Nesutaria, kaip reikėtų išeiti iš Kaliningrado tranzito krizės: valdančiųjų stovykloje skirtingi požiūriai, skamba raginimai prezidentui

Opozicijoje dirbantis ekspremjeras Saulius Skvernelis kritikuoja Ingridos Šimonytės Vyriausybę, esą ši toliau tęsia „bravūrišką“ užsienio politiką. Jo teigimu, tai, kaip Lietuva pritaikė ES sankcijas tranzitu į Kaliningrado sritį gabenamai rusiškai produkcijai, buvo „išsišokimas“ ir, suprask, neteisinga įvestų sankcijų interpretacija.

Išsiskyrė ir dviejų Lietuvos prezidentų nuomonės. Kadenciją baigusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei pažymėjus, kad argumentus dėl Kaliningrado tranzito Lietuva turėjo išsakyti dar praėjusią savaitę vykusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) metu, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė: D. Grybauskaitė kalba nežinodama situacijos ir remiasi išgalvotais argumentais.

„EVT nepriima sprendimų dėl sankcijų taikymo, ir tai turėtų būti gerai žinoma buvusiai prezidentei“, – žurnalistams Madride tvirtino G. Nausėda, vėliau pažymėdamas, kad už sankcijų taikymą yra atsakinga Vyriausybė.

Prezidentui G. Nausėdai klausimų turi ir valdančiųjų atstovai. Vienas iš Seimo vicepirmininkų Vytautas Mitalas teigia pasigendąs žinių apie G. Nausėdos dalyvavimo Europos Vadovų Tarybose rezultatus. Tiksliau tariant – kaip šiame formate G. Nausėdai pavyko kelti Lietuvos interesų klausimą dėl aptariamos Kaliningrado tranzito problemos. Laisvės partijos atstovo teigimu, nors prezidentas ir tvirtina, kad ne EVT priima sprendimus dėl sankcijų taikymo, būtent ES narių lyderiai, akcentuoja jis, gali ir turi sudėti visus taškus dėl kilusių klausimų.

„Dabar prezidentas dalina darbus Vyriausybei. Ir tai yra nei naujiena, nei turėtų kažkuo stebinti. Man tik kyla klausimas, ar pats prezidentas prisiima pakankamai darbų, kad Europos Vadovų Taryboje būtų ne tik užsirašinėtojas to, kas vyksta, bet ir aktyvus žaidėjas, formuojant koalicijas dėl svarbių klausimų, kurių Lietuvai reikia. Girdėjome, kad prezidentas su Olafu Scholzu kalbėjosi dėl brigados dislokavimo pajėgų Lietuvoje... Įdomu būtų, kad prezidentas paaiškintų, ar to pokalbio metu buvo labai aiškiai ištransliuota Lietuvos pozicija dėl sankcijų ir ką Vokietijos kancleris į tai atsakė“, – Eltai sakė „laisvietis“.

„Aš, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, norėčiau gauti aiškesnę ir tikslesnę informaciją apie tai, kas vyksta. Ši situacija priklauso nuo to, kas iš tikrųjų ir kokios kalbos vyko EVT“, – teigė V. Mitalas.

Išsiskyrusios nuomonės dėl Kaliningrado tranzito ryškėja ne tik jau įprastu tapusiame politiniame Prezidentūros ir valdančiųjų fronte. Vertinant esamą situaciją – o tiksliau galimus šios krizės scenarijus – ryškėja ir skirtys valdančiųjų stovykloje. Dalis valdančiųjų net pagalvoti sau neleidžia, kad Lietuva galėtų atsitraukti nuo ES sankcijų taikymo kai kuriems į Kaliningradą gabenamiems produktams. Jei tokį žingsnį Vilnių įpareigotų padaryti Europos Komisija – tai būtų „rankų išsukinėjimas“ Lietuvai, teigė dalis valdančiųjų atstovų.

„Aš tikiu, kad ši Vyriausybė nesuteiks malonumo Kremliui ir Kremliaus draugams Europos Sąjungoje ir Briuselyje – o jų yra, mes tą žinome – kad Lietuva vienintelė iš ES valstybių būtų Komisijos funkcionierių pripažinta kaip turinti kitokį suvereniteto lygį santykiuose su Rusija“, – Eltai savaitės pradžioje teigė konservatoriams priklausantis parlamentaras ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis. 

„Aš netikiu, kad šita Vyriausybė bandytų taip padaryti, aš netikiu, kad taip būtų pasielgta“, – akcentavo politikas.

Būtą ir daugiau politikų, kurie savo pasisakymais leido suprasti, kad Lietuva turėtų pasirinkimą net tuo atveju, jei EK atsiųstų naujas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito.

Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę tvirtino, kad net sulaukusi nemaloniai skambančių žinių iš Europos Komisijos, „Lietuva neturi teisinės kompetencijos kaip nors vetuoti papildomą išaiškinimą.“

Užkulisiuose panašiai kalba ir daugiau valdančiųjų: Lietuva – jei jau Vokietijos spaudžiama EK nurodytų išimtis rusiškų prekių tranzitui – į barnius su ES struktūromis nesileistų ir Vengrijos pramintu keliu nesektų. Tektų sukąsti dantis, galbūt kreiptis išaiškinimo į europinį teismą, bet galimybė atverti politinį konfliktą – neįsivaizduojama ir atmetama. Ir tokia pozicija nevisiškai dera su karingiau nusiteikusiais parlamentarais, raginančiais į visą situaciją pažiūrėti principingiau ir pakovoti už įsitikinimus.

Tai, kad tiek viešuose pasisakymuose, tiek valdžios užkulisiuose tvyro ganėtinai skirtingas susidūrimo su „nepageidaujamu scenarijumi“ įsivaizdavimas, V. Mitalas nesureikšmina.

„Taip gali atitikti dėl to, kad situacija dinamiška ir greitai keičiasi, ir ne visada tą nuomonę pavyksta iki galo suvienodinti“, – svarstė parlamentaras. Pasak jo, kilusioje situacijoje svarbiausia „nedžiazuoti“.

„Dėl visų klausimų Lietuva turi siekti absoliučiai bendros pozicijos su ES. Džiazavimas šioje vietoje būtų neatsakingas“, – sakė politikas, pernelyg nesileisdamas į detales aptariant nelaukiamą, bet pakankamai tikėtiną scenarijų, kai EK atsiunčia Lietuvai naujas gaires dėl rusiškų prekių tranzito.

„Aš tikiuosi, kad Lietuva daro viską, kad nuo viso sankcijų plano mes nenukryptume, ir kad Olafo Scholzo pareiškimai taip ir liks pozicija spaudai“, – apibendrino V. Mitalas.

Lūkesčius, kad „viskas bus gerai“, dėliojo ir konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Politikė apskritai nesiryžo situacijos komentuoti, pažymėdama, kad pats klausimas per jautrus, kad būtų galima narplioti dar neišsipildžiusius scenarijus.

„Tai yra labai svarbus klausimas ir visi svarstymai įvairių scenarijų, man atrodo, neprideda kažkokių pozityvių dalykų“, – sakė ji.

„Jeigu bus kažkokie patikslinimai, tai tada ir bus prasminga įvertinti. Aš pasitikiu Vyriausybe, kuri ir vykdo konsultacijas“, – teigė politikė.