„Debunk.org“ kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tyrėjais nustatė galimus dirbtinio turinio matomumo didinimo atvejus socialiniame tinkle „Facebook“, kurių dėka buvo imituojamos kandidato į Vilniaus miesto merus Petro Gražulio įrašų socialinės interakcijos, taip sukuriant tikrovės neatitinkantį politiko palaikymo ir populiarumo įspūdį.
Interakcijų socialiniuose tinkluose autentiškumas vertinimas konversijos piltuvėlio principu. Nuo viso peržiūrų kiekio, maždaug 2–7 proc. vartotojų komentuoja, dalijasi, ir/arba spaudžia „patinka“. Todėl atvejis, kai peržiūrų skaičius yra mažesnis už interakcijų, nėra logiškai įmanomas, nebent naudojamos manipuliavimo platformomis technikos, pažymima pranešime.
P. Gražulio atveju, rinkimų agitacijos laikotarpiu į asmeninę kandidato „Facebook“ paskyrą įkelti 56 vaizdo įrašai. 49 atvejais soc. interakcijų skaičius yra didesnis nei peržiūrų, kas nebūtų įmanoma be manipuliacinių priemonių. Minimi 49 vaizdo įrašai iš viso surinko 26141 soc. interakcijų ir tik 2823 peržiūrų.
„Pavyzdžiui, P. Gražulio „Facebook“ paskyroje 2023 m. sausio 19 d. paskelbtas įrašas „Atsižvelgiau į žmonių siūlymus, papildžiau skydelį dar vienu lipduku, už Lietuvą BE konservų“ turi vos 93 peržiūras, tačiau yra surinkęs net 425 „patinka“ paspaudimus ir 56 komentarus. Pažymėtina, kad socialinio tinklo „Facebook“ peržiūros skaičiuojamos praėjus 3 sekundėms nuo vaizdo įrašo peržiūros pradžios, todėl gerokai didesnis interakcijų skaičius, lyginant su peržiūrų skaičiumi, rodo neautentišką veiką socialiniame tinkle. Tai gali būti bandymas manipuliuoti platformos algoritmu, siekiant, kad turinį pamatytų kuo daugiau žmonių“, – rašoma pranešime.
Panašūs atvejai nustatyti ir kituose kandidato į Vilniaus miesto mero postą įrašuose: sausio 19 d. vaizdo įrašas P. Gražulio Facebook paskyroje: 425 reakcijos, 56 komentarai, ir tik 93 peržiūros. Sausio 14 d. vaizdo įrašas: 1,3 tūkst. interakcijų, 221 komentarų ir tik 466 peržiūros. Sausio 23 d. vaizdo įrašas – 423 reakcijos, 40 komentarų ir tik 234 peržiūrų
„Manipuliacijos socialiniais tinklais naudojimas rinkiminių kampanijų metu yra pavojingas, nes jų pagalba sukuriama iliuzija, kad konkretūs politikai ar partijos sulaukia didelio palaikymo. Tokiu būdu paveikiama viešoji nuomonė, daroma įtaka žmonių apsisprendimams ir tai turi tiesioginį poveikį rinkimų rezultatams“, – sako „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.
Nagrinėjamu atveju, nustačius galimą botų panaudojimą siekiant daryti įtaką socialiniame tinkle „Facebook“ skleidžiamų įrašų populiarumui ir sklaidai, pažeidžiami pamatiniai, įstatymais reglamentuojami rinkimų principai: skaidrumas, teisingumas, sąžiningumas ir sąžininga konkurencija.
„Rinkėjai turi žinoti, kad kandidatai, siekdami išpopuliarinti savo įrašus, gali panaudoti neteisėtas soc. medijų platformų manipuliavimo priemones. Be to, kandidato skleidžiama politinė agitacija turi atitikti tikrovę, kadangi tai gali turėti įtakos rinkėjų pasirinkimui. Šiuo atveju, iškreipiant socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtų įrašų rodiklius, sukuriamas didesnio palaikymo įspūdis, kuris gali suklaidinti neapsisprendusius piliečius“, – sako V. Daukšas.
„Baltosios pirštinės kiekvienuose rinkimuose fiksuoja vis daugiau politinės agitacijos pažeidimų internetinėje erdvėje. Nors apskritai identifikuoti agitacijos pažeidimus ir taikyti už juos teisinę atsakomybę įmanoma, galimybės operatyviai nustatyti ir įrodyti būtent tokius atvejus, kai dirbtinai padidinamas įrašų matomumas socialiniuose tinkluose, ribotos. Tokių technologijų naudojimas rinkimų agitacijoje fiksuojamas pirmą kartą, tikėtina, kad panašių atvejų, gal net didesniais mastais, gali pasitaikyti ir ateityje. Tai kelia didžiulę grėsmę rinkimų skaidrumui ir sąžiningai kandidatų konkurencijai. Dabartiniame teisiniame reguliavime nėra instrumentų, kurių pagrindu būtų galima idetinfikuoti tokius pažeidimus bei taikyti atsakomybę už tai atsakingiems asmenims.“ – teigia organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovas Laimonas Petreikis.
Nors šiuo metu socialinių tinklų botų naudojimas rinkiminei agitacijai socialiniuose tinkluose nėra atskirai reglamentuotas, manipuliavimo interneto platforma sąvoką, tokios veiklos draudimą ir už tai taikomas sankcijas planuojama įtraukti į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, taip suteikiant minėtoms veikoms didesnę reikšmę. Tai taip pat taptų svarbiais žingsniais artėjant 2024 m. prezidento, Europos parlamento ir Seimo rinkimams, pažymima pranešime.
Teikdamos skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai, „Baltosios pirštinės“ ir „Debunk.org“ siekia paraginti institucijas imtis visų prieinamų teisinių priemonių, o jų nesant – užtikrinti jų atsiradimą inicijuojant teisės aktų pakeitimus, kad ateityje manipuliavimas interneto platforma dirbtinai didinant turinio matomumą būtų užkardytas, o atsakingi subjektai – patraukti atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.
etaplius TV
0
