Neskiepyti serga keliskart dažniau ir sunkiau nei skiepyti

Kauno regiono ligoninėse, priimančiose COVID-19 pacientus, jau pasiektas praeitų metų gruodžio mėnesio piko lygis. Praėjusios savaitės duomenimis, jose buvo gydomi 477 pacientai, kuriems diagnozuota COVID-19 liga. Daugumai iš jų prireikė deguonies tiekimo, o 38 pacientai buvo gydomi reanimacijos ir intensyviosios terapijos (RITS) lovose su dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) galimybe.
 

„Vidutinis RITS lovose gydomų pacientų amžius yra apie 60 metų, o apie 90 proc. šių pacientų yra nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos,“ – pabrėžė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Kaip teigiama Kauno klinikų pranešime, specialistai kasdien vertina situaciją ir atsižvelgdami į ją priima sprendimus dėl paslaugų teikimo ar COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų lovų skaičiaus didinimo. Kauno regiono ligoninėse prieš savaitę buvo paruoštas 50 stacionaro lovų rezervas besikreipiantiems, papildomai 40 lovų su deguonies tiekimu skirta pacientams iš kitų regionų.

Prienų ligoninės direktorės Jūratės Milaknienės teigimu, praėjusią savaitę ligoninės COVID –19 poskyryje buvo gydomi 27 pacientai, trys iš jų – Reanimacijos skyriuje. Iš šio skaičiaus dviem vakcinos dozėmis paskiepyti yra 4 pacientai. Tai patvirtina faktą, kad neskiepyti žmonės serga keliskart dažniau nei skiepyti. Didžioji dauguma pacientų yra mūsų kraštiečiai.

Pacientams taikomas simptominis gydymas

– COVID–19 ligos gydymui dažniausiai taikomas simptominis gydymas. Dusulį jaučiantiems ligoniams dažniausiai reikalinga deguonies terapija (deguonies kaukės), o išsivysčius sunkiai ligos formai, esant kvėpavimo nepakankamumui, yra taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Visų reikiamų medikamentų ligoninė turi. Medikai kasdien konsultuojasi su Kauno ligoninės infekcinių ligų gydytojais, Kauno klinikų reanimatologais, – pabrėžė Prienų ligoninės direktorė J.Milaknienė.

Nors iki šiol dar nėra sukurta antivirusinių vaistų, kurie galėtų COVID–19 liga sergančio paciento organizme sunaikinti virusą arba nuslopinti jo dauginimąsi, įstaigos vadovė papasakojo, kokią gydymo taktiką įprastai naudoja medikai.

Moksliniai tyrimai parodė, kad antivirusinis vaistas remdesiviras gali padėti sunkia liga sergantiems pacientams, sutrumpinant jų sveikimo laiką ir pagerinant gydymo rezultatus. Deksametazonas (kortikosteroidas) taip pat naudingas, kai sergama sunkia ligos forma ir pacientams yra reikalinga deguonies terapija. Taip pat gydymui yra naudojama pasveikusiųjų nuo COVID–19 ligos plazma, kurioje yra sukėlėją neutralizuojančių antikūnų. Tuo tarpu priešmaliarinis vaistas hidroksichlorochinas nesuteikė papildomos naudos gydant COVID-19 pacientus, o kai kuriems šis vaistas turėjo šalutinį poveikį, tai įrodyta tyrimais, –teigė J.Milaknienė, pridurdama, kad šiuo metu yra atliekama keletas klinikinių tyrimų, kurių metu tiriami tam tikri antivirusiniai vaistai bei antikūnų preparatai.

Naudoja pažangų High flow metodą

Prienų ligoninė yra įsigijusi tris didelio srauto deguonies terapijos (High flow) aparatus. Anot ligoninės vadovės, didelės tėkmės deguonies terapijos prietaisuose naudojamas pašildytas ir sudrėkintas tam tikros pastovios koncentracijos deguonis, tiekiamas iki 50–60 l/min. tėkme. Šie prietaisai geba sumažinti negyvąjį plaučių tarpą, kuria teigiamą slėgį įkvėpimo pabaigoje ir taip pagerina deguonies pasisavinimą.

O taikant deguonies terapiją pro nosies kaniules ar veido kaukę, deguonies tėkmė neviršija 10–15 l/min., toks deguonis būna mažiau sušildytas, sudrėkintas, nepastovios koncentracijos ir nesukuria reikiamo slėgio gradiento.

– Tai lemia esminį High flow metodo pranašumą prieš minėtąsias įprastines deguonies terapijos priemones. Šio gydymo metodo naudojimas gali gerokai atitolinti endotrachėjinę intubaciją bei dirbtinę plaučių ventiliaciją ar padėti jų išvengti.  

Kraštutinės sunkios būklės pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, ligoninė turi 6 tam skirtus aparatus, – kalbėjo J.Milaknienė.

Pasak jos, visose Lietuvos ligoninėse, neišskiriant ir Prienų ligoninės, taikomi tokie patys COVID-19 ligos gydymo metodai. Vienas gydymo metodas – ekstrakorporinė membraninė oskigenacija – taikomas tik III lygio gydymo įstaigose. Tai – dirbtinės kraujotakos technika, kritinių būklių metu palaikanti gyvybiškai svarbią plaučių ir širdies funkciją, – patikslino pašnekovė.

Į kitas ligonines perkeliami tik išimtiniais atvejais

Prienų ligoninės direktorė pasakojo, kad sergančiųjų kovidu artimieji labai nori ir kartais net reikalauja, kad pacientai būtų perkelti į Kauno ligonines. Tačiau ji akcentuoja, kad tik labai retais atvejais ligoninės gydytojams tai pavyksta padaryti.

–Taip yra dėl to, kad ir Kauno, ir kitų Lietuvos miestų ligoninės, kuriose gydomi koronavirusu sergantys pacientai, yra užimtos beveik 90 proc. Be to, pacientui taikant High flow terapiją, greitosios medicinos pagalbos automobiliu jo pervežti neįmanoma, nes GMP neturi tokios įrangos, kuri yra naujovė Lietuvoje, – paaiškino Prienų ligoninės direktorė J.Milaknienė.

Nors atsiranda vis daugiau medikamentinių būdų, kaip pagelbėti sunkesnės būklės pacientams, vertėtų labiau pasitikėti mokslu, kuris siūlo žmogui nieko nekainuojančią gyvybės apsaugą – vakcinas nuo COVID–19 ligos.

Per praėjusią savaitę Prienų ligoninėje atlikti 253 PGR tyrimai: 207 pacientams (60 teigiamų), 46 medikams (1 teigiamas). Atlikti 124 greitieji antigenų testai (1 teigiamas).

Parengė Dalė Lazauskienė