Neuromokslininkas: „Vyresniame amžiuje sunkiau mokytis tik tada, kai prarandame motyvaciją ką nors keisti“

Palaikant smegenų aktyvumą – dirbant kompiuteriu, žaidžiant žaidimus, užsiimant rankdarbiais ar bendraujant – galima sumažinti atminties praradimo riziką. Tai rodo „Mayo“ klinikos mokslininkų grupės tyrimas, praėjusiais metais publikuotas žurnale „Neurology“. Suprastėjusi atmintis signalizuoja pažinimo funkcijų sutrikimą, o tai gali būti ir demencijos ar Alzhaimerio ligos pradžia. Tačiau įdarbinant smegenis įmanoma išlaikyti aštrų protą ir vyresniame amžiuje. Pasak tyrėjų, ir žmonės, kuriems daugiau nei 70-imt, gali pasiekti rezultatų.

JAV mokslininkai tyrimo metu išsiaiškino, kad naudojimasis kompiuteriu vidutiniame amžiuje (45-65m.) 48 proc. sumažina pažinimo funkcijų sutrikimo, mąstymo ir atminties problemų riziką. Šia veikla užsiimant vyresniems nei 66-erių metų žmonėms riziką sumažinti pavyko 30 proc.

„Pažintinių funkcijų susilpnėjimo riziką reikšmingai mažina socialinė veikla ir protinis aktyvumas. Šiemet vykusioje JAV Alzheimerio asociacijos tarptautinėje konferencijoje buvo paskelbta, jog privalomas išsilavinimas ir mokymo kokybė patikimai sumažina demencijos riziką. Niekada ne per anksti ir ne per vėlu imtis veiksmų, kad apgintume savo atmintį ir mąstymo sugebėjimus. Neuromokslų žiniomis pagrįsta sveikų smegenų „dieta“ būtų tokia: fizinis aktyvumas, naujų dalykų mokymasis ir protinis aktyvumas, bendravimas, kokybiškas miegas, laikas savirefleksijai, žaidimams, darbas, rūpinimasis širdies ir kraujagyslių būkle atsisakant žalingų įpročių bei keičiant mitybą“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos docentas, probleminio mokymo specialistas, Neuromokslų instituto Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas, gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Skauminas.

Skaitmeniniai įgūdžiai – priešnuodis senėjimui

Galimybę įgyti skaitmeninių įgūdžių ir lavinti savo mąstymą suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Pasak jo organizatorių, nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose šalies bibliotekose dalyvavo beveik 60 tūkst. gyventojų.

„Didžioji dalis besimokiusiųjų yra vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonės, kurių dauguma tebėra skaitmeninėje atskirtyje, ją ir siekiame sumažinti. Šiuose kursuose jie mokosi naujų dalykų, pažindinasi su skaitmenine erdve ir jos teikiamomis galimybėmis. Bet svarbiausia tai, kad po kursų žmonės pasikeičia – jie išeina ne tik įgiję skaitmeninių įgūdžių, bet ir labiau pasitikintys savo jėgomis bei aktyvesni. Senjorai tarsi išgyvena antrą jaunystę – susikuria socialinių tinklų paskyras, internete susiranda bendraminčių, informacijos apie juos dominančias veiklas bei renginius. Daugelis mokymų dalyvių kartoja ir savo pavyzdžiu patvirtina, kad amžius – ne kliūtis“, – pastebi mokymus organizuojančios asociacijos „Langas į ateitį“ informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė.

K. Skaumino teigimu, evoliucija lėmė, jog mūsų smegenys domisi joms naujais, dėmesį patraukiančiais dalykais, nes ši savybė padėdavo išgyventi. Šiandien vienas tokių smegenims naujų dalykų yra skaitmeninė aplinka.

„Vadinamoji skaitmeninė mokymosi aplinka savaip veikia mūsų atmintį ir dėmesį. Pavyzdžiui, ji yra patogi kontroliuoti mokymosi trukmę bei naujos medžiagos pasikartojimų intervalus. Tai padeda mokymosi turinį išsaugoti ilgalaikėje atmintyje. Be to, kontaktinio mokymo derinimas su mokymu skaitmeninėje aplinkoje gali padėti besimokančiajam geriau prisitaikyti prie individualių būdravimo ir darbingumo svyravimų“, – aiškina jis.

Vis dėlto, neuromokslininkas atkreipia dėmesį, kad skaitmeninė aplinka skatina smegenų veiklos aktyvumą, įtraukia ir užvaldo dėmesį, o tai gali sutrikdyti miego procesus. Be to, mokymasis elektroninėje erdvėje skatina naudotis daliniu, išskaidytu dėmesiu, o gebėjimas išlaikyti koncentruotą dėmesį gali suprastėti.

Kas vyksta smegenyse, kai mokomės naujų dalykų?

„Mokymasis yra procesas, kai keičiamos smegenys. Tai yra įmanoma neuroplastiškumo dėka. Bet kokio tipo mokymasis skatina neuronų jungčių formavimąsi. Tokiu būdu keičiami smegenų ląstelių tarpusavio ryšiai. Smegenys informaciją, gaunamą visų penkių pojūčių pavidalu iš išorės bei organizmo vidaus, paverčia sau suprantama kalba. Smegenų neuronai tarpusavyje formuoja jungtis, sukurdami tai, ką vadinu „smegenų žemėlapiais“. Kai kurie žemėlapiai yra pastovūs ir turi savo funkcijas, pavyzdžiui, rankos valdymas, klausa, rega arba kalbėjimas. Kai kurios iš šių jungčių gali būti nepastovios, sukuriamos ir vėl išformuojamos. Tai vadinama neuroplastiškumu“, – pasakoja neuromokslininkas.

Pasak jo, neuroplastiškumas yra evoliucijos eigoje įgytas smegenų gebėjimas keistis. Šis gebėjimas mūsų protėviams labai pravertė sprendžiant problemas, kai reikėjo prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir greitai mokytis. Priešistoriniais laikais gyvenimo trukmė tiesiogiai priklausė nuo gebėjimo greitai mokytis iš patirčių. Mokymasis buvo ir yra viena iš smegenų „išlikimo strategijų“.

Vyresniame amžiuje mokytis padeda motyvacija

K. Skauminas įsitikinęs, kad viena esminių problemų mokantis yra informacijos kiekis. Socialinė ir skaitmeninė aplinka keičiasi didžiuliu pagreičiu. Nors mūsų smegenys turi savybę keistis, joms tenka susidoroti su didžiuliu kiekiu informacijos. Kad smegenys susitvarkytų su šiuo iššūkiu, evoliucija leido žmonėms išsiugdyti mechanizmą, kurio pagalba smegenys nustato eiliškumą, kurią informaciją apdoroti pirmiausia – tai vadinama dėmesiu. Būtent gebėjimas sukaupti dėmesį ir yra mokymosi pagrindas.

„Viena vertus, vyresniame amžiuje sumažėja dėmesį trikdančių veiksnių, todėl būtų logiška manyti, kad turi būti lengviau sukaupti dėmesį, bet yra vienas „bet“. Sąmoningas dėmesys reikalauja energijos, o energija yra išsenkantis resursas. Tai priklauso nuo kraujotakos ir metabolizmo smegenyse, o šie veiksniai su amžiumi blogėja, nes mažėja fizinis aktyvumas, atsiranda amžinių pakitimų kardiovaskulinėje sistemoje. Tačiau yra ir tam tikri psichosocialiniai veiksniai, darantys įtaką mokymuisi vyresniame amžiuje. Energijos sąmoningam dėmesiui suteikia motyvacija. Kodėl su amžiumi turi išnykti motyvacija mokytis ką nors nauja? Vyresniame amžiuje mums sunkiau mokytis tik tais atvejais, kai prarandame socialinius ryšius bei nebematome motyvacijos ką nors keisti“, – atkreipia dėmesį neuromokslininkas.

Norintiems mokytis naujų dalykų vyresniame amžiuje K. Skauminas pataria surasti sau tinkantį būdą. Jo teigimu, svarbu yra ne informacija ar turinys, o kiek tai kelia iššūkių konkretaus žmogaus smegenims, kiek tai žadina smalsumą ir motyvaciją. Vieniems tai yra žaidimai, kitiems užsienio kalba, kelionės arba menas. Nepaisant tobulėjančių technologijų ir joms pritaikytų mokymo programų, rezultatas vis tiek priklauso tik nuo žmogaus.

Susidomėję skaitmeninio raštingumo žinių gilinimu gali nemokamai dalyvauti dviejų lygių ir skirtingos trukmės mokymuose artimiausioje bibliotekoje arba skaitmeninio raštingumo klasėse internetu. Apie galimybę mokytis galima teirautis telefonu 8 620 20 961 arba informacijos ieškoti projekto „Prisijungusi Lietuva“ interneto svetainėje www.prisijungusi.lt.