NORDTEK vadovas Peteris Göransonas: „Kalbėdami apie universitetų ateitį, turime suprasti inžinierių svarbą šiandieniniame pasaulyje“

„Net jei turi puikius ryšius su verslo pasauliu, bendruomene, universitetai negali gyventi užsidarę savo pasaulyje. Bendradarbiavimas tarp universitetų, dalijimasis patirtimi jų vystymosi procese yra labai svarbus“, – sako NORDTEK universitetų tinklo generalinis sekretorius Peteris Göransonas. Jis pasidalijo savo įžvalgomis apie universitetų ateitį ir tarptautinių tinklų vaidmenį joje bei pakomentavo Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono iškeltą „vieningo europinio diplomo“ idėją.

2018 m. vasarą Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su BALTECH konsorciumo universitetais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NORDTEK konsorciumu, iki tol vienijusio tik Šiaurės šalių – Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos – techniškuosius universitetus.

NORDTEK konsorciumo partneriai bendradarbiauja švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, skatina bendrus Europos projektus ir prisideda prie tvaraus ilgalaikio bendradarbiavimo didinant Šiaurės ir Baltijos šalių konkurencingumą pasaulio aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

„NORDTEK – nuolat kintantis, tobulėjantis ir atsinaujinantis techniškųjų universitetų tinklas, tad kviečiu KTU prisidėti prie jo vystymo savo idėjomis bei pasiūlymais, aktyviai dalyvauti bendroje veikloje. Mūsų tikslas – keistis patirtimi, bendradarbiauti ir kartu augti“, – sakė šį spalį KTU viešėjęs NORDTEK universitetų tinklo generalinis sekretorius Peteris Göransonas.

Peteris Göransonas

– Kalbant apie ateities universitetus, į ką jau šiandien reikėtų atkreipti dėmesį?, – paklausėme P. Göransono.

– Yra keletas dalykų, kurie, žinoma, buvo svarbūs ir anksčiau. Pirmiausia, net jei turi puikius ryšius su verslo pasauliu, bendruomene, universitetai negali gyventi užsidarę savo pasaulyje. Manau, bendradarbiavimas tarp universitetų, dalijimasis patirtimi jų vystymosi procese yra labai svarbus. Reikia žinoti savo stipriąsias puses ir mokėti priimti pagalbą, dalintis darbais ir pripažinti, kad vienas universitetas negali lyderiauti visose srityse, o tose srityse, kuriose nesame geriausi, galime ir turime naudotis kitų patirtimi.

Tai – vienas svarbiausių ir sunkiausių uždavinių ateities universitetams, nes universitetai turi itin svarbią nacionalinę misiją – remti visuomenę žiniomis, patirtimis ir joje dirbančiais žmonėmis.

– Ar universitetų ateitis – tarptautiniuose tinkluose? Kokią pridėtinę vertę jie kuria universitetams?

– Daugelio metų patirtis rodo, jog lyderiaujantys universitetai ieško tinklų, kurių dalimi galėtų tapti, jeigu tokio neranda – gali tekti įkurti naują tinklą. Šiandien turime tiek daug tinklų, kad kartais reikia atskiro tinklo bendradarbiavimui tarp jų užtikrinti.

NORDTEK daugiausia dėmesio skiria moksliniams tyrimams, vidiniams organizacijų klausimams, bendradarbiavimui su pramonės įmonėmis, savivaldos institucijomis. Kiti tinklai koncentruojasi į politinius klausimus, bendradarbiauja su Europos Komisija, Parlamentu, visa tai – jų stiprioji pusė. Tinklai tarpusavyje taip pat turi dalintis darbais ir atsakomybėmis.

Skirtingi tinklai specializuojasi skirtingose srityse. Maži tinklai, kuriuos sudaro 3-4 universitetai gali spręsti labai konkrečius, detalius klausimais, kai dideliems tinklams tai padaryti būtų sunku.

Konkurencija tarp tinklų šiandien yra vienas iš iššūkių, su kuriais susiduriama. Apskritai universitetas negali priklausyti per dideliam skaičiui tarptautinių organizacijų – turite įsitikinti, kad kiekviena narystė atitinka jūsų universiteto strateginius tikslus ir turi realios naudos.

– Kokia didžiausia pridėtinė vertė Baltijos šalių universitetams, prisijungsiantiems prie NORDTEK tinklo?

– Bendradarbiaudami universitetai gali plėsti savo akiratį ir rasti naujų bendradarbiavimo formų. Dauguma senųjų NORDTEK narių jau yra praėję tuos iššūkius, su kuriais šiandien tenka susidurti naujiems nariams. Narystė NORDTEK – galimybė sutikti kolegų iš kultūriškai panašių šalių ir į viską pažvelgti naujomis akimis. Tai padaryti lengviau, kai kalbame ta pačia „kalba“ – universitetų veikimo principas mūsų tinklo šalyse yra panašus.

– NORDTEK jungia pažangiausius universitetus Skandinavijoje. Kokia yra skandinaviškos aukštojo mokslo sėkmės paslaptis?

– Pirmiausia, aukštojo mokslo dėmesio centre atsiduria studentas. Studentas, rinkos terminais kalbant yra tas produktas, kuris yra teikiamas visuomenei. Taip pat svarbu suvokti visuomenės iššūkius, su kuriais turime susitvarkyti. Būtina suprasti inžinierių svarbą šiandienos kontekste. Žinoma, jie veikia ir priima sprendimus kartu su kitų sričių ekspertais, bet tai, kaip šią svarbą suvokia universitetai ir kaip dirba šiuo klausimu, yra labai svarbu.

Akivaizdu, jog su pokyčiais visuomenėje keičiasi ir universitetų valdymas. Universitetuose dirba profesionalai – tiek naujosios, tiek senosios kartos. Žinoma, patirties svarba neabejojama, tačiau universitetų varomoji jėga – jauni žmonės, dėl šios priežasties NORDTEK tinkle stipriname studentų tinklus.

– Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pasiūlė Europoje sukurti 20 universitetų tinklų su vieningu europiniu diplomu, galimybėmis turėti jungtines programas ir šiuose tinkluose laisvai judėti. Kaip, jūsų nuomone, ši idėja galėtų būti įgyvendinama ateityje?

– Kol kas dar tik stengiuosi iki galo suprasti, ką tai iš tikrųjų reiškia. NORDTEK tinkle taip pat svarstėme galimybę pristatyti save kaip vieną iš galimų tinklų, vis dėlto svarstoma apie 5-7 universitetus tinkle, kai mūsų su naujausiais nariais jau 31.

Apskirtai, manau, jog ne visuomet didesnis universitetas reiškia geresnį universitetą. Žinoma, į jungimosi procesus galima pažvelgti ir iš teigiamos pusės – kai kurie universitetai yra per maži dirbti su ateities iššūkiais, tad jiems tenka jungtis, tačiau tokiems universitetams kaip KTU – tai jau nėra būtinybė. Jeigu universitetai nori jungtis – puiku, bet tai tikrai ne visuomet yra būtina.

Žvelgiant iš politinės perspektyvos, galima rasti idėją remiančių argumentų (ne visuomet tai patys geriausi argumentai, bet vis dėlto argumentai). Pastebima tendencija, kad kai kuriose šalyse politikai norėtų didesnio valdžios kišimosi ir įtakos universitetų valdymui. Taip neturėtų būti, turime išlaikyti universitetus kiek įmanoma laisvesnius ir nepriklausomus.