Nevyriausybinės organizacijos palaiko taršaus kuro apmokestinimą, bet siūlo numatyti pagalbą skurdžiau gyvenantiems

Šiandien Seime priimti Akcizų įstatymo pakeitimai, kuriais apmokestinamas taršus kuras, šalia įprastinio akcizo tarifo įvedant papildomą anglies dvideginio (CO2) tarifą. Taip pat, ieškant papildomų lėšų šalies apsaugai, įvedamas tarifas saugumui. Jei šio įstatymo pataisos bus priimtos jas pasirašius Prezidentui, nuo 2025 m. sausio 1 dienos litras dyzelino kainuos apie 13 centų daugiau, o litras benzino beveik 6 centais daugiau nei šiuo metu.

Į šalies biudžetą tikimasi papildomai surinkti beveik 65 mln. eurų.

„Manome, kad tai – sveikintina iniciatyva ir jos reikėjo jau anksčiau. Aukštesnės kuro kainos įgyvendina žaliosios darbotvarkės principą „teršėjas moka”. Be to, tikimasi, kad tai skatins gyventojus rinktis alternatyvas asmeniniam automobiliui: dažniau rinktis viešąjį transportą, dalintis automobiliais, o trumpesnius atstumus keliauti dviračiu ar pėstute. Klimato pokyčių keliamos grėsmės Lietuvos gyventojams ne mažiau svarbios nei karinės grėsmės“, – sako Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika” vadovas.

Pasak Vartotojų aljanso atstovo Kęstučio Kupšio, visuomenė jau gerai žino ir apie katastrofiškas iškastinio kuro deginimo pasekmes klimatui, ir apie taršą, kurią ypatingai skleidžia dyzelinu varomi vidaus degimo varikliai. „Tačiau pritrūksta vieno svarbaus žingsnio: mokestinių priemonių, kuriomis kiekvienas sudegintas kuro litras būtų susiejamas su žala gamtai. Gera mokesčių reforma – tai tokia reforma, kuri yra ne tik teisinga, bet ir „žalia”, kai mokestiniai svertai panaudojami stabdyti aplinkai kenkiančią ūkinę veiklą”, – pastebi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys bei Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Lengvatos ūkininkams – lieka

Nevyriausybinių organizacijų atstovai pastebi, kad Akcizų įstatymo pakeitimuose numatyti papildomų tiek saugumo, tiek CO2 tarifų dydžiai – politinių kompromisų Seimo komitetuose vaisius. Deja, panašu, kad ūkininkai ir vėl išsiderės išimčių. Žadama palikti dabar galiojantį mažesnį tarifą žaliajam dyzelinui.

„Lietuva jau dabar susiduria su grėsmingais klimato kaitos padariniais – sausromis, sniego dangos mažėjimu, dažnėjančiais ir mažiau prognozuojamais ekstremaliais reiškiniais. Pirmieji, kas jaučia šiuos padarinius – būtent ūkininkai. Tuo tarpu žemės ūkis yra trečias sektorius Lietuvoje pagal daugiausiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. O į žemės ūkio techniką pilamas kuras į šiuos skaičiavimus net nepatenka, jis priskiriamas transportui. Subsidijų žaliajam dyzelinui turi nelikti. Tik taip paskatinsime ūkininkus kuro naudoti mažiau ir imtis atsakomybės mažinant savo poveikį gamtai. Kuo greičiau turime ryžtingai atsisakyti visų subsidijų iškastiniam kurui”, – pabrėžia VšĮ „Baltijos aplinkos forumas" direktoriaus pavaduotoja Rita Grinienė.

Suvienodins visas kuro rūšis

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis pasveikino iniciatyvą Akcizų įstatymu suvienodinti visas kuro rūšis, kad nekiltų noro nuo iškastinio kuro pereiti prie durpių kūrenimo. Nors tik apie 1 proc. Lietuvoje išgaunamų durpių yra panaudojama energetikoje, daugiausia namų ūkiuose, tačiau jei akcizas šiai kuro rūšiai bus itin mažas, ši kuro rūšis bus konkurencingesnė, be to, ji pasižymi didesne kaitra už medieną.

„Dėl durpių gavybos naikinami durpynai, dėl ko per tūkstantmečius sukaupti didžiuliai organinės anglies kiekiai patenka į atmosferą CO2 dujų pavidalu ją vis labiau šiltindami. Todėl neturėtų būti daroma išimčių tokiai kuro rūšiai, skatinant ją naudoti kaip alternatyvą iškastiniam kurui, o juo labiau laikyti atsinaujinančiu ištekliu”, – teigia Nerijus Zableckis.

Klausimai dėl pažeidžiamų visuomenės grupių

Nevyriausybinių organizacijų atstovai taip pat pažymi, kad inicijuojant svarbius pokyčius ir šį kartą trūksta Aplinkos ministerijos aiškesnės komunikacijos su visuomene.

„Suprantame, kad brangstantys degalai kels ir prekių bei paslaugų kainą, tad tai labiausiai atsilieps mažesnių pajamų gyventojams. Be to, kaimo vietovių gyventojams ir dabar trūksta alternatyvų viešuoju transportu keliauti į darbą. Liko neatsakyti klausimai, kaip Akcizų įstatymo pakeitimai atsilieps pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir kaip bus sprendžiama“, – teigia K. Kupšys, Vartotojų aljanso viceprezidentas. 

Jis pabrėžė, kad teisingos žaliosios pertvarkos principas „nepalikti nė vieno už borto“ reikalauja nespręsti klimato kaitos problemų pačių vargingiausiųjų sąskaita.
Pasak K. Kupšio, nelaukiant Europos Sąjungos planuojamo Socialinio klimato fondo veikimo pradžios 2026 m., jau dabar reikia rūpintis pažeidžiamomis grupėmis, dalį esamų Klimato kaitos fondo priemonių nukreipiant viešojo transporto plėtrai Lietuvos regionuose.

Už švarų orą ir sveikatą turime susimokėti

Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimu būtent Akcizo įstatymo pakeitimai labiausiai prisidėtų prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo Lietuvoje. Siūlomame akcizų įstatymo projekte numatoma fiksuota kasmet auganti išmestos CO2 tonos kaina nuo 10 iki 60 eurų 2030 metais.

Lietuvai nesiseka pasiekti numatytų 2023 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo transporto sektoriuje tikslų. Tad gali tekti mokėti baudas, kurios siektų 450-480 mln. eurų, o tai yra daug daugiau nei gyventojai suneštų per akcizo mokestį.

„Bet kokiu atveju mums patiems teks susimokėti už tai, kad važinėjame taršiais automobiliais. Jei ne pinigais, tai sveikata. Lietuvai jau brangiai kainuoja gydyti oro taršos sukeliamas lėtines ligas. Turime tiesiog nustoti teršti orą, kuriuo patys kvėpuojame. Ir – imtis atsakomybės sprendžiant klimato krizę, ne todėl, kad kažkas „iš Europos” grasina baudomis, o todėl, kad patys suprantame, jog problemas reikia spręsti“, – pabrėžia Rita Grinienė.

Be to, nevyriausybinėms organizacijoms kyla klausimų ir dėl surinkto akcizo mokesčio paskirstymo. „Lėšos eina į bendrą biudžetą ir mes nežinome, kiek bus skirta lėšų aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti, o kiek – krašto saugumui užtikrinti. Mes siūlome pagalvoti apie alternatyvų Klimato kaitos fondą – tai suteiktų skaidrumo, kiek ir kam bus skiriama lėšų”, – svarsto Vartotojų aljanso viceprezidentas K. Kupšys.