Nerūkanti Birštono tarybos narė savivaldybei teikė „čekiukus“ ir už cigaretes: buhalterija turėjo žiūrėti, ką priima

„Čekiukų“ byloje nuteista Birštono savivaldybės tarybos narė Roma Žentelienė mano, kad ji gali būti perduota laiduotojai, jai pareikšti kaltinimai galėtų būti panaikinti, o dėl susiklosčiusios situacijos, anot nuteistosios, atsakinga pati savivaldybė, neužtikrinusi tarybos narių išlaidų kontrolės.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti už daugiau nei 1,6 tūkst. eurų pasisavinimą nuteistos R. Žentelienės skundą. Pernai lapkritį priimtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu politikei buvo paskirtas draudimas trejus metus dirbti renkamas ar skiriamas pareigas bei 7,5 tūkst. eurų bauda. 

Jei tokį nuosprendį paliks galioti Apeliacinis teismas, politikė neteks pareigų.

„Teismas netinkamai pritaikė įstatymą, 32 skirtingos kortelės, vienu metu piltas ir benzinas, ir dyzelinas, net minimalios kontrolės savivaldybė neatliko, čia ne jos apgaulė, nepagrįstai kriminalizuota“, – rašoma nuteistosios advokato skunde.

Kauno apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad R. Žentelienė į išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 31,03 eurų išlaidas degalams, tai yra dyzelinui, į kurias įtraukė 3,60 euro patirtas išlaidas cigaretėms. Tokių atvejų, kai su svetimais kuro čekiais, buvo pateiktos išlaidos cigaretėms, ne vienas.

Teismas skelbė, kad į apyskaitas buvo įtraukti ir kitų asmenų mokėjimo čekiai, kai buvo atsiskaitoma už vienkartines kaukes, cigaretes, kitas prekes.

„Buhalterija kažkaip priėmė tokius dalykus“, – stebisi R. Žentelienė.

Politikė tvirtino, kad teko aiškintis mamai

Pradėjus nagrinėti „čekiukų“ bylą, R. Žentelienė sakė turėjusi dėl to daug nemalonumų, dėl tariamo rūkymo teko aiškintis net mamai. Moteris tikina nerūkanti, išmokų už esą pirktas cigaretes iš savivaldybės nebuvo gavusi.

Bylos duomenimis, Birštono politikė atsiskaitymams už kurą naudojo 32 skirtingas mokėjimo korteles ir 21 skirtingas nuolaidų korteles. 

R. Žentelienė Kauno apygardos teismui patvirtino, kad yra nerūkanti, tačiau greičiausiai per apsirikimą į apskaitą įrašė ir apmokėjimui pateikė kvitus už įsigytas cigaretes, o taip pat už automobilio plovimą, vienkartines kaukes, apmokėtus grynaisiais pinigais ar kitų asmenų mokėjimo kortelėmis.

Tarybos narė kalta prisipažino iš dalies, ji teigė, kad tikriausiai vedė savo apskaitą aplaidžiai, padarydama kaltinime nurodytus nusižengimus, tačiau tai darė nesąmoningai arba negalvodama tuo piktnaudžiauti ir pasisavinti pinigus, arba kažkaip sumenkinti pačią Birštono savivaldybės administraciją, kaip instituciją. 

R. Žentelienė aiškino, kad į ataskaitas įnešti kvitai buvo tarsi jos, kaip tarybos narės, papildomos išlaidos, kurių ji pagal tuo metu galiojantį savivaldybės tarnybos nario reglamentą, negalėjo sau pasidengti. Todėl esą taip ir atsirado tie vadinamieji kvitai jos ataskaitose. Politikė teigė, kad būdama ir veikdama kaip savivaldybės tarybos narė, turėjo kitokias, reprezentacines išlaidas, be to neįtraukdavo savo kanceliarinių išlaidų, kadangi jai pasirodė, kad, jeigu kažką perki už mažą sumą iš savo asmeninių lėšų, tai jai buvo paprasčiau pridėti degalų kvitus, vadinamus čekučiais. 

Kodėl jų tiek daug atsirado ir skirtingomis pavardėmis, R. Žentelienė aiškino, kad tai atsirado per jos aplaidumą ir nesąmoningą savo ataskaitų pildymą. Jos teigimu, savivaldybės biudžeto skyrius galbūt irgi nepareikalavo, kad būtų teikiami vardiniai čekiai. 

„Buvo tokia praktika, kaip ir „viešai“ žinoma, kad galima savo tas išlaidas padengti pristatant kažkokius pateisinamus dokumentus, todėl jos pažįstami žmonės duodavo tuos kvitus“, – teismui yra pasakojusi tarybos narė.

R. Žentelienė teigė, kad net neanalizuodavo kvito, pridėdama į savo apskaitą.

„Tie kvitai atsirado, kai tiesiog nuvažiuoji, paprašai, bendradarbiai pasiūlo, duoda, važiuoji kartu, jie tiesiog savo atiduoda, nes jie žino, kad jai reikia prisidėti prie savo ataskaitos ir taip pagrįsti savo išlaidas, kurių ji turėjo ne tik dėl važiavimų ar degalų, kažkokių kanceliarinių išlaidų, nes ji turėjo kitų reprezentacinių išlaidų, kurių jie, kaip tarybos nariai, negalėjo įtraukti į savo ataskaitas, t. y. pavyzdžiui važiuojant į susitikimą, į kažkokį jubiliejų, į nevyriausybinę organizaciją, reikia pirkti gėles, kažkokias dovanas. To negalima parodyti savo išlaidose ir todėl iš kažko paprašai, kažkas pasiūlo ir taip atsirado tie kvitai. Turėtas išlaidas padengdavau paprasčiausiu būdu, degalų kvitais“, – teismui yra pasakojusi tarybos narė.

Prašo tarybos narę perduoti laiduotojos žinion

Kilus skandalui, R. Žentelienė Birštono savivaldybei grąžino daugiau nei tris kartus didesnę sumą, nei buvo apkaltinta pasisavinusi – daugiau nei 5 tūkst. eurų. 

Jos advokatas Darius Raulušaitis Apeliaciniam teismui pateiktame skunde prašo klientę perduoti laiduotojos žinion, o dėl piktnaudžiavimo tarybos narę išteisinti. Taip pat prašoma neatimti jai viešųjų teisių – netaikyti draudimo eiti tarybos narės pareigas.

„Skunde dar iki Sinkevičiaus (LAT išteisinto Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus – ELTA) bylos tie patys mūsų argumentai buvo. Tikiu, kad kai kurios taisyklės, suformuluotos Sinkevičiaus byloje, bus reikšmingos spendžiant ir šią bylą“, – Eltai sakė advokatas.

Apeliaciniam teismui kol kas nepateikti duomenys apie galimos laiduotojos teistumą, baustumą administracine tvarka, nėra ir darbdavio charakteristikos. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas birželį.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

A. Tapinas pareiškime Specialiųjų tyrimų tarnybai teigė, kad dauguma Birštono tarybos narių per kadenciją kurui tarybos nario funkcijoms vykdyti išleisdavo daugiau kaip 16 000 eurų. 

Turint omenyje, kad 2020-2021 metais Lietuvoje galiojo karantinas ir judėjimo apribojimai, o (duomenys neskelbtini) savivaldybė yra viena mažiausių Lietuvoje, tiek kuro išvažinėti atliekant tarybos nario funkcijas tiesiog fiziškai neįmanoma, todėl kyla pagrįstų įtarimų, jog tarybos nariai tiesiog pateikinėjo fiktyvius dokumentus ir taip gaudavo neteisėtas pajamas iš savivaldybės", – teigė A. Tapinas.

Jis pastebėjo, kad nemažai kuro čekių pateikta su neadekvačiai mažu pylimosi intervalu arba buvo pilamasi skirtingų rūšių kuro. 

R. Žentelienė yra ne pirma Birštono tarybos narė, patekusi į teisėsaugos akiratį.

Sausį Vyriausioji rinkimų komisija panaikino „čekiukų“ byloje kalta pripažintos Birštono savivaldybės tarybos narės Dainos Zdanevičienės mandatą.

Pernai gruodį STT, atlikdama ikiteisminius tyrimus dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, pranešė, kad pareiškė įtarimus dabartinei Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei. Jos byla dar tiriama.