Aktualijos | 7 MIN.
Aukso kaina gegužės pradžioje buvo pakilusi iki 1868 eurų už unciją – tai vienas aukščiausių įvertinimų istorijoje, rodo tinklalapio bullionvault.com duomenys. Doleriais uncijos kaina taip pat buvo arti istorinių pikų ir siekė 2057 dolerius. Nors po šios viršūnės aukso kaina iš dalies krito, ji iki šiol išlieka didesnė nei 1800 eurų.
Lyginant su praėjusių metų geguže, šiuo metu aukso kaina yra pakilusi 8 proc., o lyginant su kovo 1 d. kaina dabar yra 7,5 proc. didesnė.
Visgi, Lietuvoje veikiantis aukso pardavėjas „Nacionalinis aukso bankas“ įspėja, kad nors aukso kainos yra aukštos, tolimesniam augimui tarptautinė ekonominė situacija nėra palanki. Tokiai nuomonei pritaria tiek „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, tiek ekonomistas Marius Dubnikovas, kurie teigia, kad nors aukso pirkimas turi savo nišą, daugeliui tai nebūtų gera ir ilgalaikė investicija.
Anot „Nacionalinio aukso banko“, nors auksas yra saugus
investicinis būdas ekonominio nestabilumo laikotarpiu, egzistuoja ir patrauklesni investicijų būdai, o aukso kainos gali smarkiai kristi.
„Daugelis investuotojų laiko auksą saugiu investiciniu būdu, nes jis gali būti apsauginis turtas, kai ekonomika yra nesaugi. Todėl, jei pasireikštų ekonominė krizė arba nestabilumas, aukso kainos galėtų išaugti, nes investuotojai bando apsaugoti savo turto vertę. Tačiau, techninė recesija, kuri būna susijusi su žemesniu gamybos lygiu, gali turėti neigiamą poveikį aukso kainoms. Kitas svarbus veiksnys yra palūkanų normos. Kai jos yra žemos, aukso vertė paprastai didėja, nes investuotojai stengiasi surasti saugesnius būdus užsidirbti pinigų. Kai palūkanų normos yra didelės, aukso kainos gali kristi, nes investuotojams bus patrauklesni kiti investiciniai būdai“, – Eltai aiškino „Nacionalinio aukso banko“ atstovai.
N. Mačiulis: nors auksas linkęs brangti, jis dažnai atsilieka nuo kitų aktyvų vertės augimo
N. Mačiulis teigė, kad nors istoriškai auksas linkęs brangti, jo vertės augimas dažnai atsilieka nuo kitų investavimo objektų. Pasak jo, auksas gali pasitarnauti investuotojams kaip būdas diversifikuoti investicijas, bet kiti asmenys neturėtų suskubti pirkti aukso.
„Aš priminsiu, kad prieš metus aukso kaina buvo pakilusi į tokį lygį ir daugelis gyventojų puolė pirkti fizinį auksą, bet jo kaina nukrito daugiau nei 10 proc. Tai ilguoju laikotarpiu matome, kad auksas labiau linkęs brangti nei pigti, kaip ir nekilnojamas turtas, bet buvo nemažai periodų, kuomet auksas buvo nepatrauklus, jo kaina buvo sumažėjusi ar jis atsilikdavo nuo kitų finansinių aktyvų brangimo“, – Eltai teigė jis.
„Tie, kas investuoja į įvairius aktyvus, tai dalis jų investicinio portfelio, greta akcijų, greta obligacijų, greta saugiausių instrumentų, tokių kaip indėliai, gali būti auksas, kaip diversifikavimo instrumentas. Tiems gyventojams, kurie dabar turi indėlių, turi santaupų ir pamatę, kad brangsta auksas galvoja, kad galbūt reikia jo nusipirkti, tai būtų tik spekuliacija“, – pridūrė jis.
Taip pat, anot ekonomisto, abejotina ar artėjantys ekonominiai nestabilumai gali pakelti aukso kainą dar aukščiau, nei ji nusistovėjusi dabar. Jo manymu, dabartinės ir prognozuojamos ekonominės Vakarų problemos jau atsispindi rekordus siekiančioje vertėje.
„Iš tiesų, dabartinė aukso kaina jau atspindi tą prognozę ir lūkestį, kad Vakarų valstybės artimiausiais metais bus recesijoje, tai jau yra įkainota. Kaina galėtų kilti dar aukščiau, jeigu tas ekonomikos nuosmukis būtų gerokai gilesnis, nei prognozuojama, jeigu prasidės daugiau geopolitinių konfliktų. Bet prie labiausiai tikėtino scenarijaus jo kaina parodė viską, ką galėjo parodyti“, – sakė N. Mačiulis.
„Vertinant tai, kad jis jau dabar yra pakilęs į rekordines aukštumas, nereikėtų tikėtis, kad labai sparčiai brangs ir ateityje, bet tai nėra prognozė, tai yra nuomonė“, – paminėjo jis.
N. Mačiulis taip pat paminėjo, kad reiktų atsargiai žvelgti į kai kurių suinteresuotų grupių nuomonę, kad aukso vertė gali toliau smarkiai kilti dabartinėmis sąlygomis. Pasak jo, prognozės, kad aukso kaina už unciją gali smarkiai kilti yra propaguojama asmenų ir bendrovių dalyvaujančių aukso rinkoje, kurių vertinimas nebūtinai objektyvus.
„Tokie spėjimai, kad aukso kaina pakils iki 3 tūkst. dolerių pasigirsta tuomet, kai auksas brangsta ir artėja prie rekordinių aukštumų. Ant bangos atsiduria prognozės ir pranašystės, kad ir toliau brangs, kad ir toliau pirkite, nes kils į istorines aukštumas. Dažnai tokias prognozes dalina suinteresuotos institucijos ir asmenys, kurie turi aukso ar prekiauja auksu, tad nemanau, kad gyventojams šioje aplinkoje reikėtų aklai tikėti tokiomis prognozėmis“, – aiškino jis.
M. Dubnikovas: auksas nyksta iš mūsų gyvenimo, tad jo paklausa ne tokia, kaip anksčiau
Tuo metu M. Dubnikovas laikėsi nuomonės, kad auksas – investicija, kuri gali padėti išlaikyti tam tikrą vertę nestabilumo laikotarpiais, bet ilguoju laikotarpiu ir ypač artimojoje ateityje jis turės mažai vertės. Kadangi, krizių, tokių kaip COVID-19 pandemija ar Rusijos invazija į Ukrainą, ekonominės pasekmės tampa vis mažiau jaučiamos, jo nuomone, auksas savo vertę praras.
„Auksas iš esmės yra nereikalingas, nes jis neduoda grąžos ir negeneruoja lėšų, bet jis yra daiktas, kuriuo siekiama išlaikyti tam tikrą vertę kritiniais taškais, kai yra karas, maras ar infliacija. Tai maras baigėsi, bent jau šiame etape. Karas greičiausiai baigsis anksčiau ar vėliau, o infliacija traukiasi“, – Eltai komentavo M. Dubnikovas.
„Tai trumpuoju periodu, be abejo, įvairių grąžų gali būti. Bet kaip ilgalaikė investicija, pavyzdžiui, investuoti 5 metams ar dešimtmečiui – tai tikrai nesiryžčiau to dalyti, nes tos išvardintos priežastys greičiausiai pasitrauks“, – pridūrė jis.
Taip pat, pasak jo, istoriškai auksas linkęs pigti ir prarasi paklausą tiek dėl ekonominių, tiek dėl kultūrinių priežasčių. Jo teigimu, nors auksas periodiškai grįžta į aukštas pinigines vertes, pavyzdžiui, 1980 metų lygis buvo dar kartą pasiektas prieš 2008 metų krizę, dolerio vertė per tą laikotarpį buvo kritusi daugiau nei tris kartus.
„Auksas nėra tinkama ilgalaikė investicija. Paskutinį kartą, kai buvo tokia aukšta infliacija Vakarų Europoje ir JAV, o tai buvo 1980–1982 metais, auksas pasiekė savo aukštumas. Ir vėliau, infliacijai pasitraukus, auksas gerokai krito ir į tą buvusį tašką atsistatė tik 2008 metais, kai vėl buvo įtampos ekonomikoje. Tai įrodymas, kad kartais reikia 30 metų palaukti, kol kaina atsistatys į buvusį lygmenį. Bet ta kaina yra ne tos vertės, nes infliacija sugraužė valiutos kainą“, – sakė jis.
„Supraskime, kad žmonės, kurie gyveno prieš 50 ar 60 metų, jie auksą matė fiziškai. Dabartinis jaunimas, dabartinė visuomenė aukso nebemato. Yra auksinės monetos kolekcijose, mėgėjų klubuose ir panašiai, bet auksas, kaip toks daiktas, nyksta mūsų gyvenimuose ir yra galbūt tik papuošaluose matomas. Bet ir jų paklausa, nėra tokia didelė kaip anksčiau“, – aiškino jis.
Galiausiai, M. Dubnikovas paminėjo, kad norintiems investuoti į auksą reikia gero supratimo, jog tokiu investicijų objektu galima pasinaudoti tik spekuliaciniais tikslais.
„Tai, kaip spekuliatyvus daiktas, kai bandoma trumpuoju laiku uždirbti, galimas dalykas. Bet ilguoju periodu, kaip investicija, kur nuperkama ir laikoma, ką dažnai siūlo aukso prekeiviai, tam nelabai yra argumentų. (...) Jeigu pirkdamas galvoji, kad ši investicija visą laiką turės savo vertę ir dar tau uždirbs, tai tikrai nėra tinkamas dalykas. Bet jeigu žmogus perka spekuliatyviai, suvokdamas, kodėl jis taip daro, tada, kodėl gi ne, galima taip daryti“, – komentavo jis.
etaplius TV
0
