Politika | 9 MIN.

Nerimaujama, kad visų palaikomos lengvatos pratęsimas gali užstrigti Seime: Lietuvoje filmuojamų projektų sumažėtų

Lukas Juozapaitis
2023 m. balandžio 16 d. 15:30
photo_3892801.jpg

Kūrėjai, verslas ir institucijos džiaugiasi, kad Finansų ministerija į mokestinių pakeitimų paketą įtraukė iniciatyvą dar 5 metams pratęsti lengvatą filmų gamybai. Teigiama, jog schema itin pasiteisinusi – pritraukė užsienio investicijų, pakėlė vietinio kino lygį, skatino smulkų ir vidutinį verslą.

Vis tik kino gamintojai atkreipia dėmesį, jog pasiūlymas – visos didelės ir daug kritikos dėl kitų aspektų sulaukusios mokesčių reformos dalis. Todėl uždelsus jos priėmimą, gali sumažėti Lietuvoje filmuojamų užsienio ir nacionalinių projektų, o nepratęsus – šalies filmų sektorius patirtų didelį smūgį.
 
Kultūros ministerija savo ruožtu ramina ir pabrėžia, kad ginčų dėl lengvatos nėra visai – ji rodoma kaip puikiai veikiančio mechanizmo pavyzdys.
 
Vėl atsirado „pasauliniame kino gamybos žemėlapyje“
 
Filmo kūrimo lengvata Lietuvoje galioja nuo 2014 iki 2024 metų. Ja pasinaudojusios įmonės gali susimažinti mokesčius, jei neatlygintinai skiria lėšų kino gamintojams. Ją siūloma pratęsti dar penkeriems metams.
 
Eltos kalbinti kino industrijos, verslo ir Kultūros ministerijos atstovai norimą pratęsti mechanizmą giria.
 
Pasak Nepriklausomų prodiuserių asociacijos (NPA) vadovo Martyno Mickėno, dešimtus metus galiojanti lengvata „palaiko industriją“ – esą kuomet lengvata atsirado, Lietuvoje pradėjo filmuoti ne tik daugiau užsienio kūrėjų, bet suklestėjo ir nacionalinis kinas.
 
„Nacionalinis kinas gauna papildomą naudą iš to, gali finansuoti didesnius projektus, dėl to smarkiai padidėjo jų kiekis“, – sakė M. Mickėnas.
 
Kultūros ministerijos kanclerio Rolando Kvietkausko vertinimu, priemonė mokestinėse diskusijose dažnai pažymima kaip „realiai veikiantis mokestinės lengvatos mechanizmas“, kadangi „pasiekia rezultatą“.
 
„Paskata leido vėl atsirasti Lietuvai bendrame pasauliniame kino gamybos žemėlapyje – tokie vertinimai yra tiek iš ekspertų, tiek iš pačių kino gamintojų nuo JAV iki Europos. Kino gamybos paslaugos tapo konkurencingos, nes tokie instrumentai egzistuoja daugelyje šalių. Jo neturint tikėtis, kad atvyks didesni, ambicingesni projektai, šiandien yra ant neįmanomumo ribos“, – teigė R. Kvietkauskas, akcentavęs, jog lengvata duoda grąžą ir valstybei.
 
„Valstybė kažkiek atsisakė pelno mokesčio, bet per suteiktas paslaugas, per paslaugų eksportą, tai amortizuojasi ir gaudami šitą lengvatą verslai pritraukia papildomus resursus ir mes išlošiame kaip valstybė“, – pabrėžė jis.
 
Be to, pasak ministerijos atstovo, tokios užsienio studijos kaip HBO, „Netflix“ ir BBC atvykusios į Lietuvą samdo vietinius įvairių kino veiklų profesionalus, kurie, įgiję tarptautinės patirties, ją perduoda gaminant lietuvišką produkciją.
 
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis antrino, kad lengvata kino gamybai yra efektyvios mokestinės priemonės pavyzdys, kadangi jos paskatinti į Lietuvą atvykę užsienio kino gamintojai naudojasi plataus veiklos spektro verslo paslaugomis.
 
„Yra daugybė įmonių, kurios teikia prodiusavimo, gamybos paslaugas užsieniečiams. Ir pažiūrėjus visą grandinėlę, tą multiplikatoriaus efektą, kuris susijęs su kinu – jis yra milžiniškas. Gal daugeliui žmonių nematomas, bet jis prasideda nuo tų, kurie tiesiogiai yra įtraukti į kino kūrimą, o baigiasi apgyvendinimo, restoranų, maitinimo paslaugomis. Netgi tokie dalykai kaip drabužių kūrimas, dizainas – daugybė dalykų. Multiplikatoriaus efektas yra labai didelis ir pasiekia labai skirtingas ekonominės veiklos sritis“, – sakė A. Romanovskis.
 
Jis akcentuoja, kad dažniausiai kino industrijai įvairias paslaugas teikia smulkios ir vidutinės įmonės.
 
Pasak A. Romanovskio, įmonių aktyvumas naudotis lengvata auga, nes tai yra verslui ekonomiškai naudingas būdas paremti kultūrinę veiklą sumokant mažiau mokesčių. Verslo atstovo teigimu, lengvatos schema panaši į egzistuojančią galimybę paramos gavėjams skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
 
„Tos lengvatos dizainas tuo ir yra patrauklus, kad įmonės gali suaktyvinti savo finansais tam tikrą industriją, kuri yra ir ekonominė, bet tuo pat metu kinas yra ir kultūrinis dalykas. Visi – ir lietuviški filmai, nepriklausomi filmai – staiga gauna šansą turėti verslo pagalbą per lengvatą, o ne vien tikėtis, kad valstybė finansuos kiną“, – sakė A. Romanovskis.
 
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė taip pat sakė, kad lengvata per dešimt jos veikimo metų pasiteisino.
 
„Be to, ji neša Lietuvos „vėliavą“, žinomumą. Tai netiesioginė nauda. Pažiūrėkite, kiek filmų, serialų – kuriuose galima atpažinti Vilniaus gatves. Tai sveikiname“, – interviu Eltai praėjusią savaitę kalbėjo R. Skyrienė.
 
Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, 2022 m. paskatinti galiojančios kino lengvatos užsienio filmų gamintojai Lietuvoje išleido 35,3 mln. eurų.
 
Pratęsimo vilkinimas gali stabdyti industriją
 
Filmų gamybos lengvatos pratęsimas yra Finansų ministerijos kovą pristatyto mokestinių pasiūlymų paketo dalis. Finansų ministerija planuoja pateikti jį Seimui gegužę, tačiau reforma kritikuojama tiek politikų, tiek verslo atstovų, ypač dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių.
 
M. Mickėnas pasakojo apie kino bendruomenės nerimą, kad sektoriui itin reikalingos lengvatos pratęsimą Seimas gali užvilkinti.
 
„Šiek tiek pergyvename, nes nuo praeitų metų norėjome, kad svarstytų Seimo rudens sesijoje, dabar – pavasarinėje. Kadangi pakliuvo į bendrą mokesčių reformos paketą, truputį nerimaujame, kad užsivilkins bendras procesų priėmimas“, – kalbėjo M. Mickėnas.
 
Kino industrijos atstovas pažymėjo, kad šis neapibrėžtumas turi įtakos rengiant kitų metų kino projektus – kadangi „teisiškai nežino“, ar lengvata bus pratęsta, prodiuseriai su užsienio kūrėjais negali pasirašyti sutarčių.
 
Jo teigimu, industrijai būtų žalinga, jei klausimo svarstymas persikeltų į Seimo rudens sesiją – tuomet kiltų rizika, kad užsienio investicijos bus kreipiamos į kitas šalis.
 
„Tada tempsime iki paskutinio, nepasirašinėsime sutarčių, užsienio projektai matys rizikas, tada kitus projektus perkels į kitas šalis. Pakliūsime tarp žirklių arba kažkokie projektai nuvažiuos kažkur kitur“, – kalbėjo jis.
 
Pasak NPA vadovo, jei lengvata nebūtų pratęsta, Lietuvos kino sektorius sustotų.
 
„Tikimės, kad to nebus, nes tai stabdys visą industriją – ir vietinę, ir užsienio prodiuserių investicijas. Bet čia blogiausiu atveju, kurio neturėtų būti. Manau, kad taip ir nebus“, – vylėsi M. Mickėnas.
 
R. Kvietkauskas savo ruožtu ramina ir pažymi – nepaisant to, kad lengvatos pratęsimo pasiūlymas yra didelės reformos dalis, jam nebuvo jokių priekaištų.
 
Kultūros ministerijos kancleris aiškina, kad mechanizmo ekonominę naudą mato tiek Finansų ministerija, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek kitos institucijos. Pasak jo, ministerija pasiūlymų priėmimo eigą stebi ir kontroliuoja.
 
„Taip, tai paketo dalis. Ar jis toliau, politine valia, parlamente diskutuojant, kažkaip atsiskirs ar neatsiskirs esant poreikiui, ar bus atnaujintas, priimtas patobulintame kontekste, tai nėra tiek svarbu. Svarbu, kad yra paskatos bendras matymas, sutarimas ir palaikymas. Jis egzistuoja politiškai, jis yra tikrai užtikrintas“, – dėstė R. Kvietkauskas.
 
„Todėl suprantu (kino kūrėjų nerimą – ELTA) kol nėra priimtas projektas. Bet ginčo dėl šitos lengvatos nėra. Ir tai leidžia turėti mums pagrįstą optimizmą, kad viskas bus tinkamu metu ir tinkamai išspręsta“, – tęsė kancleris.
 
Lengvata padėjo Lietuvai įgyti konkurencinį pranašumą
 
M. Mickėnas pasakojo, kad Lietuvos filmų gamybos skatinimo modelis paremtas itin sėkmingai užsienio kūrėjus pritraukiančios Vengrijos bei Belgijos pavyzdžiais. Nors ir pripažįsta, kad sėkmingai konkuruoti su vengrais „būtų naivu“, NPA vadovas džiaugiasi Lietuvos pranašumu prieš kitas Baltijos šalis.
 
Anot jo, Lietuva ir anksčiau pritraukdavo daugiau užsienio kino studijų dėmesio nei Latvija ar Estija, o tą dar labiau sustiprino ir filmų gamybos lengvatos mechanizmas.
 
„Tokiam kontekste, kai, pavyzdžiui, „Netflix“ planuoja važiuoti filmuoti į Baltijos regioną, jiems pasąmonėje iš karto Lietuva – atvažiuosime į Lietuvą, iš ten jau po to pasižiūrėsime. Esu girdėjęs tikrai tokių citatų, kas iš tikrųjų džiugina. Norėtume išlaikyti tokią poziciją – tikėkimės, kad su lengvatos pratęsimu pavyks“, – pažymėjo M. Mickėnas.
 
R. Kvietkauskas aiškino, kad lyginant su kitomis regiono šalimis, Lietuvos finansinė kino gamybos paskata yra lankstesnė. Pavyzdžiui, Latvijoje, sako jis, tam pačiam tikslui numatyta konkreti biudžeto lėšų suma, todėl išlieka rizika, kad finansavimo projektams gali nebelikti.
 
„Galėjimas būti lankstiems, neriboti, nesusieti vien tik su valstybės biudžeto ištekliais, suteikia mums, ypač dabar, kai nėra tokios stabilios situacijos (pandemija, visa kita). Ta sistema dar labiau parodė savo gyvybingumą“, – kalbėjo ministerijos kancleris.
 
Surinkta beveik 18 mln. eurų
 
LKC skaičiavimais, 2022 m. įmonės filmų gamintojus finansavo 17,86 mln. eurų – 18 proc. daugiau nei 2021 m. Lėšos skirtos 85 naujiems filmams, iš kurių 63 nacionaliniai, 13 užsienio ir 9 bendros gamybos.
 
Pagal paskatos schemą, vienam filmui gali būti skiriama iki 30 proc. jam pagaminti patirtų išlaidų, todėl gerokai didesnius biudžetus renkantys užsieniečio projektai gavo didžiąją dalį – 10,5 mln. eurų – Lietuvos verslo lėšų. Tuo tarpu lietuviški filmai sulaukė 5,4 mln. eurų.
 
Daugiausia (2,7 mln. eurų) pasiekė vokiško filmo „Rojus“ gamintojus, 2,1 mln. eurų – švedų „Ronja“, 2,097 mln. eurų – kito Vokietijos filmo „Sisi 2“ kūrėjus. Daugiau nei 1 mln. eurų (1,13 mln.) gavo dar vienas filmas – bendras Norvegijos ir Lietuvos darbas „Tvirtovė“. Daugiausia lengvatos finansavimo gavęs lietuviškas filmas „Šiukšlyno žmonės“ surinko 387 tūkst. eurų.
 
Finansuodamos filmą ar jo dalį, bendrovės gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas arba pelno mokestį.
 
Kad gautų lengvatą, įmonė turi pasirinkti projektą, į kurį nori investuoti, pasirašyti sutartį su jį prodiusuojančia bendrove bei pervesti jai pinigus. Susimažinti mokesčius leidžia LKC išduodama pažyma. Jų pernai išduota 185 – 110 investuotojų.
 
LKC aiškinimu, pagal tokią schemą filmų gamybai verslas skiria lėšas, kurios bet kokiu atveju atitektų mokesčiams, o vietoje to sumoka mažesnį pelno mokestį. Centras pažymi, jog tai nėra parama – filmą finansavusios bendrovės pavadinimas nėra viešinamas, todėl tuo negalima pasinaudoti rinkodaros tikslais.

Šiauliai
Šiaulių rajone automobilis mirtinai sužalojo ant kelio gulėjusį vyrą
Šiaulių rajone ketvirtadienio vakarą žuvo ant kelio gulėjęs vyras – jį sužalojo automobilis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1
Kokia bus jūsų finansinė padėtis 2026 metų sausio mėnesį: pablogės ar pagerės? Gausite gerą pelną ar teks pataupyti? Sužinokite, kokią finansinę situaciją jums žada žvaigždės.
Horoskopai | 8 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Kūčių dieną, vos pusvalandis po vidurdienio, maždaug penkių minučių skirtumų, Šiauliuose policijos pareigūnams įkliuvo du neblaivūs vairuotojai. Jų girtumas gali užtraukti jiems baudžiamąją atsakomybę, o vienas dar turės nemalonumų dėl galimai suklastoto vairuotojo pažymėjimo.
Gatvė | 2 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Kiekviena šalis turi savo Kalėdų tradicijas ir šventimo ypatybes, kurios mums gali pasirodyti gana keistos arba mielos ir ypatingos. Lietuvoje Kalėdos tai metas, kai norime dalintis džiaugsmu ir šiluma su artimaisiais. O kokią reikšmę Kalėdos turi kitose pasaulio šalyse?
Lietuva | 4 MIN.
0
Itin darbštūs ir darboholikai arba tingūs ir darbus vis atidėliojantys – tokių kolegų turime visi. Kartais, kai kolega vėluoja atlikti jam pavestą užduotį vertėtų ne pykti, o pasidomėti, kurio Zodiako ženklo atstovas jis yra. Iš ko tikėtis, kad užduotis nebus atlikta laiku?
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Per pastarąją parą Šiaulių apskrityje rasti du vyrų lavonai be išorinių kūno sužalojimų, praneša policija.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
1


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių rajone ketvirtadienio vakarą žuvo ant kelio gulėjęs vyras – jį sužalojo automobilis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Sovietinio gyvenimo realybė, kai prie parduotuvių rikiuodavosi žmonės, vis dar atgyja ir mūsų kasdienybėje. Vaistinėse, tarsi žuvelės per maža me akvariume, laukia pirkėjai. Daugelis jų išeina tuštesnėmis kišenėmis ir nešini maisto papildų pakuotėmis.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Radviliškis
Šiauliai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Šiauliai
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Per šventes Zodiako ženklai atsiskleidžia visu gražumu, o kartais net per daug. Vieni šventę pradeda dar prieš Kūčias, kiti po vakarienės iškart ieško lovos. O kai visi susėda prie vieno stalo, astrologija tampa akivaizdi net netikintiems. Pažiūrėkime, kaip elgiasi kiekvienas Zodiako ženklas.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Kokia bus jūsų finansinė padėtis 2026 metų sausio mėnesį: pablogės ar pagerės? Gausite gerą pelną ar teks pataupyti? Sužinokite, kokią finansinę situaciją jums žada žvaigždės.
Horoskopai | 8 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Per šventes Zodiako ženklai atsiskleidžia visu gražumu, o kartais net per daug. Vieni šventę pradeda dar prieš Kūčias, kiti po vakarienės iškart ieško lovos. O kai visi susėda prie vieno stalo, astrologija tampa akivaizdi net netikintiems. Pažiūrėkime, kaip elgiasi kiekvienas Zodiako ženklas.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Kokia bus jūsų finansinė padėtis 2026 metų sausio mėnesį: pablogės ar pagerės? Gausite gerą pelną ar teks pataupyti? Sužinokite, kokią finansinę situaciją jums žada žvaigždės.
Horoskopai | 8 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0