Neteisėtų migrantų Baltarusijos pasienyje neapgręžta jau 15 parų

Lietuvos pasienyje su Baltarusija pastarąją parą nebuvo apgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas. Tai reiškia, kad neteisėtų migrantų apgręžimo atvejų nefiksuota jau 15 parų.

Tai vienas ilgiausių laikotarpių, kuomet pasienyje nefiksuojama neteisėtai kirsti bandančių užsieniečių nuo pat 2021 metų, kuomet kilo neteisėtos migracijos banga.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis Eltai sakė, kad kol kas ilgiausias periodas, kuomet nebuvo neteisėtų migrantų apgręžimo atvejų, buvo fiksuotas pernai, nuo sausio 16 iki vasario 21 dienos – iš viso 21 dieną.

Pastarąjį kartą Baltarusijos pasienyje migrantai buvo apgręžti, pernai gruodžio 21 dieną, tuomet apgręžti trys migrantai.

Lietuvos pasieniečiai nuslopusią nelegalią migraciją sieja su fizinio barjero prie sienos įrengimu, sienos stebėjimo sistemomis, apgręžimo politika ir galimu Baltarusijos režimo suvokimu, jog sustiprintą Lietuvos sieną bus vis sunkiau įveikti.

„Dėl ko tai įvyko yra kelios priežastys – fizinio barjero efektas, siena su Baltarusija praktiškai yra uždengta ir tai davė rezultatų sienos apsaugai bei nacionaliniam saugumui. Antra, veikia sienos stebėjimo sistemos: pasieniečiai mato 24 valandas per parą, kas juda prie sienos, kas vyksta. Atsirado didelės galimybės reaguoti operatyviai.

Principinga apgręžimo politika, matyt, irgi yra rezultatas ne iškart atėjęs. Galimybė pažeisti sieną ir nekliudomai patekti į Lietuvą beveik yra eliminuota. Praktiškai tie bandymai bevaisiai. Tai suprato ir Baltarusijos pusė, kuri organizavo tuos procesus ir tie, kurie suinteresuoti pasiekti Vakarų Europą. Tą žinią, kad šis kelias nepraeinamas, pasiekia jauną migrantą, vyrą, siekusį tokiu būdu pasiekti Vokietiją“, – Eltai yra sakęs VSAT atstovas G. Mišutis.

Pernai VSAT apgręžė 1002 neteisėtus migrantus. Pasak G. Mišučio, tai labai mažas skaičius palyginti su ankstesniais metais.

„Didžioji dalis pernai apgręžtų migrantų net nebuvo įžengę į Lietuvos teritoriją – kai migrantai pradeda artėti prie sienos, pasieniečiai sureaguoja, kontakto nėra, migrantai pabėga, pasišalina atgal“, – pažymi G. Mišutis.

Latvijoje pernai apgręžta 5 tūkst., Lenkija – 30 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 metais, Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11 tūkst. 211 į Lietuvą neteisėtai bandžiusių prasmukti migrantų.

Nuo 2021 metų rugpjūčio, kuomet VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, iki 2021 metų gruodžio 31 į Lietuvą buvo neįleisti 8 tūkst. 106 asmenys. 

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 22 tūkst. 962 atėjūnams.

Nuo 2021 metų trys šalys – Latvija, Lietuva ir Lenkija – į savo teritoriją neįsileido daugiau 158 tūkst. neteisėtų migrantų. Didžiąją dalį – beveik 107 tūkst. migrantų – atrėmė Lenkijos pasienio pareigūnai.