Norite būti sveiki – tereikia pakeisti požiūrį

Prie šeimos gydytojo Rolando Jankausko kabineto durų – pacientų spūstis. Sakysite, nieko keisto – šiuo metu vyrauja peršalimo ligos, gripas įsismarkavo, mokyklose skelbiamas karantinas. „Sergančiųjų tiek nebūtų, jeigu žmonės keistų požiūrį į skiepus“, – sako gydytojas R. Jankauskas.

Istorija yra gyvenimo mokytoja

Skiepijimo užuomazgų jau buvo senovės Kinijoje ir Indijoje. 1796 metais šiuolaikinės imunoprofilaktikos pradininkas Edwardas Jenneris atliko karvių raupų skiepijimo eksperimentą ir sėkmingai paskiepijo berniuką. Teigiama, kad imperatorius Napoleonas įsakė paskiepyti karvių raupų vakcina savo kareivius. 1885 metais buvo sukurti efektyvūs skiepai nuo pasiutligės.

Skiepijimas yra didžiausias XX amžiaus pasiekimas visuomenės sveikatos srityje, padedantis kasmet išgelbėti daugybę žmonių gyvybių. „Vakcinacija dabartiniu metu paplitusi visame pasaulyje, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad ji leidžia užkirsti kelią ligai, užuot gydžius jau susirgusį žmogų. Iki šiol kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių profilaktikos priemonių nei vakcinos nesukurta“, – tvirtina gydytojas.

Pasaulyje šiuo metu skiepais galima suvaldyti 28 ligas. Dėl vakcinų poveikio išnaikinti raupai, beveik likviduotas poliomielitas, tymai tapo kontroliuojami Amerikoje ir Europoje. Dėl vakcinacijos galime valdyti mirtinai pavojingas ligas, tokias kaip stabligė, difterija, kokliušas, raudoniukė, meningitas, kepenų vėžys ir kt.

Deja, žmonės, tarp jų ir vaikai, vis dar miršta, nes ne visi turi galimybę pasiskiepyti. Skiepijimas yra vienas iš būdų realizuoti Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencijoje suformuluotą vaikų teisę gauti geriausią įmanomą sveikatos pagalbą.

„Svarbu, kad suaugusieji, t. y. tėvai, sveikatos apsaugos darbuotojai, sveikatos organizatoriai bei politikai, gerbtų šią jų teisę, tinkamai naudotų šiuolaikines imunoprofilaktikos galimybes vaikų sveikatai užtikrinti“, – sako gydytojas. Nepaskiepijus vaiko nuo užkrečiamųjų ligų laiku ir jam sunkiai susirgus, liga gali būti ne tik nepagydoma, bet ir kelti pavojų kitiems.

Būtina skirti tiesą nuo išsigalvojimų

Skiepijimo kalendorius yra pagrindinis skiepijimų planavimo dokumentas. Kalendoriuje numatyti skiepijimosi terminai yra rekomendacinio pobūdžio. Terminus praleidus, stengiamasi kaip galima greičiau įskiepyti vaiko amžiui numatytas vakcinas ir toliau skiepijimus tęsti pagal kalendorių. „Einant skiepytis, būtina turėti skiepų pasą, kurį reikia tinkamai saugoti ir prižiūrėti“, – primena gydytojas.

Nepaisant, jog galimybių nemokamai pasirūpinti sveikata Lietuvoje yra tikrai daug, gydytojas sako, kad pastaruoju metu atsiranda nemažai neapsisprendusių arba nenorinčių skiepytis pacientų.

Asmeniniame gyvenime kiekvienas iš mūsų turime neginčijamą teisę į savo nuomonę skiepų klausimais. Suprantama, šiuolaikinėje visuomenėje turi būti gerbiamos visos nuomonės, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad išsakomos nuomonės, rekomendacijos kitiems ir ypač medicinos profesionalų rekomendacijos pacientams būtų pagrįstos objektyviais ir metodiškai korektiškais mokslo įrodymais. „Savo profesionalioje veikloje medikai yra atsakingi už pacientų sveikatą, todėl medikų teisę į asmeninę nuomonę riboja faktai ir įrodymai“, – sako gydytojas.

Visos antivakcininių judėjimų šalininkų keliamos abejonės daug kartų ir kruopščiai yra patikrinamos ir nė vienai jų pagrįsti nėra patikimų įrodymų. Šiuo metu esančios vakcinos yra saugios ir efektyvios, nes vakcinų kokybės kontrolei skiriamas išimtinis dėmesys.

„Tėvų ir medikų priešprieša nepriimtina, mes turime daugiau bendrų tikslų nei skirtumų, – sako gydytojas. – Tiek tėvai, tiek medikai vienodai turi būti suinteresuoti vakcinų saugumu ir veiksmingumu. Vaikai patys negali nuspręsti dėl savo skiepų, tad tai yra tėvų pareiga pasirūpinti savo vaikų sveikata.“

Padėti sumažinti skiepų baimę gali tėvai

Vieniems vaikams skiepai sukelia didelį siaubą, kiti reaguoja ramiai. Anot gydytojo, didžiąja dalimi vaiko savijauta priklauso nuo tėvų. Bet koks procesas, kuris susijęs su skausmu, yra nemalonus, tad ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems sukelia baimę.

Skausmas jaučiamas dviem momentais: kai adata perduria odą bei audinius ir kai įleidžiama vakcina, todėl nereikia meluoti, jog „tau nieko neskaudės“. Verčiau vaikams sakyti teisybę: „Truputį skaudės, tačiau būsi sveikas ir nesir-gsi.“ Gydytojas įsitikinęs, jog su tėvų pagalba vaikai gali sumažinti skiepų baimę. „Verksmas yra normali vaiko reakcija ir tėvai turi nusiraminti patys, kad vaikas nepajustų jų nerimo“, – sako gydytojas.

Vaikų stresui mažinti jis siūlo apgaubti mažylį mėgstama antklode ar duoti žaislą, kuris atitrauktų jo dėmesį nuo injekcijos sukeliamo skausmo, glostyti ir raminti, kalbėti švelniai ir žiūrėti vaikui į akis injekcijos metu. Po injekcijos mamos galėtų apkabinti ar pažindyti kūdikius. Pradedančių vaikščioti kūdikių dėmesiui atitraukti nuo injekcijos sukeliamo skausmo galima papasakoti mėgstamą pasaką, padainuoti ar patarti giliai įkvėpti ir iškvėpti skausmą. Po injekcijos didesnius vaikus galima pagirti už ištvermę ir užtikrinti, kad viskas gerai.

Nuolat kylantis klausimas – ar skiepai visiškai nežalingi? Vakcinų anotacijose nurodomos visos sudėtinės dalys, išvardijami visi, net ir labai retai pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai.

Gydytojas sako, jog organizmas turi reaguoti į vakciną, kad vėliau susidarytų apsauga. Nepageidaujamos reakcijos į skiepą gali būti vietinės. Tai: patinimas paraudimas, šašelis skiepijimo vietoje ir pan. Jos yra dažnesnės, tačiau lengvai ir greitai praeina. Pasitaiko ir bendrų reakcijų, kuomet dūrio vietoje būna ryškus paraudimas, karščiavimas, silpnumas, raumenų skausmai. Ganėtinai retai išsivysto anafilaksinės reakcijos. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo.

Gydytojas užtikrina, jog skiepų kabinetuose dirbantys medikai yra pasiruošę ir turi priemonių suteikti pagalbą, ištikus ūmioms hiperjautrumo reakcijoms. „Sveikata yra neįkainojama gerovė, todėl, manau, į ją verta investuoti“, – tvirtina gydytojas.

Apsisprendimas ir atsakomybė

Jei nusprendžiate nesiskiepyti ar neskiepyti savo vaiko, turite suprasti galimą pavojų bei savo atsakomybę:

Bet kuri liga, kurios išvengiama skiepijant, gali bet kada išplisti Europoje, nes visos šios ligos tebecirkuliuoja šiame ar kitame pasaulio regione.

Kartais ligos, kurių galime išvengti skiepijant, sukelia infekcijos protrūkių.

Kartais užtenka vieno susirgimo tam tikra liga atvejo, kad bendruomenė turėtų pagrindo susirūpinti. Pavyzdžiui, tymai yra viena labiausiai užkrečiamų ligų, kuri labai greitai plinta tarp imuniteto neturinčių žmonių.

Daugeliu atvejų neįmanoma iš anksto žinoti, kaip persirgsite ta ar kita liga jūs ar jūsų vaikas.

Neskiepyti vaikai ar suaugusieji gali užsikrėsti nuo žmonių, kuriems ligos simptomai nepasireiškia, t. y. kurie yra lėtiniai sukėlėjų nešiotojai. Atskirti, nuo kurio žmogaus galima užsikrėsti, deja, neįmanoma.

Posakis, kad vaikas turi persirgti visomis vaikiškomis ligomis, yra iš piršto laužtas. Apskritai vaikiškų ligų nėra ir vaikas neturi sirgti.