Nesėkmių simboliu tapo mažiausias šalies bokštas

Lygiai prieš dvejus metus Jurbarko pakraštyje, gražiame Mituvos upės slėnyje iškilmingai atidarytas vos 5 metrų gamtos stebėjimo bokštas. Problemų dėl jo saugumo kilo iškart po Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinto projekto „Kraštovaizdžio formavimas Jurbarko rajone“ pristatymo, o po penkių mėnesių savivaldybė gyventojams oficialiai pranešė, kad bokšto lankymas stabdomas. Nors po to jau praėjo pusantrų metų, įėjimas į statinį uždarytas – ant metalinės grandinės kabo užrašas „Lankymas draudžiamas“.

Nesusitaria su rangovais

„Prašome parko lankytojų dėl saugumo nelipti į bokštą. Šiuo metu Jurbarko rajono savivaldybės administracija rengia pretenziją rangovui – UAB „Projektas Karma“ ir techniniam prižiūrėtojui dėl nustatytų trūkumų pašalinimo“, – buvo rašoma 2023 metų gruodžio 8 dieną išplatintame oficialiame Jurbarko savivaldybės administracijos pranešime.

„UAB „Projektas Karma“ yra pateiktas MB „Statinių ekspertizės“ atliktos ekspertizės defektinis aktas, kuriuo remiantis rangovas atliks defektų šalinimo darbus artimiausiu metu“,- šių metų vasarį užtikrino Jurbarko savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė.

Tą patį Jurbarko savivaldybės administracijos direktorė pakartojo ir baigiantis gegužiui: „Lankymas bus atnaujintas tuomet, kai bus pašalinti nustatyti trūkumai. Statiniui taikomas garantinis laikotarpis. Rangovas yra įsipareigojęs ištaisyti defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį. Nustatyti defektai bus taisomi rangovo lėšomis“.

Akivaizdu, kad Jurbarko savivaldybei nepavyksta susitarti su UAB „Projektas Karma“ dėl bokšto perstatymo iš saugių, sertifikuotų medžiagų, ir tai yra priežastis, dėl kurios 36 tūkst. eurų kainavusiu gamtos pažinimo bokštu jurbarkiečiai jau dveji metai negali naudotis.

MB „Statinių ekspertizės“ atliktos Mituvos slėnio gamtos stebėjimo ir pažinimo bokšto ekspertizės rezultatai parodė, kad statinys neatitinka esminio statinio reikalavimo „mechaninis atsparumas ir pastovumas“, o trūkumus pašalinti įmanoma tik statinį visiškai išmontavus.

Neatitinka bendruomenės lūkesčių

Gamtos pažinimo bokštas yra vienas iš projekto „Kraštovaizdžio formavimas Jurbarko rajone“ įgyvendinimo metu sukurtų lankytinų objektų. Jurbarko savivaldybė skelbė, kad už 729 173,82 abipus Mituvos upės sutvarkyti želdynai, įrengti pasivaikščiojimo bei basakojų takai, laiptai upės nusileisti ant upės kranto, mažųjų laivelių laivų nuleidimo trapas. Informaciniuose-edukaciniuose stenduose pateikiama informacija ne tik apie čia augančius medžius, nuskaičius QR kodą mobiliuoju telefonu galima išgirsti šiose vietovėse gyvenančių paukščių balsus.

Bet praėjus vos dvejiems metams nuo pompastika dvelkusios atidarymo ceremonijos, Europos Sąjungos lėšomis sukurtas turtas jau gerokai apnykęs. Užrašai ir QR kodai apsitrynė, laiptų cementas nutrupėjo, todėl ir jais vaikščioti jau tampa pavojinga, pamažu nyksta ir projekto metu sukurti lavinantys žaidimai. Jurbarkiečiai ir miesto svečiai galėtų džiaugtis tik įspūdingu parko apšvietimu – vidury nakties abiejose upės pakrantėse šviesu kaip dieną. Apšvietimo įrenginiai prie takų sustatyti kas 15 – 20 metrų ir plieskia taip, kad akina pro šalį važiuojančių automobilių vairuotojus.

Šį turtą - 2,7 km apšvietimo tinklų su 82 šviestuvais Jurbarko savivaldybė taip pat sukūrė Europos Sąjungos lėšomis: lauko apšvietimo tinkų įrengimui iš Regioninės plėtros programos pagal 2023–2029 M. “Tauragė +” funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo plano veiksmą „Kraštovaizdžio parko Mituvos upės slėnyje pritaikymas lankymui“ skirta 115 980,91 Eur.

Tačiau tokie projektai ne džiugina, o pykdo gyventojus, priverstus net mieste gūžinėti patamsiais ir stengtis nesusižeisti užkliuvus už išsiklaipiusių, nežinia prieš kiek dešimtmečių sudėtų šaligatvių plytelių.

“Pagal tai, į ką investuoja rajono valdžia, atrodo, kad Jurbarke labiausiai trūksta pasivaikščiojimo takelių ir bokštelių. Verslas merdi, nedarbas ir vėl didėja, nyksta darbo vietos, menksta gyventojų perkamoji galia, nes didžioji dalis įmonių teišgali mokėti tik minimalią mėnesinę algą”,- sako Jurbarko miesto centro bendruomenės pirmininkė, verslininkė Arijana Zairienė.

Pasak bendruomenės pirmininkės, mažiausias šalyje bokštas, į kurį įėjimas užtvertas geležine grandine, tapo simboliu visų Jurbarko nesėkmių ir netaupaus požiūrio į Europos Sąjungos paramos lėšų naudojimą.

Trečdalis investicijų – paupiams tvarkyti

Tauragės regiono plėtros tarybos dokumentai rodo, kad iš viso kraštovaizdžio formavimui Jurbarke 2014 – 2020 metais buvo skirta 910 tūkst. Eur – maždaug šeštadalis 5,5 mln. eurų siekusių investicijų regioninei plėtrai.

Bet tai anaiptol ne viskas. Pagal tą pačią “Tauragė+” funkcinės zonos įgyvendinimo strategijos veiksmą, 2026-2029 metais Jurbarke jau pradedamas įgyvendinti projektas „Nemuno, Mituvos ir Imsrės upių pritaikymas lankymui Jurbarko mieste“, kuriam numatyta skirti 4,165 mln. Eur, dar 735 tūkst. eurų tam atseikės Jurbarko savivaldybė iš rajono biudžeto. Už šiuos pinigus planuojama dar labiau išplėsti poilsiui pritaikytą teritoriją ir pritaikyti ją lankymui: įrengti krantinę, automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, viešąjį tualetą ir mažosios architektūros elementus. Jau parengti teritorijų planavimo ir projektinės dokumentai, reikalingi projekto Europos Sąjungos finansavimui gauti.

Per Tauragės regiono plėtros programas Jurbarko savivaldybė iki 2029 metų suplanavo įgyvendinti veiklų už 30,373 mln. eurų, bet beveik 10 mln. eurų ir vėl skirs kraštovaizdžio tobulinimo bei turizmo skatinimo projektams.

Tačiau anaiptol ne visos Tauragės apskrities savivaldybės trečdalį skirtos paramos, kaip Jurbarkas, ketina išleisti kraštovaizdžiui tvarkyti ir turizmui skatinti. Tauragės savivaldybė tam suplanavo tik apie 7 proc. paramos, Pagėgiai – šiek tiek daugiau nei 21 proc., Šilalė – 26,6 proc.

Susidaro įspūdis, kad kuo skurdžiau gyvena žmonės, tuo didesnes viltis jų išrinkti politikai deda į turizmą.

Bendras regiono prioritetas

Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Choromansnytė patikino, kad šiuo finansavimo laikotarpiu savivaldybės koncentruojasi į problemų sprendimą, ir kuo didesnė problema, tuo daugiau lėšų jai skiriama.

„Turistinių objektų, pritaikytų lankymui stoka, yra bendra regiono problema – esame turtingas gamtos bei kultūros paminklais, bet menkai lankomas regionas. Deja, turistai dažniau pas mus užsuka pravažiuodami, ilgesniam laikui čia nelieka. Priežasčių tam yra įvairių, bet iš dalies tai priklauso nuo turizmui pritaikytų vietų trūkumo. Turizmas turi didelį potencialą, bet kai turistas neatvažiuoja, nesikuria ir darbo vietos, žmonės negauna pajamų. Todėl planuojant bendras regionines veiklas, gamtos ir kultūros objektų pritaikymui lankyti – turizmui – skyrėme prioritetą“,- teigia Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė. Pasak J. Choromanskytės, taip savivaldybės tikisi sudaryti sąlygas kurtis verslams ir naujoms darbo vietoms.

Tačiau investicijų poveikio analizę Tauragės regione šį pavasarį atlikęs konsultacijų kompanijos Impact Advisory strategas Domas Zdanevičius apie turizmo perspektyvas kalba atsargiai. Tyrime konstatuojama, kad turizmo infrastruktūra ir jos įveiklinimas turi reikšmingą netiesioginę įtaką – stiprina gyventojų pasiryžimą kurtis ar plėsti veiklas, skatina verslumą. Tačiau tiesioginė ekonominė nauda (sukuriama pridėtinė vertė) kol kas yra ribota. Realią plėtrą ateityje skatins dviračių takų sujungimas tarp savivaldybių, tikslinga paslaugų ir turizmo produktų plėtra ir nacionalinių sporto bei kultūros renginių skaičiaus didėjimas, susijęs su Tauragės sporto ir kultūros centro atidarymu.

Projektui „Regionų atskirtis – grėsmė valstybės saugumui“ įgyvendinti 6 tūkst. eurų stipendiją skyrė Medijų rėmimo fondas.