Netekome žymaus kraštiečio Konstantino Jakovlevo-Mateckio

2021 m. lapkričio 12 d. mirė žymus kraštietis – architektūros profesorius, habilituotas mokslų daktaras, nusipelnęs mokslo veikėjas Konstantinas JAKOVLEVAS–MATECKIS (1929 03 06 – 2021 11 12).

Šiaulių rajono savivaldybės vadovai reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, Kuršėnų S. Anglickio progimnazijos, kurioje Konstantinas Mateckis buvo laukiamas ir gerbiamas svečias, bendruomenei, kuršėniškiams.

Profesorius Konstantinas Ma­tec­kis 1948 me­tais yra baigęs Kur­šė­nų gim­na­zi­ją, buvo šios mo­kyk­los ketvirtosios lai­dos abi­tu­rien­tas. Kuršėnų gimnazijoje didelę įtaką Konstantino asmenybės formavimuisi turėjo piešimo mokytojas dailininkas Antanas Laukutis, lietuvių kalbos mokytojas Stasys Anglickis, matematikos mokytojas J. Slesoraitis ir kt.  

Dabar tai – Šiaulių r. Kuršėnų S. Anglickio progimnazija. 2010 metais šios mo­kyk­los dai­lės ka­bi­ne­tas buvo pa­va­din­tas pro­fe­so­riaus Konstantino Matec­kio var­du – pats profesorius skyrė lėšų, projektavo šios klasės įrengimą ir dalyvavo jos atidaryme.

2015 metais šioje mokykloje yra įsteigta ir teikiama profesoriaus Konstantino Mateckio premija pažangiausiam Sta­sio Ang­lic­kio progimnazijos 8-osios kla­sės mo­ki­niui. Šia premija ska­ti­na­ma ge­rai mo­ky­tis, do­mė­tis ir stu­di­juo­ti ša­liai rei­ka­lin­gas in­ži­ne­ri­nes spe­cia­ly­bes, atei­ty­je tęs­ti ži­no­mo kur­šė­niš­kio moks­li­nin­ko K. Matec­kio pro­jek­ta­vi­mo ir moks­lo dar­bus.

Konstantinas Mateckis labai domėjosi dabartinio Kuršėnų miesto gyvenimu, miesto pasikeitimais, gatvių ir erdvių pertvarkymais, atvykdavo pamatyti, kaip keičiasi Kuršėnai ir džiaugėsi permainomis.

Konstantinas Mateckis buvo vienas iš aktyviausių Kuršėniškių klubo Vilniuje narių, Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kuršėnų bibliotekai yra padovanojęs savo knygų.

Konstantinas Mateckis gimęs Kaune, bet likimas Kauno inteligentų Mykolo ir Zinaidos Mateckių šeimą su Kuršėnais susiejo prasidėjus karui, 1941 metais. Mateckiai iš Kauno persikėlė gyventi į paveldėtą iš senelių Micaičių palivarką netoli Kuršėnų. Jo tėvas Mykolas Mateckis nuo 1945 – 1959 metais dirbo Kuršėnų rajono ryšių ir pašto viršininku, beveik 20 metų buvo Kuršėnų miesto pensininkų tarybos pirmininku. Mykolas ir Zinaida Mateckiai palaidoti senosiose Kuršėnų miesto kapinėse.

Konstantino Mateckio biografija ir veikla – ištisa Lietuvos kraštovaizdžio, pramoninės architektūros ir aplinkos dizaino epocha. Profesorius Konstantinas Mateckis – savitos miesto bei pramonės kraštovaizdžio architektūros ir gamybinės aplinkos dizaino mokyklos pradininkas, jos teorinių pagrindų kūrėjas, stambių architektūros objektų, pastatytų ne tik šalyje, bet ir užsienyje autorius.

1954 metais Konstantinas Mateckis baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo Vilniaus statybos technikume, Lietuvos architektūros ir statybos institute Kaune ir kitur. Nuo 1976 dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete, yra dirbęs Architektūros fakulteto dekanu, taip pat dirbo ir dėstė Kauno technologijos universitete ir Vilniaus dailės akademijoje, buvo kviestinis Romos universiteto La Sapienza ir Balstogės politechnikos instituto profesorius.

Konstantinas Mateckis yra atlikęs per 25 architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos dizaino mokslinio tyrimo darbus, parengė daugiau kaip 90 projektų, kurių svarbesni – Vilniaus staklių gamykla, Šiaulių staklių gamykla, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, Ignalinos atominės elektrinės, tarptautinės automagistralės Via Baltica, jėzuitų vienuolyno sodo Vingio parke, reabilitacijos centro Baldžio šilas ir kitus projektus.

Konstantinas Mateckis yra parašęs 35 knygas, kurių svarbesnės: „Pramonės teritorijos želdynai“ (1973), „Kompleksinis pramonės teritorijų sutvarkymas“ (1989), „Trumpas architekto žinynas: Landšafto architektūra“ (1990), "Miestotvarka" (2003), "Miesto kraštovaizdžio architektūra" ir kt..

Architektūros profesorius, habilituotas mokslų daktaras, tarptautinės Informatizavimo akademijos akademikas Konstantinas Mateckis per mokslo, kūrybos ir pedagoginės veiklos metus pasiekė ženklių laimėjimų ir aukščiausių apdovanojimų: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino su Karininko kryžiumi kavalierius (2004), Lietuvos Respublikos nusipelnęs mokslo veikėjas (1989), Lietuvos Valstybinės mokslo premijos laureatas (1981), apdovanotas Lietuvos nusipelniusio architekto (2009), Lietuvos nusipelniusio statybininko (2009), Lietuvos nusipelniusio kraštovaizdžio architekto (2005) Garbės ženklais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dviem Aukso medaliais (2006, 2009), Vilniaus Dailės akademijos Lauryno Stuokos Gucevičiaus ir Pranciškaus Smuglevičiaus Garbės medaliu (2004) ir kt. Už nuopelnus Lietuvos mokslui ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui jam suteiktas profesoriaus Emerito Garbės vardas (2007).

VGTU nuotrauka