PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Balandžio 16 d. 15:30

Nerimaujama, kad visų palaikomos lengvatos pratęsimas gali užstrigti Seime: Lietuvoje filmuojamų projektų sumažėtų

Lietuva

Rūta Skyrienė. ELTA / Marius Morkevičius

Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA


264492

Kūrėjai, verslas ir institucijos džiaugiasi, kad Finansų ministerija į mokestinių pakeitimų paketą įtraukė iniciatyvą dar 5 metams pratęsti lengvatą filmų gamybai. Teigiama, jog schema itin pasiteisinusi – pritraukė užsienio investicijų, pakėlė vietinio kino lygį, skatino smulkų ir vidutinį verslą.

Vis tik kino gamintojai atkreipia dėmesį, jog pasiūlymas – visos didelės ir daug kritikos dėl kitų aspektų sulaukusios mokesčių reformos dalis. Todėl uždelsus jos priėmimą, gali sumažėti Lietuvoje filmuojamų užsienio ir nacionalinių projektų, o nepratęsus – šalies filmų sektorius patirtų didelį smūgį.

Kultūros ministerija savo ruožtu ramina ir pabrėžia, kad ginčų dėl lengvatos nėra visai – ji rodoma kaip puikiai veikiančio mechanizmo pavyzdys.

Vėl atsirado „pasauliniame kino gamybos žemėlapyje“

Filmo kūrimo lengvata Lietuvoje galioja nuo 2014 iki 2024 metų. Ja pasinaudojusios įmonės gali susimažinti mokesčius, jei neatlygintinai skiria lėšų kino gamintojams. Ją siūloma pratęsti dar penkeriems metams.

Eltos kalbinti kino industrijos, verslo ir Kultūros ministerijos atstovai norimą pratęsti mechanizmą giria.

Pasak Nepriklausomų prodiuserių asociacijos (NPA) vadovo Martyno Mickėno, dešimtus metus galiojanti lengvata „palaiko industriją“ – esą kuomet lengvata atsirado, Lietuvoje pradėjo filmuoti ne tik daugiau užsienio kūrėjų, bet suklestėjo ir nacionalinis kinas.

„Nacionalinis kinas gauna papildomą naudą iš to, gali finansuoti didesnius projektus, dėl to smarkiai padidėjo jų kiekis“, – sakė M. Mickėnas.

Kultūros ministerijos kanclerio Rolando Kvietkausko vertinimu, priemonė mokestinėse diskusijose dažnai pažymima kaip „realiai veikiantis mokestinės lengvatos mechanizmas“, kadangi „pasiekia rezultatą“.

„Paskata leido vėl atsirasti Lietuvai bendrame pasauliniame kino gamybos žemėlapyje – tokie vertinimai yra tiek iš ekspertų, tiek iš pačių kino gamintojų nuo JAV iki Europos. Kino gamybos paslaugos tapo konkurencingos, nes tokie instrumentai egzistuoja daugelyje šalių. Jo neturint tikėtis, kad atvyks didesni, ambicingesni projektai, šiandien yra ant neįmanomumo ribos“, – teigė R. Kvietkauskas, akcentavęs, jog lengvata duoda grąžą ir valstybei.

„Valstybė kažkiek atsisakė pelno mokesčio, bet per suteiktas paslaugas, per paslaugų eksportą, tai amortizuojasi ir gaudami šitą lengvatą verslai pritraukia papildomus resursus ir mes išlošiame kaip valstybė“, – pabrėžė jis.

Be to, pasak ministerijos atstovo, tokios užsienio studijos kaip HBO, „Netflix“ ir BBC atvykusios į Lietuvą samdo vietinius įvairių kino veiklų profesionalus, kurie, įgiję tarptautinės patirties, ją perduoda gaminant lietuvišką produkciją.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis antrino, kad lengvata kino gamybai yra efektyvios mokestinės priemonės pavyzdys, kadangi jos paskatinti į Lietuvą atvykę užsienio kino gamintojai naudojasi plataus veiklos spektro verslo paslaugomis.

„Yra daugybė įmonių, kurios teikia prodiusavimo, gamybos paslaugas užsieniečiams. Ir pažiūrėjus visą grandinėlę, tą multiplikatoriaus efektą, kuris susijęs su kinu – jis yra milžiniškas. Gal daugeliui žmonių nematomas, bet jis prasideda nuo tų, kurie tiesiogiai yra įtraukti į kino kūrimą, o baigiasi apgyvendinimo, restoranų, maitinimo paslaugomis. Netgi tokie dalykai kaip drabužių kūrimas, dizainas – daugybė dalykų. Multiplikatoriaus efektas yra labai didelis ir pasiekia labai skirtingas ekonominės veiklos sritis“, – sakė A. Romanovskis.

Jis akcentuoja, kad dažniausiai kino industrijai įvairias paslaugas teikia smulkios ir vidutinės įmonės.

Pasak A. Romanovskio, įmonių aktyvumas naudotis lengvata auga, nes tai yra verslui ekonomiškai naudingas būdas paremti kultūrinę veiklą sumokant mažiau mokesčių. Verslo atstovo teigimu, lengvatos schema panaši į egzistuojančią galimybę paramos gavėjams skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

„Tos lengvatos dizainas tuo ir yra patrauklus, kad įmonės gali suaktyvinti savo finansais tam tikrą industriją, kuri yra ir ekonominė, bet tuo pat metu kinas yra ir kultūrinis dalykas. Visi – ir lietuviški filmai, nepriklausomi filmai – staiga gauna šansą turėti verslo pagalbą per lengvatą, o ne vien tikėtis, kad valstybė finansuos kiną“, – sakė A. Romanovskis.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė taip pat sakė, kad lengvata per dešimt jos veikimo metų pasiteisino.

„Be to, ji neša Lietuvos „vėliavą“, žinomumą. Tai netiesioginė nauda. Pažiūrėkite, kiek filmų, serialų – kuriuose galima atpažinti Vilniaus gatves. Tai sveikiname“, – interviu Eltai praėjusią savaitę kalbėjo R. Skyrienė.

Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, 2022 m. paskatinti galiojančios kino lengvatos užsienio filmų gamintojai Lietuvoje išleido 35,3 mln. eurų.

Pratęsimo vilkinimas gali stabdyti industriją

Filmų gamybos lengvatos pratęsimas yra Finansų ministerijos kovą pristatyto mokestinių pasiūlymų paketo dalis. Finansų ministerija planuoja pateikti jį Seimui gegužę, tačiau reforma kritikuojama tiek politikų, tiek verslo atstovų, ypač dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių.

M. Mickėnas pasakojo apie kino bendruomenės nerimą, kad sektoriui itin reikalingos lengvatos pratęsimą Seimas gali užvilkinti.

„Šiek tiek pergyvename, nes nuo praeitų metų norėjome, kad svarstytų Seimo rudens sesijoje, dabar – pavasarinėje. Kadangi pakliuvo į bendrą mokesčių reformos paketą, truputį nerimaujame, kad užsivilkins bendras procesų priėmimas“, – kalbėjo M. Mickėnas.

Kino industrijos atstovas pažymėjo, kad šis neapibrėžtumas turi įtakos rengiant kitų metų kino projektus – kadangi „teisiškai nežino“, ar lengvata bus pratęsta, prodiuseriai su užsienio kūrėjais negali pasirašyti sutarčių.

Jo teigimu, industrijai būtų žalinga, jei klausimo svarstymas persikeltų į Seimo rudens sesiją – tuomet kiltų rizika, kad užsienio investicijos bus kreipiamos į kitas šalis.

„Tada tempsime iki paskutinio, nepasirašinėsime sutarčių, užsienio projektai matys rizikas, tada kitus projektus perkels į kitas šalis. Pakliūsime tarp žirklių arba kažkokie projektai nuvažiuos kažkur kitur“, – kalbėjo jis.

Pasak NPA vadovo, jei lengvata nebūtų pratęsta, Lietuvos kino sektorius sustotų.

„Tikimės, kad to nebus, nes tai stabdys visą industriją – ir vietinę, ir užsienio prodiuserių investicijas. Bet čia blogiausiu atveju, kurio neturėtų būti. Manau, kad taip ir nebus“, – vylėsi M. Mickėnas.

R. Kvietkauskas savo ruožtu ramina ir pažymi – nepaisant to, kad lengvatos pratęsimo pasiūlymas yra didelės reformos dalis, jam nebuvo jokių priekaištų.

Kultūros ministerijos kancleris aiškina, kad mechanizmo ekonominę naudą mato tiek Finansų ministerija, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek kitos institucijos. Pasak jo, ministerija pasiūlymų priėmimo eigą stebi ir kontroliuoja.

„Taip, tai paketo dalis. Ar jis toliau, politine valia, parlamente diskutuojant, kažkaip atsiskirs ar neatsiskirs esant poreikiui, ar bus atnaujintas, priimtas patobulintame kontekste, tai nėra tiek svarbu. Svarbu, kad yra paskatos bendras matymas, sutarimas ir palaikymas. Jis egzistuoja politiškai, jis yra tikrai užtikrintas“, – dėstė R. Kvietkauskas.

„Todėl suprantu (kino kūrėjų nerimą – ELTA) kol nėra priimtas projektas. Bet ginčo dėl šitos lengvatos nėra. Ir tai leidžia turėti mums pagrįstą optimizmą, kad viskas bus tinkamu metu ir tinkamai išspręsta“, – tęsė kancleris.

Lengvata padėjo Lietuvai įgyti konkurencinį pranašumą

M. Mickėnas pasakojo, kad Lietuvos filmų gamybos skatinimo modelis paremtas itin sėkmingai užsienio kūrėjus pritraukiančios Vengrijos bei Belgijos pavyzdžiais. Nors ir pripažįsta, kad sėkmingai konkuruoti su vengrais „būtų naivu“, NPA vadovas džiaugiasi Lietuvos pranašumu prieš kitas Baltijos šalis.

Anot jo, Lietuva ir anksčiau pritraukdavo daugiau užsienio kino studijų dėmesio nei Latvija ar Estija, o tą dar labiau sustiprino ir filmų gamybos lengvatos mechanizmas.

„Tokiam kontekste, kai, pavyzdžiui, „Netflix“ planuoja važiuoti filmuoti į Baltijos regioną, jiems pasąmonėje iš karto Lietuva – atvažiuosime į Lietuvą, iš ten jau po to pasižiūrėsime. Esu girdėjęs tikrai tokių citatų, kas iš tikrųjų džiugina. Norėtume išlaikyti tokią poziciją – tikėkimės, kad su lengvatos pratęsimu pavyks“, – pažymėjo M. Mickėnas.

R. Kvietkauskas aiškino, kad lyginant su kitomis regiono šalimis, Lietuvos finansinė kino gamybos paskata yra lankstesnė. Pavyzdžiui, Latvijoje, sako jis, tam pačiam tikslui numatyta konkreti biudžeto lėšų suma, todėl išlieka rizika, kad finansavimo projektams gali nebelikti.

„Galėjimas būti lankstiems, neriboti, nesusieti vien tik su valstybės biudžeto ištekliais, suteikia mums, ypač dabar, kai nėra tokios stabilios situacijos (pandemija, visa kita). Ta sistema dar labiau parodė savo gyvybingumą“, – kalbėjo ministerijos kancleris.

Surinkta beveik 18 mln. eurų

LKC skaičiavimais, 2022 m. įmonės filmų gamintojus finansavo 17,86 mln. eurų – 18 proc. daugiau nei 2021 m. Lėšos skirtos 85 naujiems filmams, iš kurių 63 nacionaliniai, 13 užsienio ir 9 bendros gamybos.

Pagal paskatos schemą, vienam filmui gali būti skiriama iki 30 proc. jam pagaminti patirtų išlaidų, todėl gerokai didesnius biudžetus renkantys užsieniečio projektai gavo didžiąją dalį – 10,5 mln. eurų – Lietuvos verslo lėšų. Tuo tarpu lietuviški filmai sulaukė 5,4 mln. eurų.

Daugiausia (2,7 mln. eurų) pasiekė vokiško filmo „Rojus“ gamintojus, 2,1 mln. eurų – švedų „Ronja“, 2,097 mln. eurų – kito Vokietijos filmo „Sisi 2“ kūrėjus. Daugiau nei 1 mln. eurų (1,13 mln.) gavo dar vienas filmas – bendras Norvegijos ir Lietuvos darbas „Tvirtovė“. Daugiausia lengvatos finansavimo gavęs lietuviškas filmas „Šiukšlyno žmonės“ surinko 387 tūkst. eurų.

Finansuodamos filmą ar jo dalį, bendrovės gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas arba pelno mokestį.

Kad gautų lengvatą, įmonė turi pasirinkti projektą, į kurį nori investuoti, pasirašyti sutartį su jį prodiusuojančia bendrove bei pervesti jai pinigus. Susimažinti mokesčius leidžia LKC išduodama pažyma. Jų pernai išduota 185 – 110 investuotojų.

LKC aiškinimu, pagal tokią schemą filmų gamybai verslas skiria lėšas, kurios bet kokiu atveju atitektų mokesčiams, o vietoje to sumoka mažesnį pelno mokestį. Centras pažymi, jog tai nėra parama – filmą finansavusios bendrovės pavadinimas nėra viešinamas, todėl tuo negalima pasinaudoti rinkodaros tikslais.