„Nervai ir adrenalinas“: prasideda paskirtųjų eurokomisarų klausymai EP Briuselyje

Europos Parlamento (EP) komitetuose šią savaitę prasideda paskirtųjų eurokomisarų klausymai, po kurių bus vertinama, ar jie tinkami tapti Europos Komisijos nariais ir vykdyti konkrečias jiems patikėtas pareigas.

Po klausymų vėliau šį mėnesį bus surengtas lemiamas balsavimas dėl naujosios Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) komandos sudėties.

Paskirtųjų eurokomisarų akistata su europarlamentarais – reta galimybė EP parodyti raumenis prieš galingą Europos Sąjungos (ES) vykdomąją valdžią, o tikimybė, kad kandidatas gali suklupti, verčia Briuselį būti budrų.

Kiekviena iš 27 ES valstybių gauna po vieną vietą Komisijoje, kuri rengia Europos teisės aktus svarbiausiais klausimais, pavyzdžiui, prekybos, konkurencijos ir technologijų, ir užtikrina jų vykdymą.

Šimtai įstatymų leidėjų nuo pirmadienio iki ketvirtadienio po tris valandas tikrins paskirtuosius eurokomisarus, o lapkričio 12-ąją europarlamentarai egzaminuos penkis paskirtuosius U. von der Leyen pavaduotojus ir ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai. Į šias pareigas siūloma buvusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

Tarp paskirtųjų EK vadovės pavaduotojų – Ispanijos socialistė Teresa Ribera, kuriai tenka svarbus aplinkosaugos portfelis ir kuri turės įtikinti skeptiškai nusiteikusius dešiniųjų pažiūrų europarlamentarus savo įsipareigojimu derinti klimato kaitos tikslus su ekonomikos augimu.

Kitoje spektro pusėje yra Raffaele Fitto (Rafaelė Fitas), priklausantis kraštutinių dešiniųjų partijai „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia). Jam buvo patikėtas vicepirmininko vaidmuo, taip pažymint didėjančią kraštutinių dešiniųjų įtaką po jų laimėjimų šią vasarą vykusiuose EP rinkimuose.

Šios kėdės patikėjimas R. Fitto įsiutino kairiųjų ir centro įstatymų leidėjus, kurie gali labai apsunkinti jo klausymus.

V. Sinkevičius: „Sunkiausia buvo suvaldyti spaudimą“

Daugiau nei pusė kandidatų yra iš U. von der Leyen konservatyvios Europos liaudies partijos, kuri yra didžiausia jėga EP.

Po birželį vykusių rinkimų perrinkta antrai kadencijai, 66 metų vokietė rugsėjį paskirstė portfelius remdamasi patirtimi, taip pat politine ir nacionaline įtaka.

„Mano komisaras yra itin susitelkęs. Tai tarsi pasiruošimas egzaminui“, – su anonimiškumo sąlyga kalbėjo vienas padėjėjas, apibūdindamas imitacinius klausymus, kuriuose ekspertai bando įsprausti paskirtąjį eurokomisarą į kampą.

Kadenciją baigęs, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius, kuris birželį buvo išrinktas į EP, prisimena savo paties klausymus prieš penkerius metus kaip „nervų ir adrenalino mišinį“.

„Sunkiausia buvo suvaldyti spaudimą ir išlikti ištikimam tam, kuo tikėjau“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Šį kartą V. Sinkevičius bus atakuojančiųjų pusėje.

„Daug kas priklauso nuo to, kaip įeinate į salę, ar galite iškomunikuoti savo viziją“, – teigė jis.

Paskirtojo eurokomisaro iš Lietuvos Andriaus Kubiliaus klausymai vyks lapkričio 6-osios vakare. A. Kubiliui patikimas gynybos ir kosmoso reikalų portfelis, jam klausimus užduos EP užsienio reikalų, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, o taip pat Transporto komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio nariai.

Tarp keturių pirmadienį pasirodančių paskirtųjų eurokomisarų yra Glennas Micallefas (Glenas Mikalefas), kuris yra kilęs iš mažiausios ES valstybės narės Maltos ir, būdamas 35 metų, yra jauniausias komandos narys. Jam atiteko kartų sąžiningumo, jaunimo, kultūros ir sporto sritis.

Dėl savo jaunystės ir santykinio nepatyrimo G. Micallefas matomas kaip vienas iš labiausiai pažeidžiamų EK narių.

Nėra „taikinių sąrašo“

Pavojus kyla ir nepopuliariam vengrų nacionalistų atstovui Oliveriui Varhelyi (Oliveriui Varhelijui), pastarųjų penkerių metų Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano patikėtiniui Briuselyje, kuris buvo užfiksuotas sakantis, kad įstatymų leidėjai yra „idiotai“.

Tačiau diplomatai įspėja, kad O. Varhelyi atmetimas gali tik suteikti V. Orbanui galimybę vilkinti procesą.

Italijos atstovo R. Fitto irgi laukia iššūkis, tačiau atrodo, kad pradinis kairiųjų ir centristų priešiškumas atslūgo.

Prieš posėdį kreipdamasis į EP įstatymų leidėjus R. Fitto stengėsi išsklaidyti abejones dėl savo proeuropietiškų pažiūrų.

„Visada tvirtai palaikiau Europos projektą ir pagrindinius teisinės valstybės principus bei vertybes, kuriomis jis grindžiamas“, – rašė jis.

EK paskirtųjų narių klausymai iš esmės susiję su bloko institucijų, parlamento politinių jėgų ir valstybių narių galių pusiausvyra.

Centristinė frakcija „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) iš anksto parašė laišką U. von der Leyen ir įspėjo ją, kad EK nariai turi suprasti, jog „pažanga yra centre, o ne kraštutinumuose“, taip užsimindama apie didėjančią kraštutinių dešiniųjų įtaką.

Tačiau frakcija taip pat teigia, kad kiekvieną kandidatą nagrinės atsižvelgdama į jo nuopelnus. Jai antrina ir „Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas“, kuris tvirtina, kad neturi „taikinių sąrašo“.

Galiausiai, europarlamentarai žino, kad pernelyg griežtas požiūris į konkuruojančios partijos komisarus gali sukelti grandininę reakciją.

Praėjusį kartą įstatymų leidėjai Prancūzijos atstovę Sylvie Goulard (Silvi Gular) atmetė klausymų etape, o Vengrijos ir Rumunijos atstovai buvo išbraukti dėl interesų konflikto.

Planuojama, kad EP dėl eurokomisarų patvirtinimo balsuos lapkričio 27 dieną, o jų penkerių metų kadencija prasidės gruodžio pradžioje.