 transporto priemones, 599 pastatus.

Remiantis penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per aštuonis mėnesius šalyje kyla daugiau kaip 8600 gaisrų, iš jų 45 proc. – atvirosiose teritorijose. Šiemet atvirosiose teritorijose kilo 3900 gaisrų, arba 43 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 2,5 tūkst. ha. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius išaugo 50 proc. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai (59 proc.). Vilniaus apskrityje užgesinti 1487 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 554, Šiaulių – 332, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

1876 gaisrai (arba 20,7 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 54 gyventojai, tarp jų ir 2 vaikai. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 15,9 proc., daugiausia dėl sausio, kovo mėnesiais degusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 614 kartų degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,7 proc.), dažniausiai ūkiniai pastatai (esantys privačiame namų valdos žemės sklype), 797 kartus liepsnojo transporto priemonės (8,8 proc.), šiuose gaisruose sugadinta daugiau kaip 400 lengvųjų automobilių, 82 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (0,9 proc.).

Miestuose užgesinti 4289 gaisrai (47 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4775 (53 proc.). Ugnis sunaikino 224 gyvūnus, 243 pastatus, 201 transporto priemonę, 697 tonas pašarų, 3474 kv. m gyvenamojo ploto ir 6216 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (26,6 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (17,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (9,6 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,1 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,2 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (1,8 proc.). Be to, įregistruoti 205 padegimai (2,3 proc.), 80 gaisrų (0,9 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 812 gaisrų (8,9 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 7925 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų atlikta 2,6 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 3043 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 2516 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (6,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). 955 darbus atliko autoavarijose, kur, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 89 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 39 žuvusiuosius.

429 kartus ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (60,1 proc. daugiau nei pernai). Šių darbų metu jie ištraukė 123 skenduolius, tarp jų ir 6 vaikus, be to, išgelbėjo 41 gyventoją. Ugniagesiams 108 kartus teko rinkti gyvsidabrį, 393 kartus likviduoti cheminius incidentus, 375 kartus budėti nukenksminant sprogmenis ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 269 gyventojus, iš jų 30 vaikų.

Statistika liudija, kad miesteliuose ir kaimo vietovėse gaisruose žuvo dvigubai daugiau žmonių negu miestuose. Su nerimu laukiama ir netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Beje, kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų detektorius.