Neringiškiai rinkosi prie Nidos švyturio: ragina neišparduoti Kuršių nerijos

Ketvirtadienio popietę neringiškiai rinkosi prie Nidos švyturio. Tylos minute išreiškę solidarumą su už laisvę kovojančia Ukrainos tauta, kurorto gyventojai ir čia kuriantys menininkai surengė meninę protesto akciją „Pietūs pas švyturininką“. Ja norėta atkreipti dėmesį į senųjų Nidos švyturio komplekso statinių ir buvusio kopų prižiūrėtojo namo (dabar poilsio namai „Medikas“) išsaugojimą visuomenės reikmėms, mat Vyriausybės sprendimu šiuos pastatus ketinama išparduoti viešajame aukcione.

„Šiandien šviečia saulė, bet, deja, ji šviečia ne visiems. Ukrainos tautai išaušo juodas rytas“, – savo kalbą pradėjo viena šios protesto akcijos organizatorių, žurnalistė, kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja Raimonda Meyer-Ravaitytė.

„Nepaisant šio juodo ryto, mes esame čia, nes esame bendruomenė. Siunčiame labai aiškią žinią: mes esame laisvi gyventi Kuršių nerijoje ir norime patys apsispręsti dėl Kuršių nerijos ateities. Nenorime, kad Kuršių nerija būtų parduota. Norime, kad jauni žmonės čia gyventų, augintų vaikus, matytų savo ateitį. Neišparduokime Kuršių nerijos už kvadratinį metrą, kuris šiandien taip brangiai kainuoja. Ateitis yra daugiau nei materialinė gerovė. Tikiu, kad mūsų balsas bus išgirstas ir Vilniuje“, – kalbėjo R. Meyer-Ravaitytė.

„Daug metų mes, neringiškiai, žiūrėjom, kaip viskas slydo iš mūsų rankų. Kai apsidairėme, jog beveik nieko nebeliko, staiga sužinojome, jog ir švyturininko namas, ir buvęs kopų prižiūrėtojo namas yra Turto banko numatyti parduoti. Neringoje praktiškai nebelieka paveldosauginių pastatų. Erdvės trūksta ir Neringos muziejams. Nidos švyturys šią vasarą įrodė, koks yra svarbus ir lankomas objektas. Jo prieigose esanti stotelė, švyturininko namas, kuriame galėtų būti įkurtas šviesų muziejus ir kiti statiniai tenkintų visų Lietuvos žmonių viešąjį interesą. Negalime tapti miegamuoju trims vasaros mėnesiams. Jei neliks vietinės bendruomenės, neliks ir Neringos dvasios. Man svetimas egoizmas tų, kurie daro viską, kad tik turėtų čia nuosavybės plotą. Mes sakome: ne, užteks“, – sakė ilgametė Thomo Manno kultūros centro vadovė, buvusi Neringos muziejų direktorė Vitalija Teresė Jonušienė.

Prie kurorto paveldą stojusios ginti bendruomenės prisijungė ir Šeiko šokio teatras, savo kūrybą dažnai realizuojantis ir šioje Kuršių marių pusėje. Meninės protesto akcijos metu šokėjai liniuotėmis matavo Nidą, ant Urbo kalno skambėjo šio krašto tradicinės žvejybos bumbinimo motyvai, į susirinkusiuosius „prabilo“ ir patys parduoti ketinami pastatai.

„Dabartinė situacija, kai kiekvienas žemės lopinėlis, žmogus ar kultūra yra vertingi tik tiek, kiek jie gali atnešti finansų, kelia didžiulį nerimą. Neringa – labai trapi vieta, todėl tendencija ją matyti tik kaip vietą verslui vystyti – labai pavojinga. Sukūrę menines erdves, pritraukę į jas sąmoningus ir įdomius žmones, galime subalansuoti verslo ir visuomenės interesus“, – įsitikinusi choreografė, Šeiko šokio teatro įkūrėja Agnija Šeiko.

Neringiškiai nuo pardavimo viešajame aucione siekia apsaugoti Nidos švyturio pastatų komplekso statinius (Taikos g. 10A) ir poilsio namus „Medikas“ (buvęs kopų prižiūrėtojo namas) su teniso kortais (G. D. Kuverto g. 14, Neringa) bei prašo perduoti juos Neringos savivaldybei. Čia norima įkurti šviesų muziejų, pastatus pritaikyti visuomenės reikmėms.

„Neringos miestas yra bendras, todėl Nidos problemos jaudina ir Juodkrantės gyventojus. Mes turime ir bendrų maršrutų, ir bendrų kultūrinių kelių. Šie pastatai svarbūs tiek miesto bendruomenei, tiek ir kurorto svečiams, kuriems norime parodyti savo istoriją, unikalumą, išskirtinumą“, – mintimis dalijosi Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Sonata Vaitonienė.

„Valstybė dabar turi savo rankose neįkainojamą turtą. Mes visi esame šios valstybės piliečiai ir ją vienodai mylime. Vienodai suprantame, be ko neįmanomas Kuršių nerijos egzistavimas ir ateitis. Nepardavinėkime Neringos. Būkime vieningi. Šįryt nubudome jau visai kitame pasaulyje. Todėl vienijamės ne tik savo bendruomenės viduje, bet ir su broliais ir seserimis Ukrainoje. Tikėkime, kad kuo greičiau sugrįžtų taika“, – kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Siekdami apginti viešąjį interesą, Neringos bendruomenės atstovai susibūrė į iniciatyvinę grupę, parašė ir išplatino atvirą laišką – kreipimąsi į LR Seimą ir LR Vyriausybę „Dėl nekilnojamojo turto išsaugojimo visuomenės reikmėms“, po kuriuo per nepilną mėnesį peticija.lt platformoje jau pasirašė daugiau kaip 1040, o gyvai – virš 500 žmonių. Parašus planuojama rinkti iki kovo 30 d.

Artimiausiu metu Neringos bendruomenės iniciatyvinė grupė organizuos forumą dėl minėtų objektų pritaikymo ir galimo įveiklinimo.