NKVC viešojoje erdvėje plintančioje kampanijoje dėl Kaliningrado tranzito fiksuoja hibridinės atakos požymių (papildyta)

Viešojoje erdvėje bei socialiniuose tinkluose plintant kampanijai, kuria raginama Lietuvą stabdyti Kaliningrado tranzitą, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) nurodo, jog kartu su kitomis atsakingomis institucijomis vykdo situacijos stebėseną bei analizę. Analitikų teigimu, kampanijoje fiksuojama hibridinės atakos požymių.

„NKVC kartu su kitomis institucijomis vykdo šios kampanijos stebėseną ir analizę. Informuoti asmenys, kuriais gali būti siekiama pasinaudoti, operacija siekiant priešiškų tikslų. Galime patvirtinti, kad analitikai fiksuoja hibridinės atakos požymių“, – komentare Eltai nurodė NKVC vyriausiasis patarėjas Darius Buta.

Socialiniame tinkle „X“ plinta daugiausiai netikrų paskyrų – vadinamųjų botų – skelbiami įrašai, kuriuose reiškiami raginimai Lietuvai stabdyti tranzitinius traukinius į Kaliningrado sritį.

Įvairiuose įrašuose raginama imtis veiksmų ir apsaugoti Europą, nutraukti bet kokius ryšius su Kremliumi. Taip pat referuojama į praėjusį savaitgalį įvykusią sinchronizaciją su Vakarų elektros tinklais, pažymint, jog tai turėtų būti dar vienas būdas nutraukti bet kokį kontaktą su Rusija. Tokie įrašai – su nuotraukomis, sugeneruotomis dirbtiniu intelektu.

Tiesa, praėjusių metų lapkritį portale peticijos.lt pasirodė ir peticija, kuria prašoma uždrausti Rusijos traukinių Sankt Peterburgas–Kaliningradas, Maskva–Kaliningradas ir Adleris–Kaliningradas tranzitą per Lietuvos teritoriją. Peticija taip pat reikalaujama griežtinti visų rūšių tranzito iš Rusijos į Kaliningrado sritį kontrolę. Per pastaruosius 3 mėnesius ši peticija surinko 792 parašus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus vertinimu, pastaroji viešojoje erdvėje plintanti kampanija – yra automatizuota, įrašai socialiniame tinkle „X“ publikuojami iš netikrų paskyrų.

„Iš principo yra toks botų spiečius. Profiliai – sukurti 2023 m. spalio mėnesį. Tie profiliai dabar panaudojami tokiai kampanijai. Kampanijos žinučių sklaidos principas – tos žinutės yra kabinamos prie tam tikrų populiarių straipsnių kaip atsakymai, kad padidintų tos kampanijos matomumą. Yra naudojama dirbtinio intelekto technika – prikabinami paveiksliukai su traukiniais. Ir tai eina tokiomis bangomis – buvo prieš dieną, buvo prieš dvi dienas, prieš tris dienas“, – Eltai teigė N. Maliukevičius.

„Tam tikras apgaulės mechanizmas, kuris bando parodyti Lietuvą kaip tam tikras problemas Kaliningrado sričiai keliančią valstybę ir iš to eskaluojant tam tikrą virtualios krizės vaizdinį“, – dėstė jis.

N. Maliukevičius pastebėjo, kad plintanti kampanija gali būti siejama ir su Baltijos šalių atsijungimu nuo BRELL žiedo.

„Panašu, kad ši kampanija sukabinta ir su Lietuvos prisijungimu prie Europos elektros tinklų. Bandoma, matyt, tos operacijos matomumą padidinti su šiuo svarbiu įvykiu“, – pridūrė VU TSPMI dėstytojas.

Nuo 2003 m. Kaliningrado tranzitas per Lietuvą vyksta remiantis galiojančiu Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos susitarimu bei jame apibrėžtais įsipareigojimais. Prieš keletą metų, 2022 m., įsigaliojus Bendrijos sankcijoms, prekių tranzitas į Kaliningradą tebevykta, tačiau yra atitinkamų apribojimų.

Pagal Europos Komisijos (EK) išaiškinimą, geležinkeliu leidžiamas tokių sankcionuotų prekių tranzitas, kurios yra skirtos užtikrinti būtinuosius poreikius. Taip pat šis kiekis skaičiuojamas pagal paskutinių 3 metų tranzito apimčių vidurkį. Ribojimai karinės ar dvigubos paskirties prekių tranzitui bei technologijoms – galioja.