Net ir įveikę koronavirusą išlikite budrūs: prasideda ūmios pneumokokinės infekcijos sezonas

Nors COVID-19 pandemiją pavyko suvaldyti, tačiau koronavirusas niekur nedingo – visgi, daugelis žmonių atsipalaidavo ir primiršo gydytojų rekomendacijas, kaip pasirūpinti savo sveikata. Išlikti budriems verta ne tik dėl jo – rudenį grėsmę kelia ir kitos virusinės ir infekcinės ligos – kaip ir kasmet, šaltuoju metų laiku sugrįžta pneumokokinė infekcija, apie kurią daugelis vis dar per mažai žino ir neįvertina jos rizikų.

Slengių „MediCA klinika" šeimos gydytoja Jūratė Gasiūnaitė pasakoja, kad pneumokokinė infekcija – tai oro lašeliniu būdu plintanti ūmi bakterinė liga, kurią sukelia Streptococcus pneumoninae bakterijos (pneumokokai). Bakterijų nešiotojui, kuris gali to nė neįtarti, ar sergančiajam čiaudint, kosint ar kalbant pneumokokai patenka į sveiko žmogaus apatinius kvėpavimo takus ir dauginasi, taip vystosi pavojingas kvėpavimo takų uždegimas.

„Šis susirgimas bet kokio amžiaus pacientams dažniausiai pasireiškia staigiu karščiavimu, kosuliu, dusuliu, stipriu skausmu krūtinėje. Esant labai sunkiems simptomams, infekcija gali komplikuotis į plaučių ir vidurinės ausies uždegimą, sukelti sinusitą, meningitą, anginą, endokarditą ar kitas ligas, ūmiausiais atvejais gali išsivystyti žaibinis sepsis, pūlingas meningitas ar bakterinės kilmės kraujo infekcija", – pažymi šeimos gydytoja.

Gydymą apsunkina atsparumas antibiotikams

J. Gasiūnaitė atkreipia dėmesį, kad pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų, dėl to ją sunkiau atpažinti ir diagnozuoti bei laiku paskirti medikamentinį gydymą.

„Pneumokokinę infekciją būtina gydyti antibiotikais, kurių vartojimas sergant sunkesne ligos forma gali trukti apie 2–3 savaites. Kartais gydymas gali trukti ir dar ilgiau, mat pastaruoju metu pastebimas padidėjęs pneumokokų atsparumas vartojamiems vaistams. Tai lemia tiek neatsakingas antibiotikų vartojimas sergant peršalimo ligomis, tiek vis didėjantis infekcijų, tokių kaip tuberkuliozė, gonorėja ir pneumonija, skaičius", – teigia šeimos gydytoja J. Gasiūnaitė.

Pasak gydytojos, net ir pasveikus nuo šios ligos, panašiai kaip persirgus koronaviruso infekcija, pacientai gali susidurti su išliekamosiomis susirgimo pasekmėmis. Priklausomai nuo persirgtos ligos formos, galimi neurologiniai, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai, klausos sutrikimai ar dar rimtesnės komplikacijos.

Didžiausia rizika susirgti kyla vaikams

Šeimos gydytoja J. Gasiūnaitė dar kartą pažymi, kad pneumokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu: „Užsikrėsti pneumokokais galima labai lengvai, tačiau pacientams, kurių imuninė sistema yra stipri, rizika susirgti šia ar kitomis infekcijomis yra žymiai mažesnė – infekcijai plėstis trukdys organizmo apsauginiai mechanizmai".

„Pneumokokine infekcija sergančio žmogaus paveikslas atrodo gana įprastai – tai vyresnis nei 65-erių metų amžiaus žmogus, kurį kamuoja stresas, nuovargis, lėtinės ligos bei kiti nepalankūs veiksniai, pavyzdžiui, peršalimas ar virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Jeigu paciento kvėpavimo takus pažeidžia bakterijos, žmogus lengviau užsikrečia ir kitomis panašaus tipo ligomis – gripu ar net COVID-19", – pasakoja šeimos gydytoja.

Anot J. Gasiūnaitės, kasmet Lietuvoje pneumokokinėmis infekcijomis suserga apie pusė milijono gyventojų, tačiau pavojingiausios ligos yra vaikams iki 5 metų. Tai patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys – nuo pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta apie 1,6 mln. žmonių, iš kurių, apie 1 mln. yra vaikai.

Veiksmingiausia prevencinė priemonė – skiepai

Nors dėl pasaulį sukrėtusios koronaviruso pandemijos daugelis žmonių kur kas labiau susirūpino savo imuninės sistemos stiprinimu ir asmens higienos laikymuisi, šeimos gydytoja pažymi, kad skiepai išlieka pačia efektyviausia apsisaugojimo nuo pneumokokinės infekcijos priemone.

„Skiepai skirti tam, kad organizme pradėtų gamintis antikūnai – medžiagos, kurios naikina ligas sukeliančias bakterijas ir virusus. Šiuo metu Lietuvoje naudojamos dviejų tipų vakcinos – konjuguota ir polisacharidinė pneumokokinės infekcijos vakcinos; jų abiejų efektyvumas siekia net 90 proc.", – pabrėžia  J. Gasiūnaitė.

Šeimos gydytojos teigimu, nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos gali rizikos grupėms priklausantys suaugusieji, vyresni nei 65 metų ar sergantys lėtinėmis širdies, plaučių, inkstų ar kitomis ligomis. Nuo 2014 m. skiepas nuo pneumokokinės infekcijos yra įtrauktas ir į privalomą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių, todėl vaikams iki 5 metų vakcina nemokama.

„Nepaisant to, šią vakciną, kreipęsi į savo šeimos gydytoją ar tiesiai į privačias įstaigas, gali gauti ir kiti gyventojai. Be to, skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos rekomenduojama net ir ja persirgusiems žmonėms, nes jiems susiformuoja specifinis imunitetas, nukreiptas tik prieš tam tikrą pneumokoko serogrupę – užsikrėtus kitos grupės pneumokoku, tikimybė susirgti niekur nedingsta", – sako J. Gasiūnaitė.

Šeimos gydytoja primena, kad to paties vizito metu verta pasiskiepyti ne tik nuo pneumokokinės infekcijos, bet ir nuo gripo – tokiu būdu pavyks sukurti imuninį atsaką abiem šioms ligoms. Dėl visų kitų vakcinų derinamumo pirmiausia reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju – pavyzdžiui, jeigu pasiskiepijote nuo pneumokokinės infekcijos, COVID-19 vakcina rekomenduojama skiepytis po 14 dienų.