Norint būti matomiems, reikia padaryti daug nematomų darbų

Muziejai jau seniai yra ne ta įstaiga, kur stovi apdulkėję eksponatai, o jų prižiūrėtojos kampe mezga kojines ir šiukštu draudžia liesti eksponatus. Šiuolaikiniai muziejai labai skiriasi nuo ankstesniųjų: čia kaip tik kviečiama liesti ir keliauti ne tik kojomis realiai, bet ir akimis virtualiai. Būdami modernūs, interaktyvūs, muziejai sugeba sudominti ir įtraukti tiek vaiką, tiek suaugusįjį. O kaip mūsų Kėdainių krašto muziejus? Jis juk tobulėja, modernėja, tik gal ne visi tai matom ir girdim, pasidomime. Ne visi darbai ir matomi iš šalies. Apie dabar atliekamus aktualiausius darbus pasakoja muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Pirmas klausimas: kaip su pinigais, juk be jų atnaujinimų ir moderninimų nepadarysi

Šiemet tikrai labai dideles investicijas ‒ 100 tūkst. Eur ‒ gavome ir iš savivaldybės. Pirmą kartą nemažai lėšų buvo skirta 2000-aisiais, kai persikėlėme į naujas patalpas (red. anksčiau muziejus veikė ten, kur dabar yra Janinos Monkutės-Marks muziejus) ir įrengėme ekspozicijas. Lėšos nebuvo didelės, tad tada ir buvo įrengta viskas greitai, paprastai, o dabar tai jau savo atgyveno. Kad iš naujo padarytum viską labai puikiai nuo a iki z, reikia labai didelių ne tik lėšų, bet ir fizinių bei intelektualių jėgų. Kad muziejus būtų patrauklus ir modernus, reikia jį nuolat keisti, judėti su laiku, kuris, žinia, labai greitai bėga. Turime nuolat būti budrūs ir atsinaujinatys.

Ar turite kokį nors pavyzdį, viziją, koks turėtų būti muziejus?

Toks muziejus – pavyzdys man yra Varšuvoje esantis žydų muziejus „Polin“. Prieš porą metų jį pamačiau ir negaliu užmiršti. Jis yra pastatytas už 55 mln. JAV dolerių. Lenkija dabar yra, ko gero, muziejininkystės lyderė Europoje ir labai jaučiamas rimtas valstybės požiūris į muziejus.

Aš nesakau, kad Kėdainių krašto muziejus turi būti atnaujintas už 50 mln. eurų, bet ten, kur kuriamas interaktyvumas, kur veikia naujausios informacinės technologijos, kur turi būti viskas labai apgalvota, kruopštu, skoninga, gražu, tikslu, reikia tikrai daug lėšų, žinių, laiko ir kantrybės.

Gavote lėšų iš savivaldybės, o kaip muziejus pats užsidirba lėšų?

Rašome projektus Kultūros tarybai ir kitiems fondams. Vien iš Kultūros tarybos šiemet gavome daugiau nei 37 tūkst. Eur. Paminėsiu kelis pavadinimus: „Česlovo Milošo festivalis-2018“, „Radviliada-2018“, „Išmanusis Kėdainių istorijos gidas“ (interneto svetainė ir išmanusis gidas), „Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija“, „Kėdainių miesto raida XVII a.“, „Kėdainiai tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu 1918−1940 metais“.

Iš šių lėšų surengėme du festivalius: Česlovo Milošo ir „Radviliados”, atnaujinome, tiksliau iš esmės iš naujo sukūrėme muziejaus interneto svetainę (ji vis dar tobulinama), taip pat sukurtas interaktyvus gidas po senuosius Kėdainius. Kuriama ekspozicija apie 1919 metų Taučiūnų mūšį. Vasario mėnesį minėsime 100-metį pirmųjų nepriklausomybės kovų Lietuvoje, o kaip žinote, pirmosios kovos ir vyko mūsų rajone, Taučiūnuose, kur žuvo Povilas Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris.

Tai ta ekspozicija jau bus moderni, animuota ir pan.?

Taip, lankytojai galės užsidėti 3D akinius ir tarsi atsidurti mūšyje. 1919 metų vasaris, aplink sniegas, tu gali matyti, kaip bolševikai puola, lietuviai ginasi ir netgi pats gali pašaudyti į priešus. O kiti galės matyti tai, ką tu matai, ekrane. Bet ekrane stebintis žmogus 3D pojūčio neturės, bus plokščias vaizdas. Darbo labai daug, įmonė, atliekanti darbus, yra Vilniuje, mes teikiame medžiagą, daug derinimo, tad darbai vyksta kruopščiai ir lėtai.

Kaip vertini, kaip istorikas ir žmogus, kovą, vykusią ties Taučiūnais?

Tuo laiku Lietuva nieko neturėjo, o ėmė ir surinko kariuomenę ir pasipriešino. Tai kažkuo primena 1991 m. sausio 13-ąją, tik tada sovietų agresijai pasipriešino visiškai beginkliai žmonės. O juk galėjo niekas nieko ir nedaryti. Kai kurie nieko ir nedarė. Arba darė labai silpnai ir štai matome, kaip gyvena kai kurie mūsų kaimynai. O štai Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. Taip ir tada įvyko kažkas fenomenalaus: susikūrė savanorių būriai (padėjo, žinoma, ir vokiečiai), išėjo pasipriešinti ir bolševikai buvo sustabdyti ties Kėdainiais.

O kas dėl pačių Kėdainių bus naujo muziejaus ekspozicijose? Kaip naujai rodysime mūsų miestą, senamiestį?

Vasario mėnesį kėdainiečiams pristatysime atkurtų XVII amžiaus vidurio Kėdainių maketą. Tai bus organinio stiklo pagrindu sukurtas maketas, ant jo stovės 3D printeriu pagaminti ir gana tiksliai atvaizduoti to meto visuomeniniai, religiniai pastatai, gatvės, aikštės. Bus gražus, įdomus apšvietimas. Visi konfesiniai rajonai bus vis kitaip apšveisti: vienaip škotų rajonas, kitaip žydų, dar kitaip vokiečių ir t. t. Ir bus personažai, atkurti pagal analogus, sakykim, lietuvis reformatas, lietuvė moteris katalikė, vokietis, škotas, gimnazijos mokinys, Radvilų dvaro šuo.

Kiekvienas personažas kalbės tam tikrą savo tekstą. O tekstai paimti iš to meto tikrovės, pagal tikrus faktus. Štai personažas žydas, jei bus pastatytas Senosios Rinkos aikštėje, jis kalbės apie žydų bendruomenę, jų darbus, jei atsidurs Janušavos rajone, jis sakys: „aš čia nevaikštau, čia vokiečių rajonas“ ir pan. Reikėjo sugalvoti, kaip techniškai padaryti, kad skirtingose vietose tie personažai skirtingai kalbėtų. Tad suko galvą ir viešuosius pirkimus laimėjusios firmos „Multimedija Mark“, turinčios didelę patirtį kuriant interaktyvias ekspozicijas, virtualios realybės projektus, inžinieriai, ir informacinių technologijų specialistai, ir mes patys. Tikrai bus gera edukacinė priemonė ir kartu žaidimas. Vaikai galės dėlioti tas figūras, jas liesti, klausytis tekstų.

O kaip Jums, muziejininkams, padeda rajono valdžia, meras?

Tikrai padeda ir palaiko. O su pačiu meru Saulium Grinkevičiumi esam net kelis kartus vykę dėl naujų projektų ir visos tos išvykos davė labai gerų rezultatų. Noriu pasidžiaugti 2014−2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektu „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“. Mes su meru nuvykome į Nesvyžių, ten susitikome ir su miesto, ir su muziejaus vadovais. Pokalbis buvo labai konstruktyvus, susitarėme dėl bendro projekto ir mes, muziejininkai, dar spėjome pateikti projekto paraišką. Tai bus didžiulis projektas, kurio metu bus restauruojama kunigaikščių Radvilų kripta Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, sarkofagai, vykdomi palaikų antropologiniai tyrimai, rengiama nauja interkatyvi ekspozicija reformatų bažnyčioje, organizuojamas festivalis „Radviliada“ Kėdainiuose ir Nesvyžiuje ir kt. Panašios veiklos vyks ir Nesvyžiuje.

Dar buvome nuvykę į Lenkiją, į Suvalkus. Labai ieškojau partnerių Lietuvos ir Lenkijos bendrai programai. Nuvykome į Lietuvos ir Lenkijos savivaldybių forumą Suvalkuose ir įtikinome vienus mums reikalingus žmones, kad mes galime būti tinkami partneriai. Tapome partneriais Pagėgių, Punsko ir Kėdainių projekte „Lietuvos−Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“. Šiame projekte rengsime naujas modernias ekspozicijas apie Česlovą Milošą, Kėdainius, kaip Abiejų Tautų Respublikos miestą, ir jo ryšius su pasauliu, miesto savininkus kunigaikščius Radvilas. Be to, vyks bendros visų partnerių veiklos: kultūriniai renginiai, seminarai, mokymai, studijinės kelionės.

Šie su Baltarusija, Lenkija susiję projektai bus daromi kitais metais, o kuo mes jau artimiausiu laiku galėsime pasidžiaugti, pasinaudoti?

Jau dabar galima įvertinti mūsų naują, modernesę, interaktyvesnę interneto svetainę. Taip pat, kaip jau minėjau, sukurtas interaktyvus gidas po senuosius Kėdainius. Juo galima naudotis mobiliajame telefone, tereikia surinkti svetainės adresą www.kedainiumuziejus.lt. Taip pat sukūrėme feisbuke paskyrą ir mūsų naujoji muziejaus darbuotoja Eglė Morkūnaitė rašo, deda nuotraukas. Kėdainių istorija pateikiama neilgais įrašais, kas būdinga feisbuko nerašytoms taisyklėms, ir lengvesniu stiliumi, patrauklesne forma, tad geriau įsimenama. Viešinimas, švietimas, edukacinė veikla yra labai svarbu.

Muziejuje daroma ir daug visai nematomų darbų. Kokie jie?

Tradiciškai priimamos ekskursijos, atliekami tyrimai. Didelis darbas – eksponatų skaitmeninimas. Yra kuriama Lietuvos muziejų informacinė sistema LIMIS, tad muziejininkai turi labai daug darbo skaitmeninti ir dėti į sistemą nuotraukas, rankraščius ir visa kita, kas tik įmanoma suskaitmenininti. Labai daug pastangų ir kantrybės reikalauja šis darbas. Štai archeologinius radinius reikia nufotograguoti, įvertinti, aprašyti. Taip pat daug dirbame įgyvendindami Kultūros paso programą.

Kas tai yra Kultūros pasas?

Tai Kultūros ministerijos inicijuota priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Yra sudarytas toks lyg kultūros paslaugų meniu ir mokyklos pasirenka: noriu štai tame mieste, tame muziejuje tokios štai programos. Tai pas mus į edukacinės programos „Seni daiktai prabyla“ užsiėmimus jau yra užsirašę mokyklų grupės iš visos Lietuvos trejiems metams į priekį.

Muziejus kartkartėmis vis kokį naują leidinį išleidžia. Kokiu dabar rūpinatės?

Tuoj išleisime fotografijų leidinį „Kėdainių šimtmetis fotografijoje“. Paskui bus to albumo pagrindu parengta keliaujanti paroda, kurią eksponuosime visose rajono seniūnijose.

Sėkmės Jūsų matomuose ir nematomuose darbuose!

Su Kėdainių krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu kalbėjosi Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė