Nevyriausybinės organizacijos B. Pistoriusui įteikė padėkos laišką: Vokietijos kariams rodysime šiltą svetingumą (papildyta)

Ketvirtadienį Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO) šalyje besilankančiam Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui įteikė padėkos laišką. Pasak jų, šiuo raštu norima išreikšti dėkingumą dėl dvišalio susitarimo bendradarbiauti gynybos srityje.

„Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje mums yra istorinės reikšmės. Lietuvai ir jos žmonėms ši sutartis reiškia daug daugiau nei karinę paramą. Vokietijos karių atvykimas į mūsų šalį mums yra Europos vienybės vardan laisvės, demokratijos ir žmogaus teisės simbolis. Nes be saugumo neįmanoma niekas“, – rašoma NVO laiške B. Pistoriusui.

„Kreipiamės į Jus, norėdami Lietuvos pilietinės visuomenės vardu išreikšti didelę padėką ir nuoširdų palaikymą į Lietuvą atvyksiantiems Vokietijos kariams. Esame pasirengę parodyti šiltą svetingumą jiems ir jų šeimoms. (...) Saugi Europa kiekvienam europiečiui yra mūsų visų tikslas ir užduotis“, – pabrėžė oranizacijos.

Ragina atkreipti dėmesį į karą Ukrainoje

Nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas sako, kad šiuo laišku siekiama ne tik padėkoti Vokietijos gynybos ministrui, tačiau ir atkreipti dėmesį, jog trečius metus besitęsiantis plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą „yra karas prieš Europos vertybes“.

„Šis sveikinimas susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis – mes, šalies organizacijos, dėkojame už Vokietijos indėlį į Lietuvos saugumą. (...) Kita dalis yra Ukraina. Sakiau ministrui, kad mes privalome kovoti. Matosi, kad jis supranta šitą dalyką. Noriu manyti, kad su laiku Vokietija susipras ir teiks ilgojo nuotolio ginkluotę Ukrainai“, – Seime po laiško įteikimo žurnalistams teigė J. Ohmanas.

Šį laišką B. Pistoriusui Lietuvos NVO įteikė po Seimo plenarinio posėdžio metu jo pasakytos kalbos.

Laišką pasirašė „Blue/Yellow“, Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maltiečiai“, LiJOT, Lietuvos moksleivių sąjunga, Trečiojo amžiaus universitetų asociacija, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos studentų sąjunga, Ukrainos namai, Atviros Lietuvos fondas, Pilietinės visuomenės institutas ir kitos organizacijos.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Lietuvoje lankosi Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas. Seimo plenarinio posėdžio metu jis iš parlamento posėdžio salės tribūnos sakė kalbą.

Po to Seimas planuoja ratifikuoti dvišalį Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Dvišalė sutartis apibrėš brigados karių, jų šeimų teisinį statusą

Pastarąją sutartį, kuri apibrėžia į Lietuvą perkeliamos vokiečių karių brigados karių, jų šeimų, civilių tarnautojų teises, Berlyne jau pasirašė šalių gynybos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir B. Pistorius bei užsienio reikalų viceministrai.

Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.

Vokietijos karinių pajėgų ir valstybinių įmonių įsigyjamam turtui ar paslaugoms, skirtoms išimtinai brigados poreikiams, taip pat nebus taikomas pridėtinės vertės mokestis, akcizai ar panašios mokestinės prievolės.

Sutartyje reglamentuota galimybė Vokietijos karinėms pajėgoms steigti šalyje karinį paštą, vairavimo mokyklas, karines gydymo įstaigas, radijo stotį. Tiesa, radijo dažniai vokiečių reikmėms bus suteikiami nemokamai.

Susitarime – ir dėmesys švietimui. Dokumente teigiama, jog karių vaikai Lietuvoje mokysis savo gimtąja kalba pagal Vokietijos švietimo programas. Numatoma, kad infrastruktūrą ugdymui suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės – įskaitant ir galimas objektų statybas. Išlaidos tokiems poreikiams bei galimoms ugdymo įstaigų statyboms bus skiriamos Vyriausybės sprendimu.

ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.