„Nešvarius“ darbus atlieka mažoji dalis užsieniečių, dauguma dirba kvalifikuotą darbą

Per dešimtmetį kasmet į Lietuvą iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų skaičius išaugo daugiau kaip 10 kartų. Vis daugiau jų dirba ne „juodą“, o bent vidutinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Oficialiais duomenimis, 2014 m. į Lietuvą atvyko dirbti daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių, 2022 m. šis skaičius išaugo iki 30,7 tūkst., o pernai jau sudarė 50,1 tūkstančio. Iš viso Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 130 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių. Daugiausia jų – iš buvusios SSRS, bet pastaruoju metu daugėja atvykstančiųjų iš Afrikos ir Azijos šalių, kur aktyviai veikia išoriniai paslaugų centrai, padedantys greitai tvarkyti būtinus dokumentus.

Nors „juodadarbiais“, pavyzdžiui, gatvių šlavėjais ar šiukšlių surinkėjais, dirbantys užsieniečiai miestuose yra matomiausi, tokius darbus dirbantys atvykėliai sudaro nedidelę mažumą. Daugiausia trečiųjų šalių piliečiai įdarbinami į vidutinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą – tokių yra 85,3 proc., o nekvalifikuotus indų plovėjų, šlavėjų, atliekų tvarkytojų ir kitus „nešvarius“ darbus atlieka vos 5 proc. trečiųjų šalių piliečių. Lietuvoje tik maža dalis – apie 10 tūkst. darbuotojų – yra Europos Sąjungos piliečiai.

Apgaulingas įspūdis

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas nesistebi, kad viešojoje erdvėje matome vis daugiau dirbančių trečiųjų šalių piliečių, neretai atliekančių nekvalifikuotą darbą. „Prisiminkime, kiek lietuvaičių po nepriklausomybės išvažiavo į Angliją, Airiją, Norvegiją ir kitas šalis. Jie dirbo darbus, kurių nenorėjo dirbti tų šalių gyventojai. Po 30 metų pasiekėme tokį lygį, kai jau mūsų žmonės nenori dirbti nekvalifikuotų darbų ir mums dabar gyvybiškai svarbu pritraukti iš kitų šalių žmones, kurie gali dirbti tuos darbus ir juos tenkina atlyginimas“, – komentavo D. Arlauskas.

Nors šie žmonės yra labai matomi, įspūdis, kad dauguma atvykėlių dirba būtent nekvalifikuotą darbą, apgaulingas.

„Susidaro įspūdis, kad jų čia pilna, kad jie užtvindė Lietuvą, kad atvykėliai atima darbo vietas iš lietuvaičių, kad jie dempinguoja atlyginimus. Bet ką mes matome – kad nedarbas kaip tik yra sumažėjęs, o atlyginimai niekur neauga taip sparčiai, kaip Lietuvoje“, – pastebėjo D. Arlauskas.

Be to, pabrėžė jis, nepaisant to, kad per pastaruosius trejus metus labai padidėjo darbuotojų srautas iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų posovietinių šalių, dauguma jų dirba kvalifikuotą darbą.

Rytus keičia Pietūs

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, daugiausia užsieniečių į Lietuvą atvyksta dirbti iš: Baltarusijos, Ukrainos, Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano, Kazachstano, Azerbaidžano. Pagal darbdavių oficialiai teikiamą informaciją apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius iš trečiųjų šalių, 2024 m. sausio 1 d. mūsų šalyje dirbo 131,4 tūkst. asmenų iš 127 šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai.

Iš jų daugiau nei du trečdaliai – baltarusiai (47,6 tūkst.) ir ukrainiečiai (44,8 tūkst.). Be jų, daugiausia į pirmąjį dešimtuką patenka uzbekai (6,6 tūkst.), kirgizai (5,6 tūkst.), tadžikai (4,6 tūkst.), rusai (4,5 tūkst.), azerbaidžaniečiai (3,3 tūkst.), indai (2,8 tūkst.), kazachai (2,8 tūkst.) ir gruzinai (1,9 tūkst.).

Tačiau pastaruoju metu daugėja atvykėlių iš vadinamųjų globalių Pietų – Afrikos ir Ramiojo vandenyno regiono. Į šalių dvidešimtuką patenka Turkija, Filipinai, Pakistanas, Nigerija, Šri Lanka. Lietuvos darbdaviai šiuo metu yra įdarbinę 1,2 tūkst. Turkijos piliečių, 365 filipiniečius, 300 pakistaniečių, apie 290 Nigerijos ir 250 Šri Lankos gyventojų.

Nekvalifikuoto darbo nedaug

Populiariausios darbuotojų iš trečiųjų šalių profesijos – vairuotojas ir statybininkas. SADM duomenimis, transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse dirba daugiau kaip pusė Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių (55,6 proc.), statybos sektoriuje – apie šeštadalis, apdirbamosios gamybos – dešimtadalis. Informacijos ir ryšių sektoriuje įdarbinta 0,08 proc. atvykėlių.

Ministerijos vertinimu, daugiausia (85,3 proc.) trečiųjų šalių piliečiai įdarbinami vidutinės kvalifikacijos darbams, iš jų daugiausia dirba įrenginių ir mašinų operatoriais (75,9 tūkst.). Aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose dirba 9,6 proc., iš jų 1,8 tūkst. užima vadovaujamas pareigas, 9,3 tūkst. dirba specialistais, 1,5 tūkst. – technikais ir jaunesniaisiais specialistais. Nekvalifikuotais darbininkais įsidarbinę 5,1 proc. atvykėlių iš trečiųjų šalių.

Didžiausia – vairuotojų paklausa

Lietuvoje šiuo metu darbdaviams labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų. Tačiau patenkinti šio poreikio nėra galimybės, nes valstybės nustatoma trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimo kvota yra per maža. Pagal galiojančią tvarką, šalyje pirmiausia įdarbinami tie darbuotojai tų profesijų, kurių trūksta ir kurie atvyksta dirbti pagal kvotą, kuri nuolat kinta.

2023 m. nustatyta 35 950 darbuotojų kvota buvo padidinta 4 300 „vienetų“, nes kvotos dalis paslaugų ir statybos sektoriuose buvo visiškai išnaudota jau tų metų lapkritį. Didžioji dalis (apie 80–90 proc.) trečiųjų šalių piliečių į Lietuvą atvyksta dirbti būtent tuos darbus, kurie patenka į oficialiai sudaromą trūkstamų profesijų sąrašą ir kuriems taikomos valstybės nustatomos kvotos.

2024 m. nustatyta 40 250 trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvota, iš jų paslaugų sektoriuje – 25 100, statybos – 9 800, pramonės – 5 050, žemės ūkio – 300.

Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose neretai išsakomi priekaištai, kad Lietuva nepakankamai stengiasi iš trečiųjų šalių pritraukti aukštos kvalifikacijos, aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus, o eina lengviausi keliu – veža pigią darbo jėgą ir tokiu būdu kuria socialinę įtampą mūsų šalyje. Alfa.lt atsiųstame atsakyme SADM teigė, kad „Lietuva stengiasi“, tačiau galimybės esą ribotos dėl objektyvių priežasčių, kadangi daug lemia darbo užmokestis.

Jeigu kitose ES šalyse jis yra didesnis, tai tikėtina, kad kvalifikuoti trečiųjų šalių piliečiai rinksis kitas ES šalis.

Nacionalinio saugumo klausimas

Ar kvotų sistema pasiteisina, turint omenyje, kad skiriamų jų, pavyzdžiui, transporto sektoriuje nuolat trūksta, o kituose sektoriuose jos neišnaudojamos? D. Arlauskas atkreipė dėmesį, kad tolimojo susisiekimo transporto vairuotojų trūksta visoje Europoje, nes „mūsų žmonės“ nebenori dirbti šio darbo. „Jonavos regione vienu metu buvo 60 laisvų darbo vietų, tačiau nė vienas lietuvaitis nepanoro įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotojais“, – pasakojo jis.

Kita vertus, darbdavių atstovas mano, kad kvotų reikia, nes jos pirmiausia susijusios su nacionaliniu saugumu. „Nesame Dubajus ar Emyratai, kur 50 proc. darbo jėgos sudaro atvykėliai iš kitų šalių. Kvotų galėtų nebūti tuo atveju, jeigu būtų užtikrinta atvystančiųjų integracija. Nes kai darbuotojai atvyksta ir nesiintegruoja į šalies gyvenimą, tai pavojinga. Tai matome Prancūzijoje, Švedijoje. Labai atsiprašau, bet reikėjo daug pastangų čigonų taborą Vilniuje išardyti. Atvykėliai pirmiausia turi išmokti kalbą. Jeigu per trejus metus neišmoksta, žmogus neturėtų teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvoje. Mat tokie žmonės glaudžiasi vienas prie kito, susidaro atskiri konglomeratai, formuojasi atskirtis, kelianti pavojų nacionaliniam saugumui“, – teigė D. Arlauskas.

Kvotą ir atlyginimą reguliuos įstatymu

Konservatorių siūlymu, kvotos trečiųjų šalių piliečiams nuo šiol gali būti nustatomos įstatymu. Praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė Vidaus reikalų ministeri-jos (VRM) teiktam įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projektui ir lydimajam teisės aktui. Juos priėmus, būtų įvestos iki 40 tūkst. per metus siekiančios iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų kvotos ir nustatytas jiems privalomas mokėti atlyginimas.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad teisės aktų pakeitimais siekiama efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus, sprendžiant darbo jėgos problemą, užtikrinti Lietuvai vertę kuriančią imigraciją, kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus. Numatoma, kad kvotą kalendoriniams metams tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negalėtų būti didesnis negu 1,4 proc. Valstybės duomenų agentūros (VDA) praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.

Pasak parlamentaro Audroniaus Ažubalio, toks skaičius pasirinktas, atsižvelgus į realų darbo rinkos poreikį. „Vyko rimtos derybos, 2024 m. gegužės pabaigoje atliktas papildomas darbo rinkos poreikio vertinimas, nustatytas darbuotojų trūkumas (pasiūla ir paklausa), t. y. Lietuvoje pakaktų maksimaliai apie 40 tūkst. darbuotojų, todėl Vyriausybė nusprendė įstatyme atliepti tokio darbo rinkos poreikio dydį. Sakyti, kad verslas labai patenkintas – tikrai taip nėra“, – pripažino konservatorius.

Ribojimai dirbti Lietuvoje ir toliau nebus taikomi ne tik iš ES, bet ir iš JAV, Japonijos, Australijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos atvykusiems užsieniečiams, taip pat aukštos kvalifikacijos specialistams, turintiems mėlynąją kortelę („blue card“), studijas ar profesinį mokymą Lietuvoje baigusiems užsieniečiams.

Taip pat leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintiems laikinosios apsaugos turėtojams (ukrainiečiams) ar dėl humanitarinių priežasčių Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams (pavyzdžiui, kai kuriems baltarusiams ir kt.).

Išimtys aukštos kvalifikacijos darbuotojams

Siūlomais pakeitimais numatomos ir kelios kvotos išimtys, kada kvota gali būti viršyta: kai darbdaviai įsipareigoja mokėti užsieniečiams ne mažesnį nei 1,2 bruto darbo užmokes-čio (BDU) dydžio darbo užmokestį darbuotojams, kurie gali kurti aukštą pridedamąją vertę Lietuvoje.

„Jeigu darbdavys sutinka mokėti 1,2 BDU (apie 1 500 eurų į rankas), jis gali atsivežti papildomų darbuotojų. Kita išimtis padaryta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu, kad tiems vidutinės klasės darbuotojams, kurie turi atitinkamus požymius, kad gali dirbti aukštą pridėtinę vertę kuriančiais specialistais, pagal atitinkamus reikalavimus (išsilavinimą ir t. t.), jeigu jiems moka ne mažesnį kaip vieną BDU, irgi būtų galima atsivežti. Tai jau būtų ne pagalbiniai darbuotojai, samdomi paprastoms veikloms atlikti, bet einama aukštos pridėtinės vertės kūrimo link“, – sakė A. Ažubalis.

Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad darbdavys, įdarbinęs užsienietį, informaciją apie jį, taip pat apie darbo sutarties nutraukimą turėtų teikti ne tik Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai, bet ir Migracijos departamentui.

Padeda išorės paslaugų centrai

Šiuo metu užsieniečiams iš trečiųjų šalių atvykti dirbti į Lietuvą ir lengviau susitvarkyti dokumentus padeda Migracijos departamento ir Užsienio reikalų ministerijos užsakymu užsienio valstybėse steigiami išorės paslaugų centrai. Jie įsteigti tose šalyse, kur yra daugiausia potencialios darbo jėgos.

Centrų steigimą valstybės institucijos derino su mūsų šalies darbdaviais. Migracijos departamentas 2023 m. pradėjo nagrinėti pirmuosius užsieniečių prašymus gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, pateiktus per išorės paslaugų teikėją. Juo viešojo pirkimo būdu buvo pasirinkta kompanija „VFS Global“, didžiausia pasaulyje užsakomųjų paslaugų ir technologijų įmonė, panašias paslaugas teikianti daugelio šalių vyriausybėms bei diplomatinėms atstovybėms.

Per kelis mėnesius nuo šio tiekėjo darbo pradžios gauta 310 prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Iš jų 63 prašymai gauti Turkijoje, „VFS Global“ biure Indijoje pateiktas 51 prašymas, 37 – Nepale, 36 – Jungtiniuose Arabų Emyratuose, 25 – Kirgizijoje.

„VFS Global“ yra įgaliotas teikti klientams informaciją apie leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarką, priimti prašymus bei privalomus pateikti dokumentus, rinkti asmens ir biometrinius duomenis, perduoti juos Migracijos departamentui. Tokius prašymus šiuo metu galima teikti iš viso 34 pasaulio valstybėse.

Pasinaudojo „gerąja praktika“

Pasak Migracijos departamento vyr. patarėjo Roko Pukinsko, naudojimasis išorės paslaugų teikėjais nėra naujiena: „Ši pasiteisinusi praktika yra taikoma beveik 150 pasaulio valstybių, tad Lietuva šiuo atveju perėmė jau pasitvirtinusią gerąją patirtį.“

Atsižvelgiant į tai, jog departamentas migracijos paslaugas užsieniečiams teikia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, naudojimasis išorės paslaugų teikėjo paslaugomis yra praktiškas sprendimas, padedantis išvengti logistikos sąnaudų.

„Toks paslaugų teikimo modelis yra naudingas ir užsieniečiams, ketinantiems į Lietuvą atvykti ilgalaikiam buvimui. Užsieniečiui pakanka turėti reikiamus dokumentus ir duomenis, prisijungti Migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS ir pateikti prašymą leidimui ar nacionalinei vizai gauti, neatvykstant į Lietuvą. Jei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje prašoma darbo ar mokslo pagrindu, tuo pačiu metu užsieniečio įdarbinimo procedūras el. būdu vykdo ir jo būsimasis darbdavys Lietuvoje – įmonė ar švietimo įstaiga. Sprendimo toks užsienietis laukia būdamas užsienyje“, – aiškino R. Pukinskas.

Užsienietis į Lietuvą atvyksta tik tada, kai sulaukia teigiamo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o Migracijos departamentas išvengia nereikalingų kaštų ir sutaupo laiko, nes paslaugas užsienyje teikia ir betarpiškai su pačiu užsieniečiu kontaktuoja išorės paslaugų teikėjas.