Neveikiantis ribojimas ūkininkams įsigyti iki 500 ha žemės didina stambių ūkių koncentraciją

Ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems subjektams valdyti ne daugiau nei 500 hektarų žemės plotą yra neveiksmingas, todėl Lietuvoje didėja stambių ūkių koncentracija, sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

„Keliame klausimus dėl 500 hektarų žemės įstatymo, nes mes matome tai kaip vieną tokių didesnių problemų, kas liečia regionų plėtrą ir bendrą ūkio pasiskirstymą. Kada 500 hektarų ribojimas yra apeinamas, tuo didesnė žemės koncentracija atitenka vis mažesniam žmonių ratui“, – Eltai po žemdirbių atstovų susitikimo su aplinkos ministru antradienį kalbėjo V. Buivydas.

Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis savo ruožtu teigė, kad ministerija įvertins tvarką reglamentuojantį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, tačiau apie konkrečius sprendimus dar nekalba.

„Dalis žemdirbių problemų buvo žinomos, kaip ir tas neveikiantis žemės įsigijimo apribojimas. Šiandien numatyta padaryti analizę, pasižiūrėti, kiek plačiai tai buvo paplitę ir imtis žingsnių, kad tas įstatymas veiktų“, – Eltai teigė jis.

V. Buivydas taip pat sakė išgirdęs teigiamai nuteikiančią žinutę iš ministerijos, kad sprendimų bus ieškoma.

„Jie greitų sprendimų nesuruošia priimti. Minėjo ministras, kad dėl 500 hektarų buvo kalbėta su žemės ūkio ministru Igno Hofmanu. Jų pozicija yra tokia, kad įstatymas turi veikti, tai džiugina“, – aiškino jis.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. 

2023 m. pradžioje Aplinkos ministerija siūlė žemės įsigijimo apribojimą panaikinti, tačiau vėliau ketinimo atsisakė. Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra sakęs, kad ministerija nesiūlys jokių teisės aktų pakeitimų, tačiau pažadėjo stiprinti vidines tvarkas ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) kontrolę.

Palaiko nenaudojamos valstybinės žemės pardavimą gynybos reikmėms

Iki 2030-ųjų siekiant gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir šiam tikslui politikams svarstant parduoti nenaudojamus valstybinės žemės sklypus, ūkininkų atstovai tikina iniciatyvą palaikantys, tačiau pirmiausia ragina atsižvelgti į žemės ūkio stambėjimo problemą šalyje.

„Žemė yra mūsų nacionalinis turtas ir brangiausia, ką turi valstybė, ir, jeigu mes ją parduosime taip paprastai, nesutvarkę įstatymo, kuris šiandien neveikia, aš manau, kad tai bus tiesiog tam tikrų interesų grupių naudos gavimas ir tai bus neteisinga“, – pažymėjo ŽŪR vicepirmininkas.

„Pirmiausia turime sutvarkyti žemės įstatymą, kad 500 hektarų ribojimas veiktų, o po to ieškokime galimybių, kaip ir kam tokiomis sąlygomis parduoti valstybinę žemę“, – sakė V. Buivydas.

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo dalį lėšų gynybos reikmėms surinkti įveiklinant – išnuomojant ir parduodant – nenaudojamus valstybinius žemės ūkio paskirties ir miškų plotus. Politikų skaičiavimais, toku būdu valstybė iš viso papildomai galėtų surinkti virš 3 mlrd. eurų pajamų.

Dar pernai gruodį Seimas po pateikimo pritarė konservatoriaus Kazio Starkevičiaus siūlymui, kuriuo būtų leidžiama ne aukciono būdu parduoti iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus ir dalį miškų teritorijos, o gautos lėšos būtų pervedamos į Valstybės gynybos fondą.

Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. 

Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.