NMA vadovas: agentūra sieks būti ne kontrolės, o pagalbos ūkininkams institucija

Baigiantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos laikotarpiui ir rengiantis naujam paramos administravimo periodui, permainų neišvengia ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), ieškanti efektyvesnio bei skaidresnio proceso valdymo būdo bei sprendimų, padėsiančių įveikti bendrosios žemės ūkio politikos iššūkius.

Reaguojant į koronaviruso COVID-19 pandemiją, atlikta įvairių teisės aktų pakeitimų, susijusių ir su NMA veikla, teigia agentūros direktorius Aleksandras Muzikevičius.

Pasak jo, stengiantis paslaugas orientuoti į ūkininkus, kitus pareiškėjus bei paramos gavėjus, taip pat atsižvelgiant į šiandienos aktualijas, atliekami NMA struktūriniai pokyčiai.

Kaip teigia NMA vadovas, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau pritarė NMA siūlymams paramos paraiškas kartu su papildomais dokumentais pateikti pasinaudojant „paraiškų dėžutėmis“ – specialiai įrengtomis vietomis, tiesiogiai nekontaktuojant su kitais asmenimis.

Kad nesustotų įgyvendinamų projektų administravimas bei lėšų jiems išmokėjimas, patvirtintas NMA siūlymas atlikti nuotolines patikras. Paramos gavėjas, naudodamas mobilią programėlę „NMA agro“, geografiniu žymeniu pažymėtose nuotraukose siunčia NMA tikrinamus dokumentus ir (ar) kitus įrodymus apie savo vykdomą veiklą.

Pasak pranešimo, pasėlių deklaravimas, kuris buvo numatytas nuo balandžio 20 iki birželio 7 dienos, pratęstas iki birželio 22 d., o vėluojantiems – iki liepos 17 d.

Kai bus atšauktas karantinas, NMA vietoje atliks pakartotinę patikrą projekto įgyvendinimo laikotarpiu arba jam pasibaigus. Agentūros internetiniame puslapyje yra instrukcija, kaip atlikti patikras vietoje, padedant „NMA agro“ programėlei.

Pasak A. Muzikevičiaus, jau patvirtintas NMA siūlymas, pagal kurį ūkininkai kasmet teiks net trečdaliu mažiau projektų įgyvendinimo ataskaitų – taip sumažės administracinė našta tiek ūkininkams, tiek ir agentūros darbuotojams.

Agentūros vadovo teigimu, 2021–2027 metų programiniu laikotarpiu keisis paramos priemonės, atsiras naujų. Griežtės aplinkosauginiai reikalavimai, todėl NMA numatomi struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, kurių tikslas – operatyvi, skaidri, savalaikė informacija ir aiškūs, greiti, skaidrūs sprendimai ūkininkams.

„Patikras tikrai jau gerokai optimizavome. Tai pavyko bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Valstybine augalininkystės tarnyba (VAT), VšĮ „Ekoagros“. Kiek tik leidžia teisės aktai, sumažinome vizitų pareiškėjų ūkiuose skaičių, pastaruoju metu jau pavyksta išvengti ir besidubliuojančių patikrų. Šiemet ir ateinančiais metais dėl patikrų optimizavimo esame numatę glaudžiai bendradarbiauti su kitomis ūkininkus kontroliuojančiomis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms pavaldžiomis institucijomis (Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, Valstybės žemės fondu, Aplinkos apsaugos departamentu, Valstybine miškų tarnyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru“, – teigia NMA vadovas.

Jo teigimu, būtina kiek įmanoma efektyviau įsisavinti lėšas. Pernai Lietuvos ūkininkai vien dėl vėlavimo pateikti paraiškas neteko apie 270 tūkst. eurų išmokų. Kita dažna sankcijų priežastis – kompleksinės paramos reikalavimų nepaisymas. O juk ir taip Lietuvos žemdirbių sąlygos nėra lygiavertės, lyginant su kitų ES šalių ūkininkų.

Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovo, kad ūkininkai gautų kuo didesnes išmokas ir neprarastų paramos dėl padarytų klaidų, pasitarnauja ir įdiegta mobili programėlė „NMA agro“. NMA jau pateikė ŽŪM sankcijų mažinimo pasiūlymų paketą – numatyta švelninti sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus dydžius, įvedant didesnį diferencijavimą bei toleranciją.

Lietuva – viena pirmųjų valstybių ES, pareiškusių iniciatyvą stebėti laukų agrarinę būklę naudojant palydovus. Planuojama, kad Laukų automatinė nuolatinės stebėsenos informacinė sistema (ALNSIS) pradės veikti 2022 metais, ji pagal teisės aktus bus įdiegta visose ES šalyse. Šia sistema galės naudotis ne tik paramą administruojančios ES institucijos, bet ir ūkininkai. Taigi ūkininkai iš anksto bus informuojami apie laukuose nustatytus neatitikimus, todėl galės juos laiku ištaisyti. Be to, nauja sistema leis atverti ES ir Lietuvos paramos administravimo bei kontrolės procesuose naudojamus duomenis, o tai užtikrins priimamų sprendimų visišką skaidrumą.

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sveikintinais laiko naujosios NMA vadovybės siekius ne bausti, o bendradarbiauti su žemdirbiais ir kitais pareiškėjais bei paramos gavėjais.

„Rūmai atstovauja visų ūkininkų ir kaimo gyventojų interesams, ir šiandien jau pradedame matyti pirmuosius teigiamus rezultatus dėl naštos pareiškėjams ir paramos gavėjams mažinimo, o tuo pačiu stebime ir prisidėjimą prie kaimo ir žemės ūkio gyvavimo bei klestėjimo. Laukia dar ne viena diskusija, pokalbis dėl konkrečių atvejų ir problemų sprendimo, tačiau labai smagu matyti, kad ledai pajudėjo“, – sako A. Svitojus.

ELTA