Niūrios Lietuvos europarlamentarų nuotaikos dėl Ukrainos: nėra jokių derybų, yra dalybos

Lietuvos politikai nebeslepia pesimizmo vertindami amerikiečių iniciatyva pradėtas taikos Ukrainoje paieškas. Europarlamentarų teigimu, pasaulio demokratijoms oponuojančios „blogio ašies“ valstybės akylai stebi šiuose procesuose ryškėjantį Vakarų silpnumą ir laukia progos atakuoti. Jų nuomone, stabilumo neįneša ir naujosios JAV administracijos veiksmai. Priešingai, akcentuoja  socialdemokratams priklausantis  Vytenis Povilas Andriukaitis, iniciatyvos, kurios pastarosiomis savaitėmis ėmėsi amerikiečiai, derybų dėl taikos net neprimena.

„Nėra jokių derybų. Vienintelis derybų šeimininkas turintis mandatą visame pasaulyje yra tik Ukraina. Visa kita yra tik dalybos. Turime tik du pasirinkimus: Helsinkio susitarimai arba Jalta. Jalta yra jėgos dalybų ir naujų dalomųjų linijų statymas, o Helsinkio susitarimai yra pasaulio tvarka, ant kurios laikosi tautų nepriklausomybė, suverenitetas, teritorinis integralumas ir tautos teisė apsispręsti be jokių intervencijų iš išorės“, – emocingai penktadienį Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Lietuva-Ukrainai“ kalbėjo socialdemokratas.

Politiko teigimu, reikia nebijoti pasakyti, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neturi mandato deryboms dėl taikos Ukrainoje. Priešingai, akcentavo V. Andriukaitis, reikia Baltųjų rūmų šeimininkui pastatyti sanitarinį kordoną. 

„Jungtinės Valstijos mandato iš Ukrainos neturi. Šiandien reikėtų tikrai pasakyti, kad ponui Trumpui reikėtų pritaikyti cordon sanitaire (pranc. sanitarinis kordonas)“, – teigė europarlamentaras. 

„Nėra jokių derybų, yra dalybos. Prieš dalybas turi susivienyti visas demokratinis pasaulis. Helsinkio susitarimai yra tai, kas turi būti įgyvendinta“, – apibendrino V. Andriukaitis. 

Pesimizmo kalbant apie Europos, Ukrainos ir Lietuvos saugumą neslėpė ir kitas europarlamentaras Petras Auštrevičius. Anot jo, pasaulio demokratijos yra atsidūrusios pavojuje. 

„Blogio ašies dalyviai labai jau akylai stebi Vakarų silpnumą ir tiesiog laukia savo valandos. Jie turi planą. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas atsakingas Vakarų civilizacijos pilietis gali laisvai pasirinkti paramos Ukrainai būdą. Jų yra daug“, – Seime penktadienį kalbėjo P. Auštrevičius. 

Europarlamentaro teigimu, žvelgiant į euroatlantineje bendruomenėje pastaruoju metu kilusią sumaištį reikia pripažinti, kad europiečiai visgi nesugebėjo patys užsitikrinti saugumo.  

„Europa nesugebėjo laiku padaryti reikiamų sprendimų savo saugumo užtikrinimui. Ir dabar tebevėluojame. Dabar laikas parodys mūsų ryžto stiprumą. Išbandys mūsų bendrų sprendimų kokybę. Aišku tik viena – Europa be Ukrainos yra silpna. Europa su Ukraina yra labai stipri. Linkiu, kad tai suprastų Europa", – teigė liberalas. 

Savo ruožtu Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius sako, kad dar reikėtų šiek tiek luktelti, kad būtų suvokta, kokia visgi bus amerikiečių strategija sprendžiant karo Ukrainoje klausimą. 

„Aš nesiruošiu svarstyti JAV politikos. Mes pamatysime turbūt per artimiausią laikotarpį, kokia vyraujanti strategija bus įgyvendinama Vašingtono pastangomis. Bet žinau vieną dalyką, kad tai, ką mums tenka daryti ES mastu, tą reikia daryti keletą kartų ir greičiau ir stipriau. Ypač kai kalbame tiek apie ES gynybos pajėgumų vystymą, tiek ir apie paramą Ukrainai“, – sakė ekspremjeras.  

Į Baltuosius rūmus grįžęs Donaldas Trumpas pradėjo derybas dėl taikos trejus metus nuo karo kenčiančioje Ukrainoje. Pastaruoju metu neabejojama, kad jų metu Rusija gali grįžti prie 2021 m. keltų ultimatumų NATO. Tuo metu Maskva reikalavo, kad Aljansas negalėtų priimti jokių naujų narių ir ragino nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse. 

Todėl D. Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu ir didelis dėmesys Rusijos lūkesčiams kelia nerimą Europos valstybėms.

JAV lyderis yra pareiškęs, jog, Europos šalims neskiriant pakankamai dėmesio ir finansų gynybai bei saugumui, Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO. D. Trumpas reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.

Tuo metu Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį D. Trumpas trečiadienį pavadino diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis. Prieš tai jis pažėrė tuos pačius teiginius, kuriuos kartoja Kremlius: kad Ukraina pati kalta dėl karo ir kad V. Zelenskis nėra teisėtas prezidentas. Savo ruožtu V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą pasidavus Rusijos „dezinformacijai“.

Praėjusią savaitę JAV gynybos sekretorius Peteas Hegsethas perspėjo NATO sąjungininkus Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne „tęsis amžinai“, ir paragino juos skirti daugiau lėšų gynybai.

Visgi, reaguodamas į tokius pareiškimus buvęs D. Trumpo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris patikino, kad amerikiečių kariai liks Baltijos valstybėse.