Norėdamas išsaugoti Nidos švyturio komplekso pastatus Neringos meras siūlo mainus

Neringos meras Darius Jasaitis siūlo valstybei vietoj norimų parduoti Nidos švyturio komplekso pastatų tokio pat ploto pastatą Juodkrantėje.

„Pasiūliau keisti šiuos pastatus į savivaldybei ne taip reikalingą tokios pat vertės ir dydžio pastatą, kuris yra Juodkrantėje. Jei svarbu vertė ir pinigai, o Neringai reikia gelbėti Lietuvą, tebūnie“, – BNS antradienį sakė Neringos meras.

Jis sako matęs Finansų ministerijai adresuotą Vyriausybės raštą deleguojant vesti derybas su Neringos savivaldybe. Neringos meras sakė maždaug prieš pusantros savaitės išsiuntęs laišką, kuriame pasiūlė mainus. Derybų data dar nepaskirta. 

D. Jasaitis sako dėsiantis visas pastangas, kad prie Nidos švyturio esantys statiniai, kuriuose vasarą priimami į Neringą atvykstantys budėti pareigūnai, medikai ir kiti darbuotojai, būtų išsaugoti. 

Susirūpinusi dėl komplekso pastatų pardavimo antradienį laišką išplatino Neringos bendruomenės iniciatyvinė grupė, kviesdama neringiškius pasirašyti po atviru laišku–kreipimusi, kuris adresuotas Seimui ir Vyriausybei. 

Lygina su Gedimino pilimi

Turto banko žinioje šiuo metu yra Nidos švyturio kompleksui priskiriami statiniai – tai medikų kompleksas ir švyturininko namas. 

Neringos meras valstybės planuojamus parduoti pastatus įvardija istoriniais, turinčiais reikšmę Kuršių nerijai ir jos identitetui. Bendruomenė čia turi planų įrengti švyturių muziejų. 

„Kalbant ne apie būklę, o apie vertę švyturio kompleksą prilyginčiau Gedimino piliai, o medikų kompleksą – Valdovų rūmams. Tai krašto istorija. Medikų kompleksas, atrodo, niekuo neypatingas statinys, bet tai išskirtinis pirmųjų nerijos kopų sodintojų ir sargų pastatas“, – kalbėjo D. Jasaitis. 

Kauno klinikoms priklausęs objektas Kuršių nerijoje pasitarnauja vasarą, kai čia, anot mero, atvyksta apie šimtas įvairių sričių valstybės tarnautojų – medikai, policijos pareigūnai, gelbėtojai ir kopų sargai. 

„Tai gyvybės ir mirties klausimas miestui. Tokio kiekio žmonių viešbučiuose valstybė nebus pajėgi apgyvendinti. Čia staiga – šitą parduodam, gyvenkit kaip norit. Ar tie keli milijonai išgelbės Lietuvą?“, – retoriškai klausė meras. 

D. Jasaičio teigimu, žvelgiant į aukštas nekilnojamojo turto kainas Neringoje, sėkmingai pardavus sandoris galėtų siekti apie 7 mln. eurų. 

Švyturininko kompleksą sudaro administracinis pastatas, gamybiniai ir ūkiniai pastatai, smulkūs kiemo statiniai. Mediko kompleksu įvardijamas poilsio pastatas. 

D. Jasaitis sako vis dar tikintis, jog sveikas protas nugalės ir kompleksai liks neparduoti arba įvyks derybos mainų principu. 

Kompleksą neseniai aplankė Kultūros paveldo departamento atstovai. Jie turėtų pateikti išvadas dėl vertingųjų statinių savybių. Viename pastate tebėra sena įranga, susijusi su švyturio valdymu.

Neringos bendruomenės iniciatyvinė grupė artimiausiu metu ketina surengti atvirą forumą internetinėje erdvėje, jo metu visuomenei pristatys ateities vizijas, kaip šie statiniai galėtų būti įveiklinti, kad tarnautų visuomenės reikmėms ir kurtų pridėtinę vertę. 

Kol kas neparduoda

Kaip BNS sakė Turto banko atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu, Turto bankas švyturininko namelį su priklausiniais kaip jų funkcijoms nereikalingą turtą perėmė iš Lietuvos transporto saugos administracijos. Į parduodamo turto sąrašą jis buvo įtrauktas 2019 metų vasarą Vyriausybės nutarimu. 

2020 metų pradžioje objektai, esantys Taikos g. 10A, Neringoje buvo išbraukti iš parduodamo turto sąrašo, nes tuo metu buvo manyta, kad be jų negali veikti Nidos švyturys. 

„Po vėliau sekusių apžiūrų ir vertinimų paaiškėjo, kad įrangą vis tik būtų galima saugiai iškelti, tuo pačiu užtikrinant tolesnį švyturio veikimą. Taigi šiuo metu šis turtas dar nėra grąžintas į parduodamo turto sąrašą ir nėra parduodamas, tačiau yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo šis turtas būtų grąžintas į parduodamo turto sąrašą“, – patikslino atstovė. 

2020 metų pradžioje Neringos savivaldybė kreipėsi į Turto banką dėl švyturininko namelio perdavimo. Turto bankas, pasak atstovės, tam neprieštaravo ir buvo padaręs visus reikiamus žingsnius, kad turtas būtų perduotas Neringos miesto savivaldybei patikėjimo teise. Sprendimo derinimas buvo patikėtas Finansų ministerijai, tačiau ši pernai metų pabaigoje vėl inicijavo procesą dėl šio turto pardavimo.

„Net jei bus pritarta šiam nutarimo projektui ir objektas bus įtrauktas į parduodamo turto sąrašą, tai nereiškia, kad iškart bus skelbiamas šio objekto aukcionas ir jis bus parduodamas. Sulaukus Neringos miesto savivaldybės argumentacijos ir Kultūros paveldo departamento išvadų, nutarimas gali būti keičiamas, o turtas perduotas savivaldybei“, – teigė atstovė. 

BNS